Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo įgaliotiems atstovams: socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui Pavel Urliuk, Jonui Švažui, vyr. psichologei Katažynai Kviatkovskai-Lukaševič,

Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui Dariui Kubiliu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistojo V. B. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 2, 5, dalyse, 8 dalies 12 punkte, 272 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 3 dalyje, 278 straipsnio 1 dalyje, 234/1 straipsnio 1 dalyje, 234 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnyje. Pastarajam paskirta galutinė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 1993 m. rugsėjo 21 d. nusprendžiu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Bausmės atlikimo pradžia – 1998 m. sausio 26 d. (1961 m. birželio 26 d. BK įstatymo redakcija su pakeitimais, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.). Šios nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. BK įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.).

Nuteistasis 2018 m. gruodžio 28 d. kalėjime atliko 20 metų 10 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Psichologinės tarnybos vyr. psichologė Katažyna Kviatkovska-Lukaševič, papildomai pažymėjo, kad nėra galimybės nustatyti nuteistojo smurtinio elgesio rizikos, kadangi jis atsisako nuo įvertinimo. Nuteistajam būdingas tam tikras atsiskyrimas, nepasitikėjimas aplinka, ne itin draugiški santykiai su kitais asmenimis, tai yra savo noru, elgesys pasižymintis spontaniškumu, labiau pradžioj veikia, paskui galvoja. Tai uždaras asmuo, pats save atriboja nuo kitų asmenų, nepasitiki aplinka. Skuboti sprendimai yra jo bruožas ir tai gali kelti grėsmę. Jis atsiskyręs. Šiuo atveju, kadangi pats norą išreiškė gyventi vienas, jis pats žino savo ribas. Jei asmuo pasirinko tokį bausmės atlikimo būdą, tai galima pavadinti tam tikru stabilumu. Jei pats nenori išeiti iš to komforto, reikia atsižvelgti į asmens galimybes adaptuotis naujoje aplinkoje, kadangi pats nenori, aplinkos pokytis kiekvienam kelia stresą.

Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Darius Kubilius pažymėjo, kad ši nuteistųjų kategorija (nuteisti iki gyvos galvos) perkeliama būtent į Pravieniškių pataisos namus. Ši galimybė yra kaip lengvinanti situacija nuteistajam iki gyvos galvos, t. y. perkėlimas į pataisos namus yra jo sąlygų palengvinimas. Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos bausmių vykdymo taisyklių 20 straipsnyje numatyta nuteistiesiems iki gyvos galvos sąlygos atskirai gyventi nuo kitų kategorijų nuteistųjų, lokaliniai sektoriai, kuris atskirtas nuo kitų nuteistųjų, kad išvengti tarpasmeninių nesusipratimų, sektorius padalintas į dar tris sektorius. Galimybės gyventi vienam nėra numatyta. Šiuo metu skirtingas skaičius nuo 3 iki 6 žmonių vienoje gyvenamoje patalpoje. Darbu aprūpina ta pati įstaiga „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialas, baldų gamybos ceche yra įrengtas specialus cechas, būtent šiai kategorijai nuteistųjų. Fizinis atribojimas yra visą laiką ir šios kategorijos nuteistųjų judėjimui užtikrinama kontaktų nebuvimas su kitais nuteistaisiais. Šiai kategorijai stengiasi sudaryti sąlygas panašias kaip ir nuteistiesiems terminuotu laisvės atėmimu, vykstančių masinių renginių metu, šią kategoriją atveda, bet juos atriboja pareigūnai. Sudarome jiems sąlygas naudotis sportiniais aikštynas, yra sudaryti grafikai, kiek įmanoma stengiamasi, kad šios kategorijos tarpusavyje nesusikirstų. Nuteistieji atvažiavę džiaugiasi, kad Lukiškėse turi kamerą ir savo pusantros valandos pasivaikščioti, čia kitos sąlygos, gyvena bendrabučio tipo patalpose, yra galimybė judesio nelyginamai geresnė, gauna kitas lengvatas, atsiranda ilgalaikiai pasimatymai, ilgesnis pasivaikščiojimų laikas. Neprivalu eiti, jei nenori, pozityvios užimtumo priemonėse dalyvauja savo noru. Atskirta ši kategorija nuteistųjų, vienas būrys, trys brigados, trys lokaliniai sektoriukai, fiziškai atskirti vienas nuo kito. Pervežti iš kalėjimo režimo, dirba tarnybos, dirba psichologai, kriminalinės žvalgybos žiūri į kurį būrį jį patalpinti. Jie su savais įsitikinimais atvažiuoja, kažką pažįsta, jų specialistai įvertina saugumo kriterijus, ir pataisos įstaigos valdymo galimybes, sprendimas dėl paskyrimo konkrečiai gyvenimo vietai. Su kiekvienu naujai atvežtu dirbs žmonės, ras išeitį.

