- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- eI2-710-596/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02347-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Egidija Puzinskaitė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- Š. S.
- Trečiasis asmuo
- "Vilniaus degtinė"
- Atsakovas
- Lietuvos bankas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. S. skundą atsakovui Lietuvos bankui, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Vilniaus degtinė“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas arba LB) Priežiūros tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 241-152 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjas yra AB „Vilniaus degtinė“ (toliau – Bendrovė) akcininkas, o Bendrovės patronuojančioji įmonė, kuri daro tiesioginį lemiamą poveikį Bendrovei, yra Prancūzijoje įsteigta įmonė Marie Brizard Wine and Spirits (toliau – ir MBWS), kuri vykdo privalomą Bendrovės akcijų išpirkimą iš smulkiųjų akcininkų.
Pareiškėjo teigimu, nepanaikinus ginčijamo Sprendimo, AB „Vilniaus degtinė“, akcijos bus supirktos už neteisingą kainą (ginčas dėl teisingo Bendrovės akcijų kainos nustatymo vyksta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje) ar galimai nebus išpirktos visiškai. Nurodo, kad jis AB „Vilniaus degtinė“ akcijas įsigijo Bendrovei dar esant listinguojamai biržoje bei taikant specialųjį teisinį režimą, kuris saugo smulkiųjų akcininkų teises, todėl Bendrovę išbraukus iš biržos sąrašų, sumenkinama jam taikytina apsauga.
Teigia, kad siekiant išbraukti emitentą iš emitentų sąrašo, turi būti pateiktas privalomas oficialusis siūlymas Bendrovei supirkti likusias jos akcijas, tačiau, pareiškėjo vertinimu, šis privalomas siūlymas buvo įgyvendintas nuslepiant nuo smulkiųjų akcininkų didelę įtaką akcijų kainai galinčią turėti informaciją bei teikiant klaidingus duomenis Oficialaus siūlymo cirkuliare, kuriame buvo nurodyta, kad nėra praleista esminių duomenų, galinčių turėti įtakos vertybinių popierių savininkų nuomonei apie oficialųjį siūlymą, tačiau tam tikros aplinkybės nuo smulkiųjų akcininkų buvo nuslėptos.
Paaiškina, kad nuo 2015 m. pagrindinis Bendrovės akcininkas MBWS vykdė plačią turto išpardavimo kompaniją: gamybiniai pastatai Bordo ir Krokuvoje buvo parduoti už 28 mln. Eur; Vilniaus gamybinius pastatus bei sklypo nuomos teises buvo planuojama parduoti už 12 mln. Eur, nors finansinėje apskaitoje šios nuomos teisės yra įvertintos 0 Eur; Vilniaus sklype esantys pastatai įvertinti apie 1 mln. Eur. Be to, nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. Bendrovės užsakymu vyko žemės sklypo, esančio Panerių g. 47/2, Vilnius, detaliojo plano rengimo darbai, kurį Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. birželio 18 d. patvirtino, taigi Bendrovės vadovų iniciatyva 2 m. trukęs detaliojo plano derinimas su keliolika institucijų dėl labai konkretaus objekto statybos su labai konkrečiomis techninėmis charakteristikomis rodo konkrečius Bendrovės planus - nugriauti dabartinius gamybinius pastatus ir jų vietoje pastatyti verslo centrą. Pareiškėjo manymu, Bendrovė nuslėpė faktą apie planuojamą įmonės plėtrą, nors tai patvirtino Bendrovės vadovų vieši pasisakymai laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ 2016 m. gegužės 7 d. straipsnyje.
Nurodo, kad Bendrovės vadovybė kartu su įmonės valdyba rekomendavo akcininkams parduoti savo akcijas už nepagrįstai žemą kainą ir todėl Bendrovės vadovybė bei pagrindinis akcininkas MBWS itin pigiai supirko milijonus Bendrovės akcijų iš kitų akcininkų, kurie iki šiol nežino, kad buvo apgauti.
Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl sandorių pripažinimo niekiniais, kadangi oficialaus siūlymo teikėjas MBWS sudarė galimai apsimestinius sandorius ir atskleidė galimai neteisingus duomenis apie jų vertes, taip suklaidindamas privalomo oficialaus siūlymo dalyvius. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis turėjo lūkesčių, kad AB „Vilniaus degtinė“ bus išbraukta iš emitentų sąrašo tik užbaigus privalomą akcijų supirkimą.
