- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-436-262/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-13866-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, UAB „Nemenčinės statyba“
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, UAB „Nemenčinės statyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriame prašė prileisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 28.410,72 Lt skolos už šilumos energiją, 700,55 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 892 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 161-163). Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė šilumos energiją statomam ir pastatytam daugiabučiam gyvenamajam pastatui Karaliaučiaus g. 13A, Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2006-02-08 tarp UAB „Vilniaus energija“, pastato savininko Vilniaus miesto savivaldybės ir statybos užsakovo (statinio valdytojo) funkcijas vykdžiusios UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ (dabar UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) buvo sudaryta trišalė investicinė sutartis dėl savininko statomo daugiabučio pastato prijungimo prie Vilniaus energijos centralizuoto šilumos perdavimo tinklo bei pastato šilumos punktų šildymui ir karštam vandeniui ruošti įrengimo. UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2006-04-26 sprendimu Nr. 1-1134 vykdydama statinio valdytojo funkciją 2007-08-08 sudarė rangos sutartį su UAB „Nemenčinės statyba“, kuri vykdė gyvenamojo namo Karaliaučiaus g. statybos darbus. Pastato Karaliaučiaus g. 13A šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai buvo prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal CK 6.384 str., 1.71 str. reikalavimus UAB „Vilniaus energija“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo - pardavimo sutartį, todėl atsakovui atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją. Pastato Karaliaučiaus g. 13A patalpų visą suvartotą šilumos energiją apskaito įvadinis šilumos skaitiklis, name įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, pastatui tiekiama šilumos energija. Įrengus Karaliaučiaus g. 13A šildymo ir karšto vandens sistemas, statybos darbų vykdytojas UAB „Nemenčinės statyba“ 2008-11-06 raštu Nr. 748 dėl statybinės šilumos tiekimo, prašė ieškovą pajungti šilumą statybinėms reikmėms ir mokėjo už statybinėms reikmėms naudotą šilumą iki 2009-01-14. Statybos laikotarpiu šilumos energijos tiekimas pastatui su UAB „Nemenčinės statyba“ buvo įformintas laikinąja 2008-12-22 šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi. 2009-01-28 UAB „Nemenčinės statyba“ raštu ieškovui pranešė, kad savo įsipareigojimus pagal 2008-12-22 sutartį įvykdė. Ieškovas teigia, kad pasibaigus individualiai rašytinei šilumos pirkimo-pardavimo sutarčiai su UAB „Nemenčinės statyba“, pareiga atsiskaityti kyla pastato savininkui. Įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2009-01-14 iki 2009-02-25 ir jį sudaro neapmokėtas šilumos energijos kiekis, fiksuotas 2009-01-14 ir 2009-02-25 aktais. Išrašytoje sąskaitoje už 2009 m. balandžio mėnesį yra pateikta mokesčių apskaičiavimo detalizacija: šilumos energija 106,013 MWh x 225,20 Lt/MWh =23874,12 Lt, šilumos pardavimo mokestis 0,44 Lt, 19 proc. PVM tarifas 4536,16 Lt, iš viso 28.410,72 Lt. Nors šilumos energija buvo tiekiama, atsakovas savo įsipareigojimo apmokėti už patiektą šilumos energiją nevykdo, todėl už laikotarpį nuo 2009-01-14 iki 2009-02-25 yra susidaręs 28 410,72 Lt įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, jog jis žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo - pardavimo sutartį. Toks ieškinio argumentas prieštarauja priešingas faktines aplinkybes patvirtinantiems įrodymams: 2008-12-22 šilumos pirkimo - pardavimo sutarčiai Nr. 2-0101/2, sudarytai tarp UAB „Nemenčinės statyba“, ir UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus energija“ 2009-07-23 raštui Nr. 008-03-9246p „Dėl atsiskaitymo už šilumos energiją ir šilumos pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo adresu Karaliaučiaus g. 13A, Vilnius“. Tai patvirtina, kad šilumos pirkimo - pardavimo sutartį UAB „Vilniaus energija“ sudarė su UAB „Nemenčinės statyba“, iš kurios matyti, kad sutartis laikinam šilumos pirkimui - pardavimui nebuvo sudaryta. