- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-2192-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26376-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- E. A.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2484-600/2015 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui E. A. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. A. 12000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 18-20). Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo mėn. antroje pusėje su atsakovu žodžiu susitarė dėl stogo remonto darbų pas atsakovą adresu (duomenys neskelbtini) atlikimo. Susitarė, kad už atliktus stogo remonto darbus gaus 12000 Lt atlygį. Ieškovas, žodžiu susitaręs dėl būsimų darbų kainos, kartu su D. B. ir Z. S. pradėjo stogo remonto darbus. Pabaigus darbus atsakovas vengė atsiskaityti su ieškovu ir iki šiol nėra sumokėjęs sutarto atlygio. Teismo 2014-09-16 nutarties pagrindu patikslinęs reikalavimo pagrindą, ieškovas papildomai nurodė, kad stogo remonto darbai buvo atlikti remiantis žodiniu šalių susitarimu. Stogo remonto darbams atlikti būtinas medžiagas nupirko atsakovas, o ieškovas atliko darbus. Baigus stogo remonto darbus 2013-12-20 buvo surašytas pranešimas apie atliktų darbų baigimą bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kurie 2013-12-20 buvo pateikti E. A., kad šis susipažintų ir ant minėtų dokumentų pasirašytų, tačiau atsakovas minėtų dokumentų paėmęs po vieną egzempliorių, jų nepasirašė, negrąžino ir vengė atsiskaityti.
Atsiliepimas
Atsakovas E. A. prašė ieškinį atmesti (b.l. 42-44). Nurodė, kad 2013 m. rudenį pradėjo ruoštis stogo dengimo darbams name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškant šiuos darbus galinčių atlikti statybininkų, į jį kreipėsi ieškovas M. S., kuris pateikdamas darbo pažymėjimą, prisistatė UAB „KRK BALTIC“ atstovu ir pasisiūlė perdengti stogą. Šalys darbų atlikimo sąlygas, terminus ir kainas aptarė žodžiu, ir nors atsakovas reikalavo pateikti rašytinę sutartį, ieškovas jos taip ir nepateikė. Sutarė, jog stogo remonto darbus ieškovas atliks iki 2013 m. gruodžio mėnesio, taip pat sutarė, jog darbams reikalingas medžiagas nupirks atsakovas ir sumokės po 45 Lt už 1 m² perdengto stogo. Namo stogo plotas, pagal paties ieškovo paruoštą eskizą, yra 193,2 m², todėl darbų vertė turėjo būti 8694 Lt. Ieškovas atvyko atlikti darbų įmonės „KRK BALTIC“ transportu, darbininkai vilkėjo šios įmonės spec. drabužius, jam buvo pateiktas ieškovo darbo pažymėjimas, todėl jis neabejojo, jog darbus vykdo kvalifikuoti statybininkai ir darbai bus atlikti kokybiškai. Darbų eigoje ėmė abejoti dėl ieškovo kompetencijos ir atstovavimo nurodytai įmonei, nes dingo įmonės transportas ir technika, dėl ko jis pats turėjo nupirkti ieškovui kopėčias ir kitus įrankius, kadangi ieškovas jų neturėjo, darbus atliko aiškiai ne šios įmonės darbininkai, ieškovas nepateikė ne tik savo kvalifikacijos atestatų, bet ir rašytinės sutarties bei avanso sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Kilus abejonių dėl darbų kokybės, jis kreipėsi į A. T., turintį 20 metų statybos techninio prižiūrėtojo patirtį, kuris apžiūrėjęs stogo konstrukcijas, nurodė, kad neįrengti nutekėjimai (latakai), nėra stogo pakalimo, nesutvarkyta vėjo izoliacija, suklotos neimpregnuotos gegnės, neapipjautos stogo dangą laikančios lentos, dėl ko darbų baigtumas sudaro 70 proc., o jų atlikimo kokybė abejotina. Apie tai informavus ieškovą, jis pareikalavo dar kartą pateikti sutartį, nurodydamas, kad