Pareiškėjo manymu, atsakovas žinojo apie visus pažeidimus, tačiau savo veiklą vykdė galimai aplaidžiai, todėl pažeidė rinkos dalyvių teises, kadangi Bendrovės finansinės ataskaitos pažeidė atsargumo, neutralumo ir turinio viršenybės prieš formą principus. Pareiškėjo teigimu, Bendrovės vadovybė privalėjo atlikti nekilnojamojo ilgalaikio turto pervertinimą, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu suklaidino smulkiuosius akcininkus, sukurdama prielaidas patronuojančiai įmonei supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas nesąžininga kaina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo manymu, pareiškėjas sutapatina oficialaus siūlymo ir privalomo akcijų pirkimo institutus. LB teigimu, viena iš sąlygų sprendimui dėl Bendrovės nebelaikymo emitentu priimti yra oficialaus siūlymo, o ne privalomo akcijų pirkimo pateikimas ir įgyvendinimas. Oficialaus siūlymo teikėjo įsipareigojimas prieš kreipiantis į atsakovą dėl Bendrovės nebelaikymo emitentu ir įgyvendinti privalomo akcijų pirkimo procedūrą nėra susijęs su imperatyvių Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau - VPĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. liepos 21 d.) nuostatų vykdymu, tai yra savanoriškas oficialaus siūlymo teikėjo įsipareigojimas.
Atsakovas pažymi, kad 2016 m. spalio 13 d. buvo viešai paskelbta šaukiamo AB „Vilniaus degtinė“ akcininkų susirinkimo darbotvarkė, kurioje numatytas klausimas dėl Bendrovės akcijų išbraukimo iš AB „Nasdaq Vilnius“ papildomojo prekybos sąrašo ir jų nesiūlymo viešai. Paskelbtas atskiras viešas pranešimas apie tai, kad Bendrovės pasitraukimo iš prekybos AB „Nasdaq Vilnius“ tikslu bus teikiamas oficialus siūlymas. Atsakovo manymu, Bendrovė pirmąją sąlygą įgyvendino tinkamai, kadangi 2016 m. lapkričio 4 d. įvykęs AB „Vilniaus degtinė“ akcininkų susirinkimas vienbalsiai pritarė siūlymui išbraukti Bendrovės akcijas iš AB „Nasdaq Vilnius“, o papildomojo prekybos sąrašo nebesiūlyti viešai.
Paaiškina, kad vykdydamas AB „Vilniaus degtinė“ visuotino akcininkų susirinkimo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą, Bendrovės akcininkas MBWS kartu su savo kontroliuojama bendrove MBWS Polska, kartu valdę 97,2 proc. Bendrovės kapitalo ir balsų, pateikė oficialų siūlymą supirkti likusias 683 403 AB „Vilniaus degtinė“ akcijas už vieną akciją mokant 0,432 Eur. Nurodo, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 241-229 „Dėl AB „Vilniaus degtinė“ privalomo oficialaus siūlymo cirkuliaro patvirtinimo“ buvo patvirtintas Oficialaus siūlymo cirkuliaras, o 2016 m. gruodžio 22 d. - viešai paskelbta oficialaus siūlymo įgyvendinimo ataskaita, kurios duomenimis oficialaus siūlymo metu MBWS papildomai supirko 155 406 akcijas, t. y. 22,7 proc. siūlytų supirkti akcijų ir balsų. Atsakovas pažymi, kad MBWS oficialus siūlymas buvo teikiamas privalomo oficialaus siūlymo teikimo sąlygomis, t. y. teisė atsiliepti į oficialų siūlymą suteikta visiems akcininkams, už parduotas akcijas atsiskaityta pinigais, o superkamų akcijų kaina nustatyta vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Atsakovas pabrėžia, kad nors pareiškėjas ir nurodo, kad oficialus siūlymas buvo įgyvendintas manipuliuojant rinka, tačiau nei pats pareiškėjas, nei kiti suinteresuoti asmenys sprendimų ir veiksmų, susijusių su oficialaus siūlymo teikimu bei įgyvendinimu, nebuvo apskundę.