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su Vilniaus miesto savivaldybe neterminuotą energijos pirkimo - pardavimo sutartį, nes negalima tokia situacija, kad vienu metu dėl energijos tiekimo tam pačiam pastatui būtų sudaryta ir rašytinė šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis su UAB „Nemenčinės statyba“, ir konkliudentiniais veiksmais su Vilniaus miesto savivaldybe. Be to, 2009-07-23 raštas „Dėl atsiskaitymo už šilumos energiją ir šilumos pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo adresu Karaliaučiaus g. 13A, Vilnius“ patvirtina, kad UAB „Vilniaus energija“ ir Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo sudariusi rašytinės šilumos pirkimo - pardavimo sutarties dėl šilumos energijos teikimo pastatui, esančiam Karaliaučiaus g. 13A, Vilnius. Ieškovas ieškinyje nenurodo iki kada atsakovas turėjo atsiskaityti už tiektą šilumos energiją ir kokiame dokumente atitinkamas atsiskaitymo terminas buvo nustatytas, todėl nėra aišku, kuo yra grindžiamas Vilniaus miesto savivaldybės prievolės laiku atsiskaityti už gyvenamajam namui, esančiam Karaliaučiaus g. 13A, Vilniuje, tiektą šilumos energiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 28.410,72 Lt skolą už tiektą šilumos energiją bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybė Pagal trišalę (tarp UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybė) 2006-02-08 Investicinę sutartį susitarė dėl apmokėjimo už ieškovo tiekiamą šilumos energiją: iki pastatų pripažinimo tinkamais naudoti akto patvirtinimo moka statybos užsakovas (UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“), o nuo šio akto patvirtinimo dienos – savininkas (Vilniaus miesto savivaldybė). Teismas nustatė, kad naujai pastatyto gyvenamojo namo Karaliaučiaus g. 13A, Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas 2009-01-14. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, daugiabutis gyvenamasis namas Karaliaučiaus g. 13A, pripažintas tinkamu naudoti 2009-01-14 aktu ir nuo šios dienos atsakovui yra įregistruotos daiktinės teisės. Teismas konstatavo, kad nuo 2009-01-14 atsakovui tenka prievolė mokėti ieškovui už tiekiamą šilumos energiją, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 28 410,72 Lt skolą už nesumokėtą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2009-01-14 iki 2009-02-25 yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui būtų įteiktas mokėjimo pranešimas sumokėti ginčijamą skolą, teismas padarė išvadą, kad atsakovui negavus mokėjimo pranešimo, nekilo ir pareiga sumokėti skolos per tam tikrą terminą, todėl ieškovo reikalavimas dėl 700,55 Lt palūkanų priteisimo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą dalyje, kuria iš Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo naudai priteista 28.410,72 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų bei 892 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl 2006-02-08 Investicinės sutarties taikymo nagrinėjamo ginčo teisiniams santykiams, netinkamai aiškino minėtos sutarties nuostatas, nepagrįstai pripažino šią sutartį šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą priteisti 28.410,72 Lt įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo UAB „Vilniaus energija" naudai. CK 6. 383 str. 1 d. apibrėžia energijos pirkimo-pardavimo sutarties dalyką: tai - sutartyje numatytas energijos kiekis, kurį šalių nustatyta tvarka (režimu) tiekia energijos tiekėjas. 2006 m. vasario 8 d. Investicine sutartimi sutarties šalys susitarė, jog sutarties dalykas - atitinkamų įrenginių prijungimas prie centralizuoto šilumos perdavimo tinklo bei minėtų pastatų šilumos punktų šildymui ir karštam vandeniui ruošti Įrengimas. Vertinant Investicinės sutarties nuostatas, akivaizdu, jog šioje Sutartyje šalys neaptarė esminių šilumos energijos pirkimo-pardavimo sąlygų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys, pasirašydamos 2006 m. vasario 8 d. Investicinę sutartį sudarė energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai šalių sudarytą rangos (investicinę) sutartį prilygino energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai. Byloje kilęs ginčas yra dėl atsiskaitymo už 4 pastato korpusui tiektą šilumos energiją, o pagal 2006-02-08 Investicinės sutarties 3.10 p. 2 d., šilumos, teikiamos 2, 3, 4, 5 ir 6 korpusams, pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminai bei sąlygos turėjo būti nustatyti Šalių papildomu susitarimu. Taip pat pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neįvykdė pareigos pasirašyti 3.10 p. 2 d. numatyto susitarimo dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl prievolė atsiskaityti už tiektą šilumos energiją tenka pagal Investicijų sutarties 3.5 p. Apeliantas mano, jog nagrinėjamos bylos kontekste taikyti šią Sutarties 3.5 p. nuostatą nėra teisinio pagrindo, nes įsipareigojimas pradėti vartoti šilumos energiją yra suprantamas kaip išvestinis įsipareigojimas pagal 2006-02-08 Investicinę sutartį, t.y. tokia atsakovo pareiga (pradėti vartoti šilumos energiją) tenka tik po šilumos pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo. Papildomo susitarimo dėl energijos pirkimo-pardavimo pasirašymas priklausė nuo abiejų sutarties (susitarimo) šalių valios, o byloje nėra duomenų, jog Vilniaus miesto savivaldybė būtų atsisakiusi vykdyt tokį įsipareigojimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu (nuo 2009-01-14 iki 2009-02-25) šalys nebuvo išreiškusios valios sudaryti energijos-pirkimo pardavimo sutarties, nes ieškovas pretenzijas dėl apmokėjimo už šilumos energiją teikė kitiems ūkio subjektams. Apeliantas nurodo, kad CK 6.384 str. 1 d. nagrinėjamos bylos kontekste negali būti taikoma, kadangi numato galimybę konkliudentiniais veiksmais sudaryti energijos teikimo sutartį tik su fiziniais asmenimis, todėl Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu ši teisės norma negali būti taikoma. Pirmos instancijos teismas, vertindamas faktines bylos aplinkybes, nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, t.y. kad ginčo įsiskolinimo laikotarpiu UAB „Vilniaus energija" ir rangovas UAB „Nemenčinės statyba" buvo sudariusi 2008-12-22 šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Šis rašytinis įrodymas patvirtina tai, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens byloje buvo sudaryta individuali šilumos energijos pirkimo- pardavimo sutartis, kuri nebuvo šalių nutraukta ar pasibaigusi kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Negali būti laikoma, kad tarp ieškovo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota energijos pirkimo - pardavimo sutartis, kadangi negalima tokia situacija, kad vienu metu dėl energijos tiekimo tam pačiam pastatui būtų sudaryta ir rašytinė šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis su UAB „Nemenčinės statyba", ir konkliudentiniais veiksmais su Vilniaus miesto savivaldybe. Esant tokiai teisinei situacijai, kuomet energijos tiekėjas su trečiuoju asmeniu yra sudaręs individualią šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybė, su kuria šilumos pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, yra energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis ir jai tenka pareiga atsiskaityti už tiektą šilumos energiją.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė palikti galioti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-01-21 sprendimą. Nurodo, kad 2006-02-08 trišale investicine sutartimi šalys susitarė, kad naujai statomų daugiabučių Karaliaučiaus g. 13A savininkė - Vilniaus miesto savivaldybė nuo pastatų pripažinimo tinkamais naudoti dienos apmokės už pastatams tiekiamą šilumos energiją. Tokia nuostata numatyta ir LR CK 4.76 str. bei CK 4.82 str., o susidariusio įsiskolinimo faktas ir jo dydis įrodytas ir neginčytas pirmosios instancijos teisme. Ieškovą ir Vilniaus miesto savivaldybę dėl susidariusios skolos sieja civiliniai teisiniai santykiai, pastato Karaliaučiaus g. 13A šilumos įrenginiai prijungti prie centralizuoto šilumos energijos tinklo, šilumos energija į pastatą faktiškai patiekta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006 m. vasario 8 d. UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ (dabar UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) ir Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė trišalę Investicinę sutartį Nr. 4-R/56, pagal kurią UAB „Vilniaus energija“ tiekė centralizuotą šilumos energiją Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiam daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam Karaliaučiaus g. 13 A, Vilniuje (t. 1, b.l. 15-16). Šalys susitarė dėl savininko statomų daugiabučių gyvenamųjų namų ir negyvenamojo pastato adresu Karaliaučiaus g. sklypas Nr. 1, Vilniuje, prijungimo prie Vilniaus energijos centralizuoto šilumos perdavimo tinklo bei Pastatų šilumos punktų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, pagal nepriklausomą schemą su nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema, įrengimo (Investicinės sutarties 1.1. punktas). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad naujai pastatyto gyvenamojo namo Karaliaučiaus g. 13A, Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas 2009 m. sausio 14 d. (b. l. 97-101). Taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenimis, daugiabutis gyvenamasis namas Karaliaučiaus g. 13A, pripažintas tinkamu naudoti 2009 m. sausio 14 d. aktu ir nuo šios dienos atsakovui yra įregistruotos daiktinės teisės (b. l. 9-14). UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ 2009 m. vasario 25 d. turto perdavimo ir priėmimo aktu perdavė pastatą Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 18-19).