bus atsiskaityta tik visiškai pabaigus darbus ir ištaisius atliktų darbų trūkumus, tačiau ieškovas dingo ir tik vėliau pradėjo reikalauti atlyginimo už atliktus darbus, kuris neatitiko jų tarpusavio susitarimo. Neįskaitydamas jo sumokėtų avansų ir neištaisęs atliktų darbų trūkumų ieškovas kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad 2013 m. spalio mėn., t.y. po trijų dienų, ieškovas pareikalavo iš jo 4000 Lt avanso, kurį jam netrukus sumokėjo grynaisiais pinigais, o dar vėliau pareiškė, jog sugedo instrumentai, be kurių tęsti darbus neįmanoma, ir pareikalavo sumokėti 3200 Lt. Ši suma ieškovui taip pat buvo netrukus sumokėta grynaisiais pinigais. Tų pačių metų gruodžio mėnesio pradžioje ieškovas pareikalavo dar 2000 Lt, kuriuos atsakovas atsisakė sumokėti, kadangi tuo metu jau buvo kilę abejonių dėl darbų kokybės, be to reikalaujama suma jau viršijo sutartą darbų kainą, o rašytinė darbų atlikimo sutartis ir atliktus mokėjimus patvirtinantys dokumentai vis dar nebuvo pateikti.
Į teismo posėdį, apie kurį jam pranešta, ieškovas neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš M. S. atsakovui E. A. 608,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendime nurodė, kad šalys 2013 m. rugsėjo pradžioje žodžiu susitarė dėl atsakovui priklausančio pastato stogo uždengimo darbų. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas parengiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ir atitinkamai pagrįsti reiškiamo reikalavimo dėl 12000 Lt skolos priteisimo už atliktus stogo remonto darbus dydžio. Savo reikalavimą dėl darbų kainos 50 Lt / kv.m. jis grindė 2014-01-07 elektroniniu paštu per savo brolio elektroninį paštą išsiųstu laišku. Tačiau šalys dėl stogo dengimo darbų derėjosi 2013 m. rugsėjo pradžioje. Nustatyta, kad stogo dengimo projektą nubraižė ieškovas, tai jis pripažino parengiamojo posėdžio metu. Atsakovas nupirko kopėčias. 2013-09-29 atsakovo sutuoktinė išgrynino 1500 Lt, 2013-09-30 – 200 Lt, 2013-11-10 – 700 Lt, 2013-11-18 – 1600 Lt, 2013-11-19 – 100, 2013-11-22 – 300 Lt (b.l. 75-80). Atsakovas paaiškino, kad ieškovui viso už darbus sumokėjo 7200 Lt, kuriuos sumokėjo per 2 kartus – davė 4000 Lt avansą, tada ieškovo paprašytas perdavė dar 3200 Lt, o paprašius dar 2000 Lt ir jų nedavus, ieškovas daugiau darbų neatliko ir dingo. Kadangi ieškovas į tesimo neatvyko, nebuvo galima išsiaiškinti jo pozicijos dėl šių aplinkybių. Todėl teismas vadovavosi CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Teismas vertino, kad šalys susitarė dėl atsakovui priklausančio statinio stogo uždengimo (ne remonto) darbų, į kuriuos įėjo tokie, kuriuos nurodo pats ieškovas 2014-01-07 siųstame elektroniniame laiške – gegnių montavimas, grebėstavimas, plėvelės dengimas, skardos montavimas, kaminų apskardinimo darbai (b.l. 63). Vertinant ieškovo 2014-01-07 laiške nurodytą darbų kainą (50 Lt / kv.m.), atsakovo nurodytą kaip sulygtą darbų kainą (45 Lt / kv.m.), ieškovo prie ieškinio pateiktame nepasirašytame 2013-12-20 atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nurodytą darbų kainą - 55 Lt / kv.m., taip pat aplinkybę, jog parengiamojo posėdžio metu ieškovas negalėjo paaiškinti, kaip apskaičiavo 12000 Lt stogo dengimo darbų kainą, kiek kainavo stogo dengimo darbai, kiek kainavo perdangos liejimo darbai, apie kuriuos ieškinyje ieškovas nenurodė, teismas vadovavosi atsakovo pateiktais paaiškinimais, kuriais nustatyta, kad turėjo būti atlikti stogo dengimo darbai, kurie išvardinti ieškovo elektroniniame