Nurodo, kad Oficialaus siūlymo cirkuliare MBWS, be kita ko, nurodė, kad įgyvendinęs oficialų siūlymą, jis taip pat ketina pateikti ir įgyvendinti privalomą akcijų išpirkimą. 2016 m. gruodžio 28 d. MBWS kreipėsi į LB dėl privalomo akcijų pirkimo kainos (0,432 Eur už akciją) suderinimo. LB 2017 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 241-3 „Dėl AB „Vilniaus degtinė“ privalomos akcijų pirkimo kainos suderinimo“ buvo suderinta AB „Vilniaus degtinė“ privaloma akcijų pirkimo kaina - 0,432 Eur už vieną akciją. Šis sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Atsakovas pabrėžia, kad suderinęs privalomo akcijų pirkimo kainą, 2017 m. sausio 11 d. MBWS paskelbė apie privalomą akcijų pirkimą, kuris buvo vykdomas VPĮ 42 straipsnio nustatyta tvarka - 90 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Įvykdęs šiame straipsnyje nustatytas privalomo akcijų pirkimo procedūras, pasibaigus nurodytam terminui, MBWS deponavo lėšas, skirtas akcininkų, kurie nustatytu laiku nepateikė/nepardavė akcijų, apmokėjimui, bei kreipėsi į teismą su prašymu perrašyti nuosavybę. Tokiu būdu MBWS įvykdė savo įsipareigojimą pateikti ir įgyvendinti privalomą akcijų pirkimą, viešai deklaruotą 2016 m. lapkričio 4 d. pranešime apie akcininkų susirinkimo sprendimus ir 2016 m. lapkričio 28 d. patvirtintame Oficialaus siūlymo cirkuliare.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, viena iš sąlygų priimti Sprendimą nebelaikyti Bendrovės emitentu yra būtent oficialaus siūlymo Bendrovėje pateikimas ir įgyvendinimas, o vadovaujantis VPĮ 54 straipsnio nuostatomis, privalomo Bendrovės akcijų pirkimo įgyvendinimas, su kuriuo pareiškėjas sieja Sprendimo panaikinimo būtinybę, nėra būtinoji Sprendimo nebelaikyti Bendrovės emitentu priėmimo sąlyga.
Paaiškina, kad Vilniaus apygardos teisme (toliau – VAT) nagrinėjamas pareiškėjo ieškinys, kuriuo ginčijama privalomo akcijų pirkimo kaina, tačiau, atsakovo teigimu, akcijų pirkimo kainos ginčijimas yra laike ribota procedūra, neturinti įtakos privalomo akcijų pirkimo procedūros galutiniam rezultatui - smulkiųjų akcininkų nuosavybės teisės į AB „Vilniaus degtinė“ akcijas perėjimui akcijų pardavimo reikalaujančiam Bendrovės akcininkui MBWS, nes teisingos privalomo akcijų pirkimo kainos nustatymas lemtų tik tai, kokiomis sąlygomis galutinis rezultatas būtų pasiektas.
Atsiliepimas
Atsakovo manymu, pareiškėjo argumentai, kad Oficialaus siūlymo cirkuliare galimai nurodyti neteisingi duomenys apie oficialaus siūlymo teikėjo (MBWS) per pastaruosius 12 mėnesių sudarytus sandorius emitento akcijomis ir kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl sandorių pripažinimo niekiniais, nėra susijęs su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, t. y. Sprendimo nuginčijimu.
Atsakovas nesutinka, kad savo veiklą vykdė aplaidžiai, nes, gavęs prašymą dėl oficialaus siūlymo/privalomo akcijų pirkimo ar pardavimo kainos suderinimo, remiasi jam pateikta ir turima informacija, patikrina, ar nėra VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, tačiau priežiūros institucija kiekvienu atveju išsamių tyrimų savo iniciatyva neatlieka. Investuotojai ir kiti rinkos dalyviai gali teikti Lietuvos bankui skundus, prašymus ar pranešimus apie galimus teisės aktų pažeidimus, tačiau nagrinėjamu atveju iš investuotojų nei prieš teikiant oficialų siūlymą, nei tvirtinant Oficialaus siūlymo cirkuliarą, nei vėliau Lietuvos bankas nebuvo gavęs jokių skundų nei dėl apsimestinių sandorių, nei dėl finansinių ataskaitų neteisingumo ar pan. Atkreipia dėmesį, kad dėl finansinių ataskaitų Lietuvos bankas atlieka planinius patikrinimus pagal nustatytą planą ir emitentų atrankos metodiką.
