Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Klevo lapas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Barota“, ieškinį atsakovui I. Š. dėl nuostolių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 36 880,50 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 str. 3 d.), tačiau jis per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., nesant atsakovo prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

2015-09-24 Šiaulių apygardos teismas iškėlė ieškovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Barota“. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas UAB „Klevo lapas“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2013-01-09, kuris taip pat yra ir vienintelis akcininkas. Šiaulių apygardos teismo nutartimi BUAB „Klevo lapas“ direktorius I. Š. buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, taip pat visus dokumentus, tačiau kaip matyti iš BUAB „Klevo lapas“ balanso, bankroto administratoriui atsakovas neperdavė turto už 36 880,50 Eur.

Vadovų civilinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 2.87 str. 7 d., kurioje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 d. ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Kadangi įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra (CPK 178 str.). Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CPK 6.246 str. 1 d.). Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas, neperdavė bankroto administratoriui dokumentų ir įmonės turto pagal patvirtintą finansinę atskaitomybę 36 880,50 Eure sumai, tuo padarydamas žalą ieškovui ir jo kreditoriams.

Formaliai vertinant byloje esančius įrodymus, spręstina, jog atsakovas, vykdydamas bendrovės vadovo pareigas, privalėjo savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei registrų išsaugojimą. Vykdydamas šiuos reikalavimus, atsakovas privalėjo apskaityti įmonės turtą įmonės finansinėje apskaitoje. Atsakovo, kaip bendrovės vadovo, teisinė padėtis suponuoja jam keliamus itin griežtus reikalavimus, užtikrinant ir organizuojant bendrovės veiklą.

Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti ĮBĮ, be kita ko, nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), kad įmonės bankroto administratorius turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 11 punktas); kad imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 23 punktas) ir pan. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-131-687/2015). Teismų praktikoje bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui laikomas darančiu žalą bankrutuojančiai įmonei.

Nagrinėjamu atveju pagal 2014-10-10 d. dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktą matyti, kad UAB „Klevo lapas“ buhalteriniai dokumentai buvo perduoti atsakovui, kaip įmonės vadovui. Taip pat atsakovas neperdavė bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turto pagal paskutinės finansinės atskaitomybės duomenis (2013-01-01 – 2013-12-31). Nesant kitų duomenų laikytina, kad tokios vertės turto atsakovas neperdavė, todėl ieškovei padaryta tokios apimties nuostoliai, nes kreditorių reikalavimai viršija šią sumą. Įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 6 p.). Atsakovas šios imperatyvios pareigos neįvykdė, todėl atliko neteisėtus veiksmus. Tarp šių jo veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, laikytina, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ir pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteistini jo nurodyti 36 880,50 Eur nuostoliai.

Kadangi ieškinys tenkintinas ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 36880,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytas 2017-07-10 teismo nutartimi, paliktinos galioti iki visiško sprendimo už akių įvykdymo.

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl valstybei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ir yra 1038 Eur žyminio mokesčio (CPK 80, 82, 83, 88 str. 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi ir 285-287 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Klevo lapas“ , į. k. 302922236, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Barota“, į. k. 304072320, 36880,50 Eur (trisdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų, 50 euro centų) nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 36880,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1038 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017-07-10 teismo nutartimi, palikti galioti iki visiško sprendimo už akių įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.