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas turi mokėti už tiekiamą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 14 d. (nuo pastato pripažinimo tinkamo naudoti akto patvirtinimo dienos) iki 2009 m. vasario 25 d. (nuo turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos).
Pažymėtina, kad trišalės Investicinės sutarties 3.5. punktu Vilniaus miesto savivaldybė kaip pastato savininkė įsipareigojo nuo pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktų patvirtinimo dienos su Vilniaus energija pasirašyti šilumos pirkimo ir pardavimo sutartis ir pradėti vartoti šilumos energiją. Pagal šios sutarties 3.10 punktą UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ kaip statybos užsakovas įsipareigojo iki 2006-10-01 su Vilniaus energija pasirašyti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį pastato statybos terminui, o taip pat pradėti pirkti (vartoti) Vilniaus energijos parduodamą (tiekiamą) šilumos energiją termofikaciniu vandeniu šildymui bei karštam vandeniui paruošti pastato statybos terminui, t.y. iki pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti. Taigi, iš šios sutarties nuostatų matyti, kad UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ pareiga mokėti už patiektą ir įvadinio šilumos prietaiso apskaitytą šilumos energiją iki pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti, o pastato savininkas Vilniaus miesto savivaldybė - nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad visos trys šalys susitarė dėl apmokėjimo už ieškovo tiekiamą šilumos energiją, t.y. iki pastatų pripažinimo tinkamais naudoti akto patvirtinimo moka statybos užsakovas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, o nuo šio akto patvirtinimo dienos – savininkas Vilniaus miesto savivaldybė.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad Investicinėje sutartyje buvo numatyta, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminai bei sąlygos bus nustatyti šalių papildomu susitarimu. Tačiau pažymėtina, kad nesant sudarytam šalių papildomam susitarimui, pareiga už ginčo laikotarpį už ieškovo tiektą šilumos energiją tenka pastato savininkui, kuris atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su turtu, privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti bei mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (LR CK 4.76 str., 4.82 str.). Pažymėtina, kad pareiga su Vilniaus energija pasirašyti Šilumos pirkimo ir pardavimo sutartį numatyta Vilniaus miesto savivaldybei (Investicinės sutarties 3.5. p.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad trišalė Investicinė sutartis savo dalyku iš esmės yra šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis CK 6.383 straipsnio prasme. Sprendžiant, kas šiuo atveju yra šilumos energijos abonentas CK 6.383 straipsnio prasme, kuriam tenka prievolė sumokėti už patiektą šilumos energiją, atsižvelgtina į specialiąsias šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas LR Šilumos ūkio įstatyme ir jį detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. LR Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 punkte numatyta, kad šilumos vartotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šio įstatymo 19 straipsnis reglamentuoja, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų; standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims. Atsižvelgiant į tai, kad civiliniuose santykiuose savivaldybė dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnis), todėl UAB “Vilniaus energija” ir Vilniaus miesto savivaldybę dėl susidariusios skolos sieja civiliniai teisiniai santykiai.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pastato Karaliaučiaus g. 13A šilumos įrenginiai nebūtų prijungti prie centralizuoto šilumos energijos tinklo ar kad šilumos energija į pastatą nebūtų patiekta, o taip pat ir dėl skolos dydžio. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad nors ir nesant pasirašyto atskiro (papildomo) susitarimo dėl šilumos energijos pirkimo, tai neatleidžia pastato savininko Vilniaus miesto savivaldybės nuo prievolės pagal sudarytą trišalę Investicinę šalių sutartį, t.y. nuo pastatų pripažinimo tinkamais naudoti dienos apmokėti už pastatams tiekiamą šilumos energiją. Atsakovas teigia, kad trečiasis asmuo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ jam realiai pastatą perdavė tik 2009-02-25 Turto pardavimo ir priėmimo aktu (t. 1, b.l. 18-19), todėl tik nuo 2009-02-25 atsakovui galėtų kilti pareiga sumokėti už šilumos energiją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pastatyto pastato savininku atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė tapo nuo 2009-01-14, t.y. nuo pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo momento (t. 1, b.l. 97-101), todėl nuo 2009-01-14 atsakovui kilo pareiga sumokėti už šilumos energiją. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių trečiasis asmuo pavėluotai pastatą perdavė atsakovui, atsakovas įstatymų nustatyta tvarka galėtų reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš trečiojo asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo UAB “Vilniaus energija” reikalavimas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 28.410,72 Lt skolą už nesumokėtą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2009-01-14 iki 2009-02-25 yra pagrįstas.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.