Teismo posėdyje atsakovo atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl ko ginčijimas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes visi jo nurodyti argumentai yra susiję su jo paties iniciuotais kitais teisminiais ginčais, nagrinėjamais bendrosios kompetencijos teismuose. Atkreipė dėmesį, kad jei VAT nagrinėjamose byloje dėl teisingos Bendrovės akcijos kainų nustatymo būtų pripažinta, kad akcijų kaina neteisinga, visoms akcijoms turėtų būti taikoma ne mažesnė kaina, nei nustato teismas, neparduotoms akcijoms lėšos yra deponuotos banke.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus degtinė“ atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 4 d. visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išbraukti Bendrovės akcijas iš vertybinių popierių biržos ir nebesiūlyti akcijų viešai, t. y. nebelaikyti Bendrovės emitentu, tačiau Bendrovė, siekdama užtikrinti visų procesų susijusių su smulkiaisiais akcininkais skaidrumą, siekė kaip galima ilgiau išlikti listinguojama ir teikti visą susijusią informaciją, apie tai informaciją akcininkams pateikė tuo pačiu pranešimu. Minėtas akcininkų sprendimas nebuvo užginčytas, o jo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo AB „Vilniaus degtinė“ akcininkas. Paaiškina, kad Bendrovės akcininkai, priėmę sprendimą pasitraukti iš biržos ir nebesiūlyti akcijų viešai, įgyvendino atitinkamą oficialų siūlymą, o vėliau įgyvendino privalomą AB „Vilniaus degtinė“ akcijų supirkimą, kurio terminas baigėsi 2017 m. balandžio 11 d. Bendrovė, pasibaigus privalomam akcijų supirkimui, ketino teikti atitinkamus prašymus AB „Nasdaq Vilnius“ bei Lietuvos bankui, tačiau pareiškėjas 2017 m. balandžio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisingos AB „Vilniaus degtinė“ akcijų kainos nustatymo, kurio pagrindu VAT buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-463-656/2019. Bendrovės vertinimu, ši civilinė byla nesudėtinga, nes yra skiriami ekspertai, kurie nustato kainą, todėl AB „Vilniaus degtinė“, prieš teikdama atitinkamus prašymus, tikėjosi sulaukti šios bylos užbaigimo, tačiau pareiškėjas pradėjo kelti visą eilę šalutinių bylų, kurių pagrindu buvo sustabdyta teisingos akcijų kainos byla.
Pažymi, kad Bendrovė 2019 m. pradžioje įvertino, jog Bendrovės listingavimo kaštai per metus sudaro 11 592,66 Eur, o tuo tarpu per visus 2018 m. vertybinių popierių biržoje buvo sudaryti tik 4 sandoriai Bendrovės akcijomis, kurių bendra apyvarta sudarė tik 1 008 Eur, todėl tolimesnis buvimas biržoje sudarė neproporcingai didelę tiek administracinę naštą, nes tokio listingavimo kaštai dešimtimis kartų viršijo apyvartą biržoje. Bendrovės teigimu, dėl šios priežasties buvo nuspręsta įgyvendinti 2016 m. lapkričio 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ir su atitinkamais prašymais kreiptis į AB „Nasdaq Vilnius“ bei Lietuvos banką. 2019 m. vasario 19 d. AB „Nasdaq Vilnius“ priėmė sprendimą išbraukti AB „Vilniaus degtinė“ akcijas iš papildomojo prekybos sąrašo nuo 2019 m. kovo 31 d. Šis sprendimas įsigaliojo ir nebuvo užginčytas. 2019 m. gegužės 27 d. atitinkamą sprendimą priėmė ir Lietuvos bankas, remdamasis tuo, jog sprendimas nebesiūlyti Bendrovės akcijų viešai buvo priimtas 2016 m. lapkričio 4 d. ir vėliau buvo įgyvendintas atitinkamas oficialus siūlymas. Bendrovės manymu, ginčijamas Sprendimas nebelaikyti AB „Vilniaus degtinė“ emitentu yra priimtas remiantis tuo metu galiojusio VPĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kadangi buvo išpildytos visos tam būtinos sąlygos, o kiti pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su ginčijamu Sprendimu, visi pateikti teiginiai neįrodyti.