- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- II-26-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02203-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. G.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.15Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas (ANK 431 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. (toliau ir – pareiškėjo) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – institucija) specialistės Akvilės Jasiukevičiūtės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11517-2019 (toliau ir – 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimas, nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19097571988.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu E. G. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 150 Eur baudą. E. G. nutarimu bauda skirta už tai, kad jis policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas nepateikė visų įstatyme numatytų duomenų apie asmenį, 2018 m. kovo 30 d. 08.23 val. Kauno r. sav. Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 10,46 kilometre vairavusį E. G. priklausantį automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – automobilis) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.
Pareiškėjas su 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas jį panaikinti. Skunde nurodoma, kad automobilį vairavo ir juo naudojosi jo tėvas E. G., gim. (duomenys neskelbtini) – būtent tėvo prašymu automobilis buvo registruotas pareiškėjo vardu. Pats pareiškėjas vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada nesinaudojo šiuo automobiliu. Visi paštu atsiųsti baudų pranešimai buvo perduoti tėvui – apie tai pareiškėjas pareigūnus informavo, kai šie jam skambino telefonu. Tėvas atsisako mokėti baudą.
Atsiliepimas
Institucija pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė teismo E. G. skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog pranešime Dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo vadovaujantis ANK 611 straipsniu prašoma per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos pateikti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad E. G. pranešimą atsiėmė 2019 m. sausio 31 dieną. Atsiliepime pažymima, jog skunde pats E. G. neginčija, kad pažeidimo padarymo metu jis buvo transporto priemonės savininkas, be to, skunde nurodo, kad pranešimus iš policijos apie užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą gavo, tačiau vietoj to, kad užpildęs pranešimus pateiktų reikalaujamus duomenis pareigūnams, pranešimus perdavė savo tėvui. Nors skunde nurodoma, kad pareiškėjas neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada nesinaudojo automobiliu, tačiau nutarimas buvo priimtas ne už šios transporto priemonės vairavimą, o už tai, kad jis policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nepateikė visų įstatyme numatytų duomenų apie asmenį, kuris naudojosi jam priklausančiu automobiliu. Atsiliepime taip pat pažymima, kad pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo jokių paaiškinimų nepateikė, ir kad iki pat bylos nagrinėjimo teisme taip ir nepateikė pareigūno prašytų duomenų apie teisės pažeidėją.
Teismo posėdyje pareiškėjas E. G. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad jis yra nubaustas nepagrįstai. Nors ir turėjo automobilį, registruotą jo vardu, tačiau niekada neturėjo vairuoto pažymėjimo ir nevairavo automobilio, todėl visus laiškus gautus iš Lietuvos kelių policijos ir adresuotus E. G., pareiškėjas perduodavo savo tėvui, kurio vardas ir pavardė sutampa su pareiškėjo bei kuris faktiškai naudojosi automobiliu, jų net neatplėšdamas. Pareiškėjas nurodė, kad pamena, jog 2018 m. pavasarį, paskambinus policijos pareigūnui ir paprašius nurodyti automobilį naudojančio asmens duomenis, nurodė savo tėvo vardą, pavardę ir telefono numerį. Po pokalbio su pareigūnu, pareiškėjui paskambino jo tėvas ir pasakė, kad su pareigūnu viskas išsiaiškinta. Po pareigūno skambučio pareiškėjas į pašto dėžutę vis dar gaudavo čekius, kuriuos taip pat perduodavo savo tėvui, nes juose buvo informacija, susijusi su automobiliais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, E. G. susipažinus su administracinių nusižengimų protokolais, pareiškėjas nurodė, kad dokumentai, kuriuos jis gaudavo, atrodė kaip čekiai, o visus čekius, susijusius su automobiliais, jis atiduodavo savo tėvui. Tėvas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos bute, kuriame gyvena pareiškėjas, tačiau kelis mėnesius faktiškai tame bute gyveno. Pareiškėjo teigimu, pranešimus dėl baudų jis gaudavo tiesiogiai gyvenamosios vietos adresu, bet pamena, kad yra tekę atsiimti iš pašto – tuomet reikėdavo eiti į centrinį paštą Laisvės alėjoje. Pareiškėjas patvirtino, kad jam buvo žinoma apie tai, jog 2018 m. pradžioje jo vardu registruotas automobilis buvo remontuojamas autoservise.