laiške (b.l. 63), stogo darbų kainą skaičiuojant po 45 Lt / kv.m., nes pats ieškovas vienur nurodo kainą 50 Lt / kv.m., atliktų darbų akte – 55 Lt / kv.m. Teismas pažymėjo, kad susitariant dėl statybos rangos darbų atlikimo darbų kaina yra viena iš pagrindinių tokio susitarimo sąlygų. Atsakovo netiesioginiai įrodymai – tiek rašytiniai įrodymai dėl pinigų išgrynino nurodytomis datomis ir sumomis, tiek ir liudytojos – sutuoktinės parodymai sąlygojo labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovui buvo sumokėtas 4000 Lt avansas bei vėliau duota dar 3200 Lt suma, nupirktos kopėčios. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, nes neįrodė, kokiomis sąlygomis, kaina, terminais ir t.t. susitarė su atsakovu dėl stogo dengimo darbų atlikimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl 45/kv.m. kainos už stogo dengimo darbus, kas sudaro 8694 Lt (193,20 x 45), iš kurių 7200 Lt sumą atsakovas ieškovui yra sumokėjęs. Byloje nesant paneigtiems atsakovo pateiktiems įrodymams dėl nekokybiškų stogo dengimo darbų, patvirtintų liudytojo A. T. parodymais, taip pat atsakovo pateikta UAB „Stogų ir fasadų pasaulis“ pateikta 2014-12-05 statybos darbų sąmata stogo skardinimo, pakalimo, lietaus sistemos darbų atlikimui, teismas vertino, kad atsakovas turės išlaidų dėl ieškovo atliktų stogo dengimo darbų defektų taisymo ir ieškovui nepriteisė 1494 Lt skirtumo, kuris net nekompensuoja atsakovo nurodytų nuostolių sumos – 4077,94 Lt (b.l. 87-88).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. S. apeliacinės inastancijos teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 03 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Skunde nurodė, kad LR CPK 246 str. 1 d. sako, kad teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Teismas, priimdamas 2015-02-03 sprendimą, jo aprašomojoje dalyje nurodė, kad bylą nagrinėja, vadovaujantis būtent šia teisės norma, tačiau 2015-02-03 priimtas sprendimas yra ne sprendimas už akių, o galutinis sprendimas. Dėl to ieškovo padėtis procese kardinaliai pasikeitė, o jo teisės, numatytos LR CPK 287 str. tapo nebeįgyvendinamos. Be to, teismas nurodo netinkamą sprendimo apskundimo tvarką - nurodoma tvarka galioja galutinio sprendimo atveju, o teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalėjo nurodyti, kad ieškovas gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pasinaudodamas šia teise, ieškovas būtų galėjęs nurodyti aplinkybes, turinčias įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, ko dabar padaryti nebegali, nors akivaizdu, kad aplinkybės, kuriomis rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, yra neįrodytos, todėl sprendimas yra neteisėtas. Procesinės teisės normos imperatyviai nurodo teismo teises į teismo posėdį neatvykus ieškovui, kai galutinis sprendimo priėmimas byloje yra negalimas. Neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą (LR CPK 155 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (LR CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Nurodytų procesinių aplinkybių sąrašas yra baigtinis, todėl teismui nagrinėjamu atveju nėra suteikta teisė priimti galutinio sprendimo civilinėje byloje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas galėjo būti vienintelis būdas ieškovui pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį padarinius, nes jis iš esmės negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (LR CPK 285 str. 5 d.), priešingai nei apskundimo tvarką nurodo teismas skundžiamame sprendime.