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad su pareiškėju šiuo metu dalyvauja 5 bylose (dėl 2018 m., 2019 m. visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, akcijų pirkimo pardavimo sutarčių sąlygų pripažinimo apsimestinėmis), kuriose pareiškėjas remiasi tais pačiais argumentais, todėl mano, kad pareiškėjo tikslas šioje administracinėje byloje nėra nuginčyti Sprendimą, o tik sudaryti kuo sudėtingesnes sąlygas Bendrovės veiklai, pareiškėjui siekiant už turimas akcijas gauti kuo didesnę kainą. Pažymėjo, kad VAT civilinėje byloje paskyrus ekspertizę dėl teisingos kainos nustatymo, pareiškėjas pradėjo iniciuoti kitas bylas, iki kurių išnagrinėjimo minėta byla yra sustabdyta. Atkreipė dėmesį, kad Sprendimas niekaip nėra susijęs su konstitucinėmis teisėmis į nuosavybę, nes nei neatima, nei apriboja ar daro kitokią įtaką pareiškėjo nuosavybės teisėms. Kadangi oficialus siūlymas buvo sėkmingai įgyvendintas, o privalomas akcijų supirkimas yra baigtas, teisingos akcijų kainos byla neturi jokios įtakos ginčijamam Sprendimui, nes pareiškėjas galimybe parduoti akcijas nepasinaudojo, todėl likusiems nepardavusiems akcijų smulkiesiems akcininkams yra deponuotos lėšos Šiaulių banko atitinkamoje sąskaitoje, o VAT nustačius teisingą akcijų kainą, būtent tokia kaina ir bus sumokėta pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta nebelaikyti AB „Vilniaus degtinė“ emitentu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjo, taip pat atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais bei byloje surinkta rašytine medžiaga nustatyta, ir ginčo dėl toliau išvardintų faktinių aplinkybių byloje nėra, kad 2016 m. lapkričio 4 d. vykusiame visuotiniame AB „Vilniaus degtinė“ akcininkų susirinkime, be kita ko, vienbalsiai buvo nuspręsta: išbraukti Bendrovės akcijas iš vertybinių popierių biržos AB „Nasdaq Vilnius“ papildomo prekybos sąrašo ir nebesiūlyti Bendrovės akcijų viešai (2 punktas); patvirtinti Marie Brizard Wine and Spirits asmeniu, teiksiančiu oficialų siūlymą supirkti Bendrovės akcijas (3 punktas). 2016 m. lapkričio 4 d. pranešime apie akcininkų susirinkimo sprendimus apie šį esminį įvykį buvo paskelbta viešai.
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 241-229 buvo patvirtintas Oficialaus siūlymo cirkuliaras, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad: oficialaus siūlymo teikėjas MBWS teikia ir siekia įgyvendinti oficialų siūlymą supirkti likusias 683 403 paprastąsias vardines nematerialias AB „Vilniaus degtinė“ akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 Eur, o užbaigęs oficialų siūlymą – VPĮ 34 straipsnio nustatyta tvarka skelbti privalomą akcijų pirkimą bei užbaigus jo procedūras kreiptis į Lietuvos banką dėl Bendrovės nelaikymo emitentu (1 punktas); oficialus siūlymas bus pradėtas įgyvendinti ketvirtą darbo dieną po Lietuvos banko sprendimo patvirtinti Oficialaus siūlymo cirkuliarą; oficialus siūlymas bus įgyvendinamas 14 dienų (5 punktas); po oficialaus siūlymo įgyvendinimo numatyta įgyvendinti privalomą akcijų pirkimą (18.2 papunktis); informacija apie oficialų siūlymą ir jo įgyvendinimą bus skelbiama VĮ Registro centro leidžiamame elektroniniame leidinyje, Bendrovės internetiniame puslapyje bei per vertybinių popierių biržos AB „Nasdaq Vilnius“ naujienų sistemą (24 punktas).