Teismo posėdyje nuteistasis iki gyvos galvos V. B. teikimo nepalaikė ir prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad jis dirba gamyboje, nori išmokėti ieškinį, išvažiavus neturės galimybės. Be to, yra pripratęs būti vienas, būti bendrijoj nenori, nes kelia situacijas, kad tenka grįžti atgal. Nori dirbti ir sėdėti vienas, ten tokios galimybės nebus. Be to, jis yra romas, turi savo charakterį, išdidumą, kai jį puola stengiasi gintis. Pravieniškėse nebus galimybės gyventi vienam, dirbti, subkultūra jo nedomina, ten neįmanoma paslėpti savo charakterio, kad nebūtų nereikalingų veiksmų.

Nuteistojo gynėjas teikimo nepalaikė ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad sprendžiamas žmogaus likimas, per 20 metų pats nesikreipė, nors teisę turėjo kreiptis į pataisos įstaigos administraciją, kaip paaiškino pats, kad jis yra vienišius, yra tokia kategorija žmonių, vienam būti lengviau negu grupėje. Dirba, nori atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, be to, svarbi psichologės nuomonė, jog tokiam žmogui su jo charakterio savybėmis perkėlimas būtų stresas. Romų tautybės, todėl požiūris į jį galbūt šiek tiek kitoks, jis pasirinko tokį gyvenimo būdą. Pravieniškių pataisos namuose iki gyvos galvos gyvena mažiausiai trise, kaip minėjo atstovas nuo 3 iki 6 žmonių, tai V. B. būtų sunku adaptuotis.

Prokurorė teikimo nepalaikė ir prašė jo netenkinti. Pažymėjo, kad nuteistasis atitinka formalų pagrindą būti perkeltam, atlikęs daugiau negu dešimt metų, nuobaudų neturi, dėl saugumo problemų nekiltų, elgesys teigiamas, yra skatintas, tačiau atsižvelgiant į asmenybę, kad jis nebendrauja su psichologais, yra nusistatęs prieš tai, į nusikaltimo pobūdį, ir kad jis nesutinka būti perkeltas, yra pagrindas teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

BK 51 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistieji atlieka kalėjime. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkelti į pataisos namus. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK).

BVK 83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų perkelti nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

BVK 165 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus (toliau – ir PN) tęsti bausmės atlikimą.

Iš teismui pateiktos nuteistojo V. B. asmens bylos nustatyta, kad yra BVK 165 straipsnio 1 dalyje nustatytos formaliosios sąlygos, nes nuteistasis daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, t. y. 20 metų 10 mėnesių, atliko kalėjime. Teismui yra pateiktas kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo iki gyvos galvos perkėlimo į PN. Šių sąlygų buvimas yra pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo iki gyvos galvos perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Visgi, prioritetas turi būti teikiamas ne formaliam pagrindui, o nuteistojo iki gyvos galvos elgesiui bausmės atlikimo metu ir saugumo reikalavimams, t. y. laisvės atėmimo vietos saugumui ir tvarkai, pataisos namų darbuotojų bei kitų nuteistųjų, atliekančių bausmes pataisos namuose, interesams, kad tokio nuteistojo iki gyvos perkėlimas į pataisos namus nekeltų grėsmės (pavojaus).

Teismas nustatė, kad atlikdamas bausmę, nuteistasis iki gyvos galvos dalyvavo organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: Suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse: fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Nuo 2010 metų dirba valstybinės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos ceche, motyvuotas dirbti, nusiskundimų dėl darbo kokybės ir tvarkos negauta. Šiuo metu nuteistasis iki gyvos galvos neturi galiojančių nuobaudų, bausmės atlikimo laikotarpiu 5 kartus paskatintas. Pagal Buhalterinės apskaitos skyriaus išduotą pažymą nuteistasis iki gyvos galvos turi vykdomųjų raštų 1847,52 EUR sumai. Iki 2018 m. lapkričio 1 d. iš pastarojo darbo užmokesčio yra išskaičiuota 1112,81 EUR ieškiniams padengti.

Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis, nuteistasis nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Su administracijos atstovais V. B. taktiškas, kultūringas bei išlaikantis atstumą. Bausmės atlikimo metu nuteistajam buvo skirtos 5 nuobaudos: 1) 2008 m. rugsėjo 3 d. neteisėtas daiktų perdavimas; 2) 2012 m. rugpjūčio 10 d. dienotvarkės pažeidimas (nenumatytu dienotvarkėje laiku naudojosi kompiuteriu); 3) 2012 m. gruodžio 19 d. rastas iš vinies padarytas savadarbis atsuktuvas; 4 ) 2014 m. vasario 7 d. kratos metu rastas 1 TB talpos kietasis diskas; 5 ) 2017 m. kovo 22 d. dienotvarkės pažeidimas (miegui skirtu laiku žiūrėjo televizorių). Kiekvienas kalėjimo režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis nėra linkęs paklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų atlikti bausmę švelnesnio režimo pataisos įstaigoje. Teikimo nagrinėjimo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų.

Iš teikimo matyti, kad B. B. apibūdinamas kaip komunikabilus, tačiau ne visada sugebantis išvengti konfliktinių situacijų asmuo. Siekdamas tikslo manipuliuoja kitais žmonėmis. Užsispyręs, ne visada būna atviras, mėgstantis pameluoti. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais nepastovūs. Pagal Psichologinės tarnybos pateiktą išvadą V. B. būnant įstaigoje jo elgesys ir emocinė būsena nereikalavo išskirtinio dėmesio ir jam priežiūros ypatumai nebuvo taikyti. Psichokorekcijos užsiėmimuose nuteistasis nedalyvavo, į psichologus nesikreipė bei neparodė iniciatyvos. Nuteistajam iki gyvos galvos V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo taikant OASys metodiką atlikti nepavyko dėl nuteistojo atsisakymo. Rekomenduojama nuteistąjį motyvuoti dalyvauti psichokorekcijos programose.

Psichologė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nuteistajam būdingas tam tikras atsiskyrimas, nepasitikėjimas aplinka, ne itin draugiški santykiai su kitais asmenimis, tai yra savo noru, elgesys pasižymintis spontaniškumu, labiau pradžioj veikia, paskui galvoja. Tai uždaras asmuo, pats save atriboja nuo kitų asmenų, nepasitiki aplinka. Skuboti sprendimai yra jo bruožas ir tai gali kelti grėsmę, nes jis pradžioje padaro, o paskui galvoja. Tai nustatė iš pokalbių su nuteistuoju iki gyvos galvos ir jo stebėjimo. Jis atsiskyręs. Šiuo atveju, kadangi pats norą išreiškė gyventi vienas, jis pats žino savo ribas.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, taip pat yra atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, o ne tik jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu. Nors teismas, paskirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padarytų veikų pavojingumą ir sunkumą, veikų pobūdį, kiekį, atsiradusių pasekmių mastą, tačiau sprendžiant klausimą dėl galimybės bausmę atlikti švelnesnio režimo pataisos įstaigoje, aplinkybės dėl ankstesnių teistumų ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. V. B. anksčiau teistas. Turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. V. B. pripažintas kaltu už sunkius ir labai nusikaltimus, tame tarpe ir už tyčinius nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis, jis nužudė net šešis žmones.

Teismas pažymi, kad nesavalaikis bausmės sąlygų švelninimas, ignoruojant nuteistojo nusikalstamų veikų ir jų padarinių pavojingumą, menkina ne tik nukentėjusiųjų asmenų interesus, bet ir pažeidžia visuomenės orumą ir saugumo jausmą.

Teismo manymu, tik atliekant tolesnį nuteistojo elgesio stebėjimą ir jo pastangų vertinimą bus galima spręsti, ar nuteistojo V. B. elgesio pokyčiai yra nuoširdūs, ilgalaikiai, paremti kritišku savo veikų vertinimu ir leidžiantys daryti neabejotinas išvadas, kad nuteistasis tikrai yra vertas būti perkeltu iš kalėjimo į pataisos namus bausmės atlikimui.

Nors nuteistasis V. B. neturi galiojančių nuobaudų, jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime vertinamas teigiamai, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistojo perkėlimas iš kalėjimo į pataisos namus yra kaip paskatinimo priemonė, be to, ir pats nuteistasis nesutinka būti perkeltas į pataisos namus, kadangi linkęs būti vienas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu perkėlus nuteistąjį V. B. iš kalėjimo į pataisos namus toliau tęsti bausmės atlikimą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, todėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

atmesti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimą dėl V. B. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.