Liudytoja E. B. parodė, kad yra E. G. draugė, jie kartu gyvena. Liudytoja gyvena su pareiškėju nuo 2019 m. sausio 1 dienos. Pareiškėjo tėvas kartu gyveno maždaug nuo 2019 m. sausio trečios savaitės. Kaip paaiškino liudytoja, visus laiškus, kuriuos atsiųsdavo Lietuvos kelių policija, E. G. perduodavo savo tėvui, nes pareiškėjas neturėjo teisių ir nevairuodavo automobilio. Kadangi visus laiškus atiduodavo pareiškėjo tėvui, jie nežinojo, ar koks nors laiškas yra skirtas pačiam pareiškėjui. Pareiškėjo mamai atsitiktinai patikrinus vieną iš atėjusių laiškų, pareiškėjas sužinojo, kad laiškai yra skirti būtent jam. Liudytoja pabrėžė, kad iki atsitiktinio laiško patikrinimo pareiškėjas nieko nežinojo apie savo galimai padarytus pažeidimus. Liudytoja nurodė, kad pareiškėjas net neatplėšdavo gautos korespondencijos, nes jis neturėjo teisių ir nemanė, kad laiškai gali būti skirti jam. Liudytoja parodė, kad pareiškėjas turėjo automobilį maždaug iki 2018 m. vasaros. Automobilį E. G. padovanojo jo tėvas. Nepaisant to, kad pareiškėjas neturi vairuotojo pažymėjimo, jis automobilį priėmė, nes ketino jį parduoti. Iki parduodant automobilį, juo naudojosi pareiškėjo tėvas. Liudytoja taip pat parodė, kad, jos žiniomis, pareiškėjo tėvas yra padaręs ne vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl pareiškėjas turėjo pagrindo manyti, jog laiškai, adresuoti E. G. ir siunčiami Lietuvos kelių policijos, buvo siunčiami būtent pareiškėjo tėvui.
Liudytojas E. G., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad jis yra pareiškėjo tėvas. Nors sūnus neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau jam padovanojo automobilį, tikėdamasis, kad tai paskatins sūnų išmokti vairuoti. Jis sūnui padovanotu automobiliu nesinaudojo, tik buvo jį nuvežęs remontuoti į servisą (tai kaip tik ir galėjo būti 2018 m. kovas). Liudytojo teigimu, jis nevairavo automobilio 2018 m. kovo 30 d. 08.23 val. Kauno r. sav. Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 10,46 kilometre, o kai sūnus pasakė apie minėtą pažeidimą, liepė sūnui nuvažiuoti į policiją ir išsiaiškinti, ar nėra pažeidėjo fotonuotraukos. Liudytojas parodė, kad pažeidimo padarymo metu sūnus taip pat nevairavo automobilio – jį galėjo vairuoti serviso, kuriame automobilis buvo paliktas, meistrai. Jis kurį laiką gyveno pas pareiškėją bute, tačiau jo gyvenamoji vieta ten nebuvo deklaruota.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, atsiliepime prašoma skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai ANK 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282 straipsnyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421, 432 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.
Administracinis nusižengimas pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusiu automobiliu 2018 m. kovo 30 d. 08.23 val. Kauno r. sav. Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 10,46 kilometre užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje.
Pažymėtina, kad pareiškėjas pripažino aplinkybę, jog automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 30 d. administracinio nusižengimo padarymo metu nuosavybės teise priklausė būtent jam. Nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių tėvas automobilį perrašė pareiškėjui, pareiškėjas sutikdamas tapti bei tapdamas automobilio savininku prisiėmė ir transporto priemonės savininkui įstatyme įtvirtintas pareigas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino ir tai, kad jam buvo žinoma, jog automobiliu naudojasi jo tėvas, bei kad jam buvo žinoma, kada ir kokiame servise automobilis buvo paliktas remontuoti, t. y. tretieji asmenys automobilį valdė ir naudojo su pareiškėjo žinia.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas pripažino, kad policijos siųstus pranešimus, baudos kvitus jis gaudavo, tačiau juos net nežiūrėjęs perduodavo tėvui. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad pamena, jog 2018 m. pavasarį, paskambinus policijos pareigūnui ir paprašius nurodyti automobilį naudojančio asmens duomenis, nurodė savo tėvo vardą, pavardę ir telefono numerį. Toks pareiškėjo paaiškinimas leidžia teismui daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jo automobiliu 2018 m. kovo 30 d. padarytą administracinį nusižengimą ir kad pareigūnai jį tiria.
Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 30 d. 08.23 val. Kauno r. sav. Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 10,46 kilometre automobilį vairavo ne pareiškėjas, t. y. ne automobilio savininkas. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino abu liudytojai ir pareiškėjas. Nors pareiškėjui buvo žinoma apie šį pažeidimą, tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų įvykdęs savo, kaip transporto priemonės savininko, ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą ir per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos ar nuo sužinojimo apie padarytą pažeidimą dienos būtų pranešęs institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.
Pareiškėjui nepateikus institucijai ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų apie jo automobilį vairavusį asmenį, institucija atitinkamų duomenų apie pažeidėja pareikalavo siųsdama pareiškėjui 2019 m. sausio 22 d. pranešimą Dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo (administracinio nusižengimo bylos l. 9). Šiame pranešime nurodytas prašymo teikimo pagrindas – ANK 611 straipsnis ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, nurodyta užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo data, laikas ir vieta, nurodyta, kokios konkrečiai informacijos prašoma ir kokiu būdu prašoma informacija turėtų būti pateikta, o taip pat, kokias pasekmes pareiškėjui sukels prašomos informacijos nepateikimas. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad minėtas 2019 m. sausio 22 d. pranešimas gavėjui įteiktas Kauno centriniame pašte (b. l. 31-32) 2019 m. sausio 31 dieną. Pats pareiškėjas pripažino, kad jam yra tekę atsiimti siuntas iš Kauno centrinio pašto – tai patvirtina institucijos į bylą pateiktus duomenis, jog siunta pareiškėjui įteikta būtent 2019 m. sausio 31 d. Kauno centriniame pašte.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Tuo tarpu ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Teismui nustačius, kad pareiškėjas jam institucijos siųstą 2019 m. sausio 22 d. pranešimą Dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo gavo 2019 m. sausio 31 d., tačiau pranešimu reikalaujamos informacijos apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone, institucijai nepateikė nei per pranešime nustatytą 3 darbo dienų terminą, nei vėliau, darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjo atsakomybės pagal minėtą ANK straipsnį nepašalina jo nurodoma aplinkybe, kad jis visus policijos siunčiamus pranešimus ir baudos kvitus atiduodavo tėvui jų net neskaitęs, o tėvas atsisako sumokėti baudas. Būdamas normaliai atidus ir rūpestingas, jis, kaip automobilio savininkas, galėjo ir turėjo domėtis policijos siunčiamų dokumentų turiniu ir į juos tinkamai reaguoti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas įstatymo reikalaujamų duomenų nepateikė dėl objektyvių, pateisinamų, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Taigi, pareiškėjas ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padarė esant jo kaltei: duomenų apie asmenį, kuris naudojosi jam priklausančiu automobiliu pažeidimo metu, institucijai nepateikė, nors žinojo apie savo pareigą ir būtinybę juos pateikti bei turėjo galimybę tą padaryti.
Dėl šio įvykio administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas laikantis ANK numatytų reikalavimų, bylos nagrinėjimo terminai nepažeisti, padarytas pažeidimas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas pagrįstai ir teisingai, nutarimu paskirta nuobauda neviršija šiame straipsnyje numatytų ribų, individualizuota tinkamai, todėl skundžiamas nutarimas yra visiškai pagrįstas, teisėtas ir nekeistinas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmo pranešimo Dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, adresuoto pareiškėjui, data 2018 m. balandžio 26 d. (administracinio nusižengimo bylos l. 8), tuo tarpu antrojo pranešimo data – 2019 m. sausio 22 d. (administracinio nusižengimo bylos l. 9). Paminėta aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo administracinis nusižengimas buvo fiksuotas ir atsakomybė už jį taikyta tik po to, kai institucija išnaudojo visas galimas priemones, informacijai apie automobilį pažeidimo padarymo metu vairavusį asmenį gauti, o pareiškėjui buvo suteiktas ilgas laiko tarpas tokiai informacijai pateikti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. G. skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės Akvilės Jasiukevičiūtės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-11517-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19097571988 palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.