2016 m. gruodžio 16 d. oficialaus siūlymo teikėjas MBWS pasirašė Privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo įgyvendinimo ataskaitą, kurią paskelbė viešai ir kurioje nurodė, kad: oficialus siūlymas pradėtas įgyvendinti 2016 m. gruodžio 2 d., baigtas - 2016 m. gruodžio 15 d. (4 punktas), oficialus siūlymas pateiktas siekiant supirkti 683 403 vnt. AB „Vilniaus degtinė“ akcijų, kurios sudaro 2,8 proc. visų Bendrovės akcijų ir balsų (6 punktas); oficialaus siūlymo įgyvendinimo metu buvo supirkta 155 406 vnt. (0,637 proc.) AB „Vilniaus degtinė“ akcijų; supirktų akcijų ir supirktų balsų skaičius sutampa (7 punktas).
2016 m. gruodžio 19 d. oficialaus siūlymo teikėjas MBWS kreipėsi į Lietuvos banką dėl Bendrovės privalomo akcijų pirkimo kainos - 0,432 Eur - suderinimo, o Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktorius 2017 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 241-3 „Dėl AB „Vilniaus degtinė“ privalomo akcijų pirkimo kainos suderinimo“ nusprendė suderinti oficialaus siūlymo teikėjo Marie Brizard Wine and Spirits (Prancūzija), veikiančios kartu su kontroliuojamąja bendrove Marie Brizard Wine and Spirits Polska sp z o o (Lenkija), pasiūlytą privalomo AB „Vilniaus degtinė“ akcijų pirkimo kainą - 0,432 Eur už vieną paprastąją vardinę 0,29 Eur nominalios vertės AB „Vilniaus degtinė“ akciją.
2017 m. sausio 11 d. oficialaus siūlymo teikėjas MBWS paskelbė apie privalomą akcijų pirkimą, kurio metu nurodė, kad užbaigus jo procedūras kreipsis į Lietuvos banką dėl Bendrovės nebelaikymo emitentu. Privalomas akcijų pirkimas buvo vykdomas VPĮ 42 straipsnio nustatyta tvarka 90 kalendorinių dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos.
Pagal duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pareiškėjas, kaip smulkusis AB „Vilniaus degtinė“ akcininkas, 2017 m. balandžio 13 d. kreipėsi į VAT su ieškiniu dėl teisingos AB „Vilniaus degtinė“ akcijų kainos nustatymo, ši civilinė byla Nr. e2-308-656/2020 (bylos medžiaga nevieša) nėra išnagrinėta. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino AB „Vilniaus degtinė“ atstovas, byla yra sustabdyta iki bus išnagrinėtos kitos, po šios bylos iškėlimo pareiškėjo iniciuotos bylos.
2019 m. balandžio 26 d. AB „Vilniaus degtinė“ pateikė prašymą LB dėl emitento statuso atsisakymo, kurio pagrindu, vadovaudamasis VPĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2019 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimą Nr. 241-152 „Dėl akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ nebelaikymo emitentu“, kuriuo nusprendė nebelaikyti AB „Vilniaus degtinė“ emitentu.
Pareiškėjas, smulkusis Bendrovės akcininkas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog Sprendimas grubiai pažeidžia pareiškėjo ir kitų AB „Vilniaus degtinė“ akcininkų teises.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. liepos 21 d.).
VPĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad priežiūros institucija priima sprendimą nebelaikyti Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens emitentu, remdamasi emitento statuso norinčio atsisakyti juridinio asmens prašymu ir pateiktais dokumentais, jeigu yra įvykdyta bent viena iš šių sąlygų: yra išperkami ne nuosavybės vertybiniai popieriai, dėl kurių viešo siūlymo ar įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje jam buvo taikomi šio įstatymo reikalavimai; baigtas įgyvendinti privalomas emitento akcijų pirkimas ar pardavimas; jo akcininkai kvalifikuota balsų dauguma (ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų) nusprendė nebesiūlyti akcijų viešai; visuotinis akcininkų susirinkimas, teismas ar kreditorių susirinkimas nusprendžia jį likviduoti.
