Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas, II-391-906/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-05-31
Bylos Nr.: II-391-906/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00519-2021-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Svajūnas Bliudsukis (pirm.)
Institucija: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Lina Šimė

Kategorijos

15.1.17Kiti administraciniai nusižengimai, susiję su statybos taisyklių pažeidimu

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-391-906/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00519-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.17.; 21.10.4

Registro objektas ROIK: 21128640840(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Svajūnas Bliudsukis,sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui A. B., jos atstovei advokatei Linai Šimei,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotoms atstovėms L. M. ir L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubaustos A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovė L. M. 2021-03-30 surašė Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), kuriuo skyrė A. B. 270 Eur dydžio baudą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362 straipsnio 5 dalyje.

Skundžiamame nutarime nurodyta pažeidimo esmė, kad Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė A. B. IS „Infostatyba“ pagal pakartotinį statytojo 2020-10-10 prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti neypatingosios kategorijos poilsio paskirties pastatą adresu (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos (duomenys neskelbtini) 2020 m. parengtą statinio projektą „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Statinio projektas), 2020-10-22 paskelbdama subjektus, kurie privalo patikrinti Statinio projektą, ir nenurodydama privalomo subjekto – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD), pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 14 punkto reikalavimus.

2021-04-26 teisme gautas Inspekcijos persiųstas administracine tvarka nubaustos A. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Inspekcijos 2021-03-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skundas motyvuojamas tuo, kad, atlikdama pareigas, nagrinėdama statytojo (duomenys neskelbtini) pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, patikrino nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Išraše nebuvo jokių žymių apie tai, kad žemės sklypas su statiniais patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnio 41 dalį, specialiosios žemės naudojimo sąlygos – šiame įstatyme nustatyti, nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių. Pagal minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos. Pažymi tai, kad nei sprendimo priėmimo dieną (2020-10-22), nei šiuo metu Nekilnojamojo turto registre žyma apie specialiąją žemės naudojimo sąlygą – kad žemės sklypas yra nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje – nėra įregistruota ir išviešinta. Todėl, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiam sklypui nėra taikomos ir ji neturėjo pagrindo paskelbti Kultūros paveldo departamento kaip statinio projektą tikrinančio subjekto.

Taip pat pažymi, kad priimdama sprendimą vadovavosi statytojo pateiktais dokumentais. Statytojas pateikė 2019-06-21 prašymą Neringos savivaldybės administracijai išduoti specialiuosius reikalavimus, prašyme nurodyti duomenys buvo teisingi – t. y. teisingai buvo pažymėta, kad pastatas nepatenka į kultūros vertybių teritoriją. Statytojui 2019-07-04 buvo išduoti Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai bei 2019-07-11 Specialieji architektūros reikalavimai. Tai yra išduoti anksčiau nei Kultūros paveldo registre buvo įregistruoti pakeitimai dėl pastato patekimo į nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritoriją. Statybos įstatymo 24 straipsnio 23–24 dalys nustato, kad specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja iki statybos procedūrų užbaigimo dienos. Statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Statinio projektas buvo rengiamas laikantis specialiųjų sąlygų ir privalėjo atitikti tokius reikalavimus, kurie galiojo 2019-07-04 ir 2019-07-11 (kuomet buvo išduoti 2019-07-04 Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019-07-11 Specialieji architektūros reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini)) – kuomet teritorija nepateko į kultūros vertybių teritoriją. Dėl šių priežasčių Kultūros paveldo departamentas taip pat neprivalėjo būti statinio projektą tikrinantis subjektas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu skundą pateikęs asmuo A. B. ir jos atstovė palaikė skundą jame nurodytais motyvais, mano esanti nepagrįstai nubausta. Vadovaujasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiam sklypui nėra taikomos, nes viešajame registre nėra įregistruota, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros paveldo teritoriją. Taip pat grindžia ir faktu, kad pareiškimo pateikimo metu faktiškai šis objektas nebuvo įtrauktas į kultūros paveldo teritoriją.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovės prašė netenkinti skundo. Nurodo, kad A. B. yra nubausta už tai, kad, būdama atsakinga už statybos leidimų išdavimą, projekto derinimo procedūros metu neįtraukė Kultūros paveldo departamento. Pateikė išrašą iš informacinės sistemos „infostatyba“, iš kurio matyti, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2020-09-14 buvo pateikęs pastabas apie tai, kad minimas pastatas patenka į valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją, todėl turėjo į tai atsižvelgti. Taip pat galėjo pasitikslinti viešai skelbiamus duomenis Kultūros paveldo registre www.kvr.kpd.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. B. skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. B. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 362 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 362 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už „teisės aktuose nustatytos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimą“. Atsakomybės subjektas yra specialusis, kuris turi įgaliojimus spręsti dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Byloje pateiktas Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-01-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Architektūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas (b. l. 48–49) patvirtina tai, kad A. B. atitinka specialaus subjekto požymius. Byloje nėra ginčo, kad A. B. sprendė dėl ginčijamo statybos leidimo išdavimo.