Ieškovas supranta, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo skundu nurodytų naujų aplinkybių tirti ir įrodymų priimti negali (LR CPK 306 str. 2 d. ir 314 str.), tačiau atsižvelgiant į tą faktą, kad pirmos instancijos teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, priėmė galutinį sprendimą civilinėje byloje, kai turėjo priimti sprendimą už akių, Ieškovas sekančiai nurodo aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir pateikia įrodymus, kurie, jei ieškovas būtų turėjęs tokią galimybę, būtų buvę pateikti su pareiškimu dėl sprendimo peržiūrėjimo. Ieškiniu, kuris 2015-02-03 sprendimu buvo atmestas, ieškovas prašė priteisti 12000 Lt, tačiau teismas konstatavo, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 7200 Lt, o nepriteistinas skirtumas nekompensuoja atsakovo neva tai patirtų nuostolių sumos. Esminis ieškinio atmetimo motyvas, kuriuo skundžiamame sprendime vadovaujasi teismas - atsakovo neva tai sumokėtos pinigų sumos, o vieninteliai, tai patvirtinantys įrodymai - atsakovo žodinis paaiškinimas ir atsakovo sutuoktinės išgrynintų pinigų sumų kvitai. Tačiau pinigų sumokėjimo aplinkybės nėra įrodytos. Teismas nurodo, kad pinigų sumos, kurios neva tai ieškovui buvo sumokėtos, atsakovo sutuoktinės yra išgrynintos: 2013-09-29 - 1500 Lt, 2013-09-30 - 200 Lt, 2013-11-10 - 700 Lt, 2013-11-18 - 1600 Lt, 2013-11-19 - 100 Lt; 2013-11-22 - 300 Lt ir ieškovui sumokėtos. Šalia to atsakovas paaiškino, kad ieškovui už darbus yra sumokėjęs 7200 Lt, o kai šis paprašė dar 2000 Lt, šių nebedavė, o pats ieškovas dingo ir pinigų daugiau nereikalavo. Tačiau nurodytos aplinkybės yra melagingos, nes tik 2014-01-02 dieną ieškovas atsakovui elektroniniu laišku pateikė atliktų darbų sąmatą ir nurodė pilną mokėtiną pinigų sumą (9750 Lt) už tuos darbus. Kaip atsakovas gali teigti, kad ieškovui dar 2013 metų eigoje yra sumokėjęs didžiąją dalį pinigų už atliktus darbus, jei ieškovas jų visų paprašė tik 2014 metais, o atsakovas iškart jam parašė, kad reikalauja sąskaitos faktūros, leidimo atlikti fiziniams asmenims statybos darbus ir kitų dokumentų, taip akivaizdžiai siekdamas išvengti mokėjimo ir siekdamas sukelti konfliktą, dėl kurio ieškovas ir kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas E. A. su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-03 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teismas bylą išnagrinėjo iš esmės pagal esančius įrodymus, nes ieškovas bylos aplinkybes paaiškino 2014-11-24 teismo parengiamojo posėdžio metu, jokių naujų papildomų įrodymų prie jau pateiktų kartu su ieškiniu išreikalauti neprašė ir nepateikė, teisinių argumentų, paneigiančių atsakovo atsikirtimo įrodymus, nenurodė. Apie 2015-01-14 teismo posėdį ieškovas buvo informuotas pasirašytinai, iki teismo posėdžio jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą taip pat nebuvo. Sprendimas už akių priimamas tuomet, kai byloje pateikti tik vienos šalies įrodymai ir tokio sprendimo priėmimo prašo į teismo posėdį atvykusi šalis (CPK 246 str. 1 d., 2 d., 285 str. 2 d.). Jei byloje pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 285 str. 2 d.). Nors sprendimo aprašomojoje dalyje nurodoma CPK 246 str. 1 d., tačiau tiek iš sprendimo surašymo formos, tiek iš turinio, tiek iš 2015-01-14 teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, jog teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus būtent pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas prašė bylą nagrinėti bendrąja ieškininės teisenos tvarka), priimdamas sprendimą vadovaujantis CPK 259, 260, 270 straipsniais, atitinkamai rezoliucinėje dalyje išdėstant sprendimo apskundimo tvarką, kuri priešingai apelianto teiginiams, jo procesinių teisių nesuvaržo, ką ir patvirtina teisme priimtas pastarojo apeliacinis skundas. Apeliantas klaidina teismą dėl įrodymų pateikimo galimybės užkirtimo išnagrinėtoje byloje priėmus sprendimą CPK 260 str. tvarka, nes prieš pateikiant ieškinį apeliantas kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo 2014 m. liepos mėn. (CPK 431 str.). Pareiškus prieštaravimus teismas 2014-08-14 nutartimi teismo įsakymą panaikino, nurodė ieškovui pateikti CPK 135 str. reikalavimus atitinkantį ieškinį. 