Taigi VPĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina keturias alternatyvias sąlygas juridiniam asmeniui, siekiančiam nebūti laikomam emitentu. Viena iš tokių sąlygų – juridinio asmens akcininkų kvalifikuota balsų dauguma (ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų) priimtas sprendimas nebesiūlyti akcijų viešai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AB „Vilniaus degtinė“ 2016 m. lapkričio 4 d. vykusiame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime vienbalsiai buvo nuspręsta išbraukti Bendrovės akcijas iš vertybinių popierių biržos AB „Nasdaq Vilnius“ papildomo prekybos sąrašo ir nebesiūlyti Bendrovės akcijų viešai, taigi akivaizdu, kad VPĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga dėl juridinio asmens akcininkų sprendimo nebesiūlyti akcijų viešai, priimto kvalifikuota balsų dauguma, buvo įgyvendinta tinkamai.
VPĮ 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju bendrovėje turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti likusias bendrovės akcijas; šiam siūlymui mutatis mutandis taikomos privalomą oficialų siūlymą reglamentuojančios nuostatos ir šio Įstatymo 43 straipsnio 3, 5, 6 dalys. Tai reiškia, jog viena iš pagrindinių išbraukimo iš emitentų sąlygų yra oficialaus siūlymo įgyvendinimas.
Minėta, kad Lietuvos banko 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 241-229 buvo patvirtintas Oficialaus siūlymo cirkuliaras, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad oficialaus siūlymo teikėjas MBWS teikia ir siekia įgyvendinti oficialų siūlymą supirkti likusias 683 403 paprastąsias vardines nematerialias AB „Vilniaus degtinė“ akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 Eur, o užbaigęs oficialų siūlymą – skelbti privalomą akcijų pirkimą bei užbaigus jo procedūras kreiptis į Lietuvos banką dėl Bendrovės nelaikymo emitentu; jame taip pat buvo nustatyta oficialus siūlymo pradžia ir jo įgyvendinimo termino pabaiga, o jam pasibaigus - numatyta įgyvendinti privalomą akcijų pirkimą.
Oficialaus siūlymo teikėjo MBWS 2016 m. gruodžio 16 d. pasirašyta Privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo įgyvendinimo ataskaita patvirtina, kad oficialus siūlymas buvo įgyvendinamas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., jis buvo pateiktas siekiant supirkti 683 403 vnt. AB „Vilniaus degtinė“ akcijų, o oficialaus siūlymo įgyvendinimo metu buvo supirkta 155 406 vnt. (0,637 proc.) Bendrovės akcijų. Atsakovo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 241-3, kuris teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, nuspręsta suderinti oficialaus siūlymo teikėjo pasiūlytą privalomo Bendrovės akcijų pirkimo kainą - 0,432 Eur už vieną paprastąją vardinę 0,29 Eur nominalios vertės AB „Vilniaus degtinė“ akciją. 2017 m. sausio 11 d. oficialaus siūlymo teikėjas MBWS paskelbė apie privalomą akcijų pirkimą, kuris buvo vykdomas 90 kalendorinių dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos, taip pat pranešdamas, kad užbaigus pirkimo procedūras kreipsis į Lietuvos banką dėl Bendrovės nebelaikymo emitentu. Akivaizdu, jog visa paminėta nuosekli Bendrovės, oficialaus siūlymo teikėjo bei atsakovo veiksmų seka patvirtina, kad VPĮ 54 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai buvo įvykdyti tinkamai.
Darytina išvada, kad atsakovas ginčijamą Sprendimą nebelaikyti Bendrovės emitentu priėmė esant sąlygų visumai, t. y. esant kvalifikuota balsų dauguma priimtam Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui nebesiūlyti Bendrovės akcijų viešai bei esant VPĮ nustatyta tvarka pateiktam oficialiam siūlymo supirkti likusias Bendrovės akcijas, kuris nebuvo užginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, ir įgyvendinus šį siūlymą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad buvo privalu įgyvendinti privalomą akcijų pirkimą, kaip būtinąją sąlygą, yra nepagrįstas, kadangi privalomo oficialaus siūlymo ir privalomo akcijų išpirkimo institutai nėra tapatūs, o susiję tuo, kad be oficialaus siūlymo negali būti privalomo akcijų pirkimo, jų įgyvendinimo procedūros taip pat skirtingos, todėl nėra jokio teisėto pagrindo oficialiam siūlymui skirtas nuostatas taikyti privalomam akcijų pirkimo institutui.
Teismas daro išvadą, kad Lietuvos bankas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai įvertino, kad numatytos sąlygos, kurios būtinos nebelaikyti Bendrovės emitentu, įtvirtintos VPĮ 54 straipsnyje, buvo įgyvendintos tinkamai.
Pareiškėjo teigimu, Lietuvos bankas savo veiklą vykdė galimai aplaidžiai ir todėl pažeidė rinkos dalyvių teises, kadangi Bendrovės finansinės ataskaitos pažeidė atsargumo, neutralumo ir turinio viršenybės prieš formą principus, o atsakovė nesiėmė jokių veiksmų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos bankas yra viešojo administravimo subjektas, kuris, veikdamas teisės aktais jam pavestoje finansų rinkos dalyvių priežiūros srityje, atlieka viešąjį administravimą, todėl turėdamas pagrįstą įtarimą, kad buvo pažeistos oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklės, turi įgaliojimus sustabdyti oficialaus siūlymo įgyvendinimą, tačiau šie veiksmai turi būti atlikti tik oficialaus siūlymo proceso metu. Iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi 2018 m. sausio mėnesį, o oficialaus siūlymo proceso įgyvendinimas vyko laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo situacijai, nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ginčijamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ar kitas pagrindais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus degtinė“ pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2019 m. liepos 29 d. atstovavimo sutartį, sudarytą su advokatų profesinėje bendrijoje Lavrinovič ir partneriai SCITUS dirbančiu advokato padėjėju K. D., 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. KDS.00235 800 eurų sumai, 2020 vasario 3 d. banko mokėjimo nurodymą Nr. 0052261 patvirtinantį, kad AB „Vilniaus degtinė“ sumokėjo advokato padėjėjui K. D. 800 eurų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; 2) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); 3) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); kai išnagrinėjus bylą patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (3 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (5 dalis).
Sprendžiant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, turi būti įvertinta, ar teismo sprendimu buvo patenkintos arba apgintos jo teisės. Šio klausimo sprendimui būtina įvertinti kilusio ginčo pobūdį ir nustatyti, kokiu būdu pareiškėjos administracinėje byloje reikšti reikalavimai buvo susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis. Minėta, kad ginčas administracinėje byloje kilo dėl atsakovo Sprendimo, kurio buvo nuspręsta nelaikyti AB „Vilniaus degtinė“ emitentu, teisėtumo ir pagrįstumo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje byloje palaikė atsakovo poziciją. Teismui konstatavus, jog ginčijamo Sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, darytina išvada, jog teismas apgynė trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus degtinė“ teises ir šis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens prašymo turinį ir su prašymu pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad šiuo atveju spręstinas klausimas dėl prašomų priteisti 800 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, priteisimo AB „Vilniaus degtinė“, pagrįstumo.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos pinigų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. pvz., 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1017-756/2017, 2019 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1325-756/2018). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (LVAT 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-870-552/2017). Taigi, teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-887-552/2017).
Įvertinus 2019 m. liepos 29 d. atstovavimo sutartį, 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. KDS.00235 800 Eur sumai, 2020 m. vasario 3 d. banko mokėjimo nurodymo Nr. 0052261 turinį, matyti, jog trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus degtinė“ prašoma priteisti suma už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą sudaro 800 Eur.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), pagal kurių 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus koeficiento dydis yra 2,5.
Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškėjos skundą teisme gautas 2019 m. rugpjūčio 12 d., jį teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis (per „Liteko“ Elektroninių paslaugų posistemę) pateikė advokato padėjėjas K. D. (2019 m. rugpjūčio 12 d. pasirašęs elektroniniu parašu).
Atsiliepimo pateikimo dieną galiojo 2019 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo lygus 1262,7 Eur. Pagal Rekomendacijas rekomenduojamas priteisti maksimalus išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis yra 3 156, 75 Eur (1262,7 Eur x 2,5). Už atsiliepimo parengimą prašoma priteisti 800 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto už atsiliepimo į skundą (ieškinį) parengimo priteistino maksimalaus išlaidų dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų nuostatas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens patirtos 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už atsiliepimo į skundą parengimą yra protingos, pagrįstos ir realios, todėl jam priteistinos pareiškėjo Š. S., kurio skundas yra atmestas.
Bylinėjimosi išlaidas taip pat prašė priteisti ir pareiškėjas. Skundą atmetus, sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Vilniaus degtinė“ iš pareiškėjo Š. S. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.