- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- A20.-1609-1156/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00362-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Donata Šimkutė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Romas Jonuška
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo pratęsimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – Užsieniečių registracijos centras) teikime nurodoma, kad 2021 m. liepos 26 d. užsienietis kartu su kitais dviem (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiais pasišalino iš užsieniečių stovyklos (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos Seinių užkardos pareigūnai sulaikė užsienietį, kuris automobiliu vyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Patikrinimo metu nustatyta, kad jis neturi dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje, jis neteisėtai kirto valstybės sieną, todėl buvo sulaikytas ir 2021 m. liepos 28 d. perduotas Lietuvos Respublikai. Tą pačią dieną užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimu jis sulaikytas iki 2021 m. spalio 28 d. Užsienietis yra išreiškęs norą prašytis prieglobsčio, tačiau joks sprendimas nėra priimtas jo prieglobsčio byloje. Patikrinus duomenų bazes nustatyta, kad užsienietis neturi pastovios gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas jokiais ryšiais su Lietuvos Respublika, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsniu prašoma pratęsti sulaikymą trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
2. Užsieniečių registracijos centras atstovas pašė teikimą tenkinti. Paaiškino, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio bei nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis atvykęs į Lietuvos Respubliką neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Jokių dokumentų, padedančių identifikuoti asmenį, užsienietis nepateikė pareigūnams.
3. Užsienietis prašė jo nesulaikyti. Nurodė, kad nebūtų bėgęs, jei būtų žinojęs, kas jo laukia. Pripažįsta padaręs klaidą, supranta, kad turi gerbti Lietuvos Respublikos įstatymus. Pasižada nebėgti. Teigė, kad telefone turi asmens tapatybės dokumento nuotrauką, tačiau jam neleidžiam naudotis telefonu, todėl jokių dokumentų pareigūnams, siekiantiems nustatyti jo asmenybę, jis iki šiol nepateikė.
4. Užsieniečio atstovas prašė netenkinti teikimo, taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre leidžiant judėti apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
7. Nagrinėjamo byloje nustatyta, kad užsienietis, prisistatęs (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, todėl jis buvo apgyvendintas užsieniečių stovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 26 d. nustatyta, kad iš stovyklos pasišalino keturi (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai. 2021 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnai sulaikė automobilį vykstantį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, juo važiavo ir R. S.. Pareigūnai nustatę, kad užsienietis neturi dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje, kad jis neteisėtai kirto valstybės sieną, todėl jį sulaikė ir 2021 m. liepos 28 d. 18 val. perdavė Lietuvos Respublikos pareigūnams. 2021 m. liepos 28 d. 20.20 val. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Užsieniečių registracijos centras 2021 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą dėl sulaikymui taikymo užsieniečiui Vilniaus reginio apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimu teikimas tenkintas ir užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 28 d.
8. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kurį išnagrinėjęs Migracijos departamentas 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ir nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas nėra įsiteisėjęs, daroma išvada, kad jis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.
9. Vien tai, kad užsienietis neturi su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, negalima teigti, kad jo tapatybė nenustatyta. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas jau priėmė sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, todėl, vadovaujantis teismų praktika, negalima vertinti, jog užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3542-261/2021, 15 punktas). Atitinkamai tai reiškia, kad nėra pagrindo pratęsti užsieniečio sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
10. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas (skundas dėl Migracijos departamento sprendimo nėra išnagrinėtas), kad jis turi teisę teikti naujus įrodymus ir aplinkybes, atsiradusias po jo apklausos ir sprendimo priėmimo, todėl negalima daryti išvados, kad užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį yra galutinai išsiaiškinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3542-261/2021, 16 punktas), todėl konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju neišnyko Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 1, 10, 11 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti užsienietį.
11. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, jei užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio asmens tapatybė nustatyta (žr. šio sprendimo 9 punktą), kad teismui nepateikta duomenų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismas pripažįsta, kad nėra tikslinga jam taikyti pačią griežčiausią priemonę (sulaikymą), todėl pasibaigus teismo nustatytam sulaikymo terminui jam taikytina Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 1, 10, 11 punktais, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu,
nusprendžia:
teikimą tenkinti iš dalies.
Nuo 2021 m. spalio 29 d. taikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimui skirtose vietose, tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 28 d.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.