2014-09-16 nutartimi dėl ieškinio trukumų šalinimo buvo įpareigojęs pastarąjį pateikti jo reikalavimus pagrindžiančius duomenis. Tik pateikus papildomus įrodymus, 2014-10-06 nutartimi teismas priėmė ieškinį. 2014-11-24 teismo parengiamąjame posėdyje ieškovas buvo smulkiai apklaustas dėl ginčo aplinkybių, ką galima patikrinti pagal 2014-11-24 posėdžio garso įrašą, taip pat buvo paaiškinta dėl įrodymų pateikimo, tačiau, kaip minėta, ieškovas jokių naujų įrodymų nei 2014-11-24 posėdžio metu, nei vėliau nepateikė, apie ketinimą juos pateikti nei posėdyje, nei vėliau nepranešė, kaip nepateikė jų ir su apeliaciniu skundu. Konstatuotina, kad ieškovas nesilaikė CPK 42 str, 5 d. reikalavimų
Šalies argumentai
Apeliantas akcentuoja ir tai, jog teismo išnagrinėtos ir skundžiamame sprendime nurodomos aplinkybės nepagrįstos įrodymais, kas akivaizdžiai prieštarauja 2015-02-03 sprendime nurodytiems motyvams. Nors apeliantas teigia, jog teismas vertino tik atsakovo įrodymus, tačiau ieškinys atmestas nustačius, kad būtent ieškovo nurodomos aplinkybės atsižvelgiant į ieškovo pateiktų įrodymų analizę nepasitvirtino, nes atsakovo pateikti įrodymai, kai kurių ieškovo pripažintų aplinkybių įvertinimas leido teismui daryti išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo. Apelianto nurodoma aplinkybe, kad galutinio atsiskaitymo jis pareikalavo elektroniniu paštu tik 2014-01-02, o atsakovas teigė atsiskaitinėjęs su juo 2013 metais spalio-lapkričio mėnesiais, niekaip nekeičia sprendimo priėmimo teisėtumo, nes atsakovas pagrindė savo atsikirtimą atitinkamais įrodymais, o ieškovas pats taip ir nepateikė nuo 2013 metų rudens reikalaujamos rangos sutarties, sąmatos, įmonės registravimo pažymėjimo kopijos, leidžiančios spręsti apie atliktų darbų kokybę ir garantijas. Ieškiniui pagrįsti ieškovas pateikė Z. S. ir D. B. paaiškinimus, kurie atsižvelgiant į įstatymo reikalaujamos paprastosios rašytines formos nesilaikymą nelaikytini tinkamais ieškovo poziciją patvirtinančiais duomenimis, juo labiau, kad juose nėra jokių duomenų apie šalių tarpusavio atsiskaitymus, sutarties sudarymo aplinkybes ir darbų atlikimo kokybę (CK 1,93 str. 2 d.). Prie ieškinio pateiktos nuotraukos taip pat nepatvirtina ieškovo reikalavimų pagrįstumo, nes šiose nuotraukose nefiksuoti atsakovo įvardinti trukumai, o pateiktas bendras vaizdas. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovo pateiktas elektroninis laiškas, jo dalis dėl reikalavimo atsiskaityti 2014 01 07 teismui buvo žinoma nuo atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimo dienos (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4). Pagal teismui pateiktą sąmatą (b.1. 87-88) ieškovo netinkamai atliktų darbų užbaigimui ir taisymui reikalinga dar 4077,94 Lt, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas į teismo posėdį neatvykus ieškovui negalėjo priimti galutinio sprendimo byloje. Neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą (LR CPK 155 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą. Bylą išnagrinėti teismas galėjo tik priimdamas sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia ieškovo pozicija yra nepagrįsta. Civiliniame procese niekur nėra įtvirtinto draudimo neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, bylą išnagrinėti iš esmės priimant sprendimą. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatuota, kad tais atvejais, kai proceso šalis savo valia nusišalina nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą, atsisako bendradarbiauti nagrinėjant bylą, teismas gali turėti įgaliojimus atitinkamą civilinę bylą nagrinėti bei sprendimą priimti ir nedalyvaujant savo valia nusišalinusiai, su teismu nebendradarbiaujančiai proceso šaliai. Tačiau teismas, net esant visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, turi teisę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą. Be to, sprendimas už akių priimamas tuomet, kai byloje pateikti tik vienos šalies įrodymai ir tokio sprendimo priėmimo prašo į teismo posėdį atvykusi šalis (CPK 246 str. 1 d., 2 d., 285 str. 2 d.). Jei byloje pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 285 str. 2 d.). Nors ginčijamo sprendimo aprašomojoje dalyje paminima CPK 246 str. 1 d., tačiau iš sprendimo turinio yra akivaizdu, jog nagrinėdamas šią bylą teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Apie 2015-01-14 teismo posėdį ieškovas buvo informuotas pasirašytinai, iki teismo posėdžio jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas bylą pagrįstai išnagrinėjo ieškovui nedalyvaujant.
Apeliantas nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo žodinius paaiškimimus ir pinigų išgryninimo dokumentus pripažino pakankamais atsiskaitymo su ieškovu faktui pripažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant byloje nustataytam ieškovo pasyvumui, pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais, atsiskaitymo su ieškovu faktą nustatė pagrįstai. Šiuo atveju pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Ieškovo reikalavimų nepagrįstumą patvirtina ir aplinkybė, kad ieškinį jis pareiškė 12 000 litų sumai, o 2014-01-07 e.laiške reikalavo sumokėti tik 9 750 Lt, jame nurodė, kad 195 kv. m. stogo konstrukcijos 1 kv. m. kaina yra 50 Lt., tačiau 2013-12-20 atliktų darbų perdavomo akte 1 kv.m. kainą nurodo 55 litus, o stogo plotą – 213 m. kv. Be to nėra abejonės, kad ieškovas darbus atliko netinkamai ir jų nebaigė. Tai akivaizdu iš byloje esančių fotografijų (b.l. 47- 62). Pagal atsakovo pateiktą UAB „Stogų ir fasadų pasaulis“ 2014-12-05 statybos darbų sąmatą stogo darbų užbaigimui ir sutvarkymui atsakovas turės 4077,94 Lt išlaidų, todėl visos sumos už nebaigtą atlikti darbą ieškovas reikalauti negali.
Kartu su apeliaciniu skundu kaip naują įrodymą ieškovas pateikė elektroninį laišką. LR CPK 314 str. sakoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad minėto laiško pateikimo poreikis buvo jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir jis buvo žinomas bei galėjo būti pateiktas. Maža to, pirmosios instancijos teismas 2014-09-16 nutartimi buvo net įpareigojęs ieškovą visus jo ieškinį pagrindžiančius įrodymus teismui pateikti, tačiau jis to nepadarė, todėl šį dokumentą apeliacinės instancijos teismas priimti atsisako.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas teismo buvo išklausytas, nes visas pageidaujamas bylos aplinkybes paaiškino 2014-11-24 teismo parengiamojo posėdžio metu.
Kiti ginčo šalių argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Atmetus skundą iš ieškovo atsakovui priteistina 80 eurų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į skundą surašymą.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ieškinį atmetė pagrįstai, todėl ginčijamo sprendimo, apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-03 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 80 eurų bylinėjimosi išlaidų E. A., a.k. (duomenys neskelbtini).