ANK 362 straipsnio 5 dalyje numatyta teisės norma yra banketinio pobūdžio, nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius statybos leidimų išdavimą. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, 14 p. reikalavimai, kurie numato: „Jei įvykdyti Reglamento 13.1–13.8 papunkčiuose nurodyti reikalavimai ir nenustatyta 13.9 papunktyje nurodytų požymių, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą pažymi kaip priimtą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas (toliau – subjektai), kurie privalo pagal Reglamento 5 priede nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo [8.3] 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams“

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punktas numato, kad „įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.“

Aiškinantis, kokiu būdu statybos leidimą išduodantis asmuo turi nustatyti subjektus ar įstaigas, kurie privalo pagal kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį, A. B. nurodė, kad visi juridinę reikšmę turintys faktai turi būti nurodyti to objekto nekilnojamojo turto registre. Jei šie faktai nenurodyti, tai, mano, turi būti atsakingas tas subjektas, kuris nevykdė pareigos pateikti duomenis registrui. Joks teisės aktas ar pareigybės aprašymai nenumato, kur dar ji turi patikrinti ar kokių institucijų užklausti. Inspekcijos atstovės nepaneigė šių argumentų, nenurodė teisės aktų numatančių pareigą, statybos leidimą išduodančiam subjektui, kokius registrus turi patikrinti. Mano, kad turėjo vadovautis „Infostatyba“ pateiktais duomenimis.

Byloje yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas 2021-02-11 su istorija apie žemės sklypą ir jame esančius objektus, adresu (duomenys neskelbtini). Išrašo 9 p. nurodyta – teritorijos, kuriose taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos. Tarp jų nenurodyta žymų, susijusių su kultūros paveldu.

Byloje pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019-07-02 aktas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), įtrauktas į nekilnojamosios kultūros vertybės Juodkrantės gyvenvietės teritoriją (b. l. 72–98). Šie duomenys pateikti 2019-07-12 kultūros vertybių registrui (b. l. 50), tačiau šie duomenys nėra įregistruoti registrų centre.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis numato, kad „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos.“ Taigi šiuo atveju įstatymas numato, kad nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas vadovaujamasi būtent „Nekilnojamojo turto registru“.

Vertinant skundą pateikusio asmens gynybos argumentus dėl teisės aktų dėl galiojimo tam tikru laiku, svarbu pažymėti, kad, sprendžiant dėl statybos leidimo išdavimo, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, turėtų būti taikomi reikalavimai, galioję šios procedūros inicijavimo metu, jei įstatymai nenumato kitaip. Šiuo atveju tokių išimčių nenustatyta.

Specialieji reikalavimai yra neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 2 str. 47 d.). Statinio projektas turi būti rengiamas vadovaujantis specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti) (Statybos įstatymo 24 str. 3 d.). Statytojas (duomenys neskelbtini) pradėjo procedūrą 2019-06-21, pateikdamas prašymą Neringos savivaldybės administracijai išduoti specialiuosius reikalavimus (b. l. 19). Prašyme buvo pažymėta, kad poilsio pastatas nepatenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją. Įvertinus prašymą, statytojui (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 2019-07-04 Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini)5 bei 2019-07-11 Specialieji architektūros reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad specialieji reikalavimai statytojui buvo išduoti anksčiau negu Kultūros vertybių registre buvo įregistruoti pakeitimai dėl poilsio pastato patekimo į nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritoriją. Todėl, teismo vertinimu, statybos leidimą išduodantis subjektas buvo saistomas šių reikalavimų.

Teismas pažymi, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, atsižvelgęs į šioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nutarimą priėmusi institucija nenurodė imperatyvių teisės normų, kurias būtų pažeidusi A. B., išduodama statybos leidimą. Teismas, nagrinėdamas skundą, išanalizavęs aukščiau paminėtus statybos leidimų išdavimą reglamentuojančiu teisės aktus taip pat nenustatė imperatyvių teisės normų reikalavimų, kuriuos būtų pažeidusi A. B. paskelbdama statinio projektą tikrinančius subjektus. Tai, kad Kultūros paveldo departamentas nebuvo įtrauktas kaip statinio projektą tikrinantis subjektas, lėmė tai, kad nebuvo pateikti duomenys nekilnojamojo turto registrui. Matyti, kad Kultūros paveldo registro sąveika su Nekilnojamojo turto registru tinkamai neveikė. Asmens atsakomybės ribos negali būti aiškinamos plečiamai, asmuo negali būti baudžiamas už tai, ko imperatyviai nenumato teisės aktai.

Teismas konstatuoja, kad, išanalizavus bei įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nustatyta, kad A. B. veiksmuose nėra ANK 362 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių. Administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, A. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, o Inspekcijos 2021-03-30 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 punktu, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021-03-30 Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 362 straipsnio 5 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis