Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

nukentėjusiųjų A. T., K. T. ir V. J. atstovams advokatams Albertui Kručkauskui, Aušrinei Amšiejūtei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nukentėjusiųjų A. T., K. T. ir V. J. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

- M. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. T. ir K. T. turto iššvaistymo) bei pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl V. J. turto iššvaistymo), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- V. M. (V. M.) išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (organizavus A. T. ir K. T. turto iššvaistymą) bei pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (organizavus V. J. turto iššvaistymą), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamoji byla M. Š. atžvilgiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutraukta, esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos teismo 2011-07-09 nuosprendžiui dėl to paties kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-36/2011.

A. T., K. T. ir V. J. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės bei nukentėjusiųjų A. T., K. T. ir V. J. atstovo apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-12-19 iki 2009-11-02 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir veikdamas kartu su V. M., 2009-02-17 sudarė preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su A.T. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) (statytojas) įsipareigoja žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal parengtą ir patvirtintą gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), projektą pastatyti ir perduoti A. T. nuosavybėn teisiškai įregistruotą butą iki 2010-01-01, o A. T. (užsakovas) įsipareigoja finansuoti objekto (buto) statybą, sumokėdamas 230 000 Lt, pirmas mokėjimas – avansas 35 000 Lt, sumokamas iki 2009-02-18, o likusius pinigus įsipareigojo sumokėti per 10 dienų po pirkimo – pardavimo sutarties ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Statytojas įsipareigojo gautus pinigus naudoti tik statybos darbų finansavimui, tačiau įsipareigojimų neįvykdė ir pagal K. T. 2009-02-13 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) bei 2009-02-18 du mokestinius nurodymus gautus pinigus 35 000 Lt panaudojo kitoms reikmėms, tokiu būdu iššvaistė svetimą A. T. ir K. T. priklausantį 35 000 Lt vertės turtą;

M. Š. buvo kaltinamas ir perduotas teismui dar ir už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su V. M., 2009-02-23 sudarė preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su V.J. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) (statytojas) įsipareigoja žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal parengtą ir patvirtintą gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), projektą pastatyti ir perduoti V. J. nuosavybėn teisiškai įregistruotą butą iki 2010-01-01, o V. J. (užsakovas) įsipareigoja finansuoti objekto (buto) statybą, sumokėdama 225000 Lt, pirmas mokėjimas – avansas 120 000 Lt sumokamas per 10 dienų po šios sutarties pasirašymo, o likusius pinigus įsipareigojo sumokėti iki 2009-04-02. Taip pat V. J. į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 2009-04-02 pagal mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 13 755,46 Lt bei 2009-03-19 trišalio susitarimo pagrindu su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2009-04-02 pervedė 16 243,50 Lt. Statytojas įsipareigojo gautus pinigus naudoti tik statybos darbų finansavimui, tačiau įsipareigojimų neįvykdė ir pagal 2009-03-06 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-04-02 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir trišalio susitarimo pagrindu gautus pinigus 149 998,96 Lt panaudojo kitoms reikmėms, tokiu būdu iššvaistė svetimą V. J. priklausantį 149 998,96 Lt vertės turtą.

V. M. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad veikdamas kartu su M. Š., organizavo nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, o būtent, laikotarpiu nuo 2008-12-19 iki 2009-11-02 atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), neoficialiai kontroliuodamas UAB (duomenys neskelbtini) ir veikdamas kaip formalus bendrovės akcininkas, pats dalyvaudamas pokalbyje nurodė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui M. Š. 2009-02-17 sudaryti preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su A. T. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) (statytojas) įsipareigoja žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal parengtą ir patvirtintą gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), projektą pastatyti ir perduoti A. T. nuosavybėn teisiškai įregistruotą butą iki 2010-01-01, o A. T. (užsakovas) įsipareigoja finansuoti objekto (buto) statybą, sumokėdamas 230 000 Lt, pirmas mokėjimas – avansas 35 000 Lt, sumokamas iki 2009-02-18, o likusius pinigus įsipareigojo sumokėti per 10 dienų po pirkimo – pardavimo sutarties ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Statytojas, UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo gautus pinigus naudoti tik statybos darbų finansavimui, tačiau įsipareigojimų neįvykdė ir pagal K. T. 2009-02-13 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) bei 2009-02-18 du mokestinius nurodymus gautus pinigus 35 000 Lt panaudojo kitoms reikmėms, tokiu būdu iššvaistė svetimą A. T. ir K. T. priklausantį 35 000 Lt vertės turtą;

be to, V. M. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su M. Š., organizavo nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, o būtent, pats dalyvaudamas pokalbyje 2009-02-23 nurodė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui M. Š. sudaryti preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su V. J. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) (statytojas) įsipareigoja žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal parengtą ir patvirtintą gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), projektą pastatyti ir perduoti V. J. nuosavybėn teisiškai įregistruotą butą iki 2010-01-01, o V. J. (užsakovas) įsipareigoja finansuoti objekto (buto) statybą, sumokėdama 225 000 Lt, pirmas mokėjimas – avansas 120 000 Lt sumokamas per 10 dienų po šios sutarties pasirašymo, o likusius pinigus įsipareigojo sumokėti iki 2009-04-02. Taip pat V. J. į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 2009-04-02 pagal mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 13 755,46 Lt bei 2009-03-19 trišalio susitarimo pagrindu su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2009-04-02 pervedė 16 243,50 Lt. Statytojas, UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigojo gautus pinigus naudoti tik statybos darbų finansavimui, tačiau įsipareigojimų neįvykdė ir pagal 2009-03-06 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-04-02 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir trišalio susitarimo pagrindu gautus pinigus 149 998,96 Lt panaudojo kitoms reikmėms, tokiu būdu iššvaistė svetimą V. J. priklausantį 149 998,96 Lt vertės turtą.

M. Š. dar buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad aplaidžiai tvarkė apskaitą, t.y. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla dėl šio kaltinimo M. Š. nutraukta, nes įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2011-07-09 nuosprendis dėl to paties kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-36/2011. Apeliacinių skundų dėl šios teismo nuosprendžio dalies nepaduota.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu M. Š. išteisino pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. T. ir K. T. turto iššvaistymo) ir BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl V. J. turto iššvaistymo), o V. M. išteisino pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (organizavus A. T. ir K. T. turto iššvaistymą) ir BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (organizavus V. J. turto iššvaistymą), jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog sudarant preliminariąsias sutartis dėl butų įsigijimo su A. T., K. T. ir V. J., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. M. žinojo, kad iki 2010-01-01 sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti. Sudarytose sutartyse nėra nurodyta, jog nukentėjusiųjų sumokėti pinigai bus panaudoti išskirtinai jų butų statybai ar įrengimui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad A. T., K. T. ir V. J. sumokėti pinigai buvo iššvaistyti. Kaltinimo teiginys, jog gauti pinigai iš nukentėjusiųjų panaudoti siekiant juos pasisavinti, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad V. M. būtų organizavęs šiuos nusikaltimus. Teismo nuomone, nukentėjusieji savo teises galėjo ginti civilinio proceso tvarka. Šiuo metu nukentėjusieji yra sudarę taikos sutartis civiline tvarka dėl jiems padarytų nuostolių klausimo išsprendimo UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje. Teismas konstatavo, kad kaltinamųjų paaiškinimai dėl jiems pareikštų kaltinimų dėl turto išvaistymo nebuvo paneigti.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo skundžiamą apygardos teismo nuosprendį pakeisti: skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl M. Š. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir V. M. išteisinimo BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: M. Š. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams; V. M. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Iš M. Š. ir V. M. solidariai priteisti 224 998,96 Lt dydžio civilinį ieškinį.

Apeliantės manymu, skundžiama teismo nuosprendžio dalis keistina dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

M. Š. ir V. M. dėl jiems pareikštų kaltinimų kaltais neprisipažino ir aiškino, kad nusikaltimų nepadarė, tačiau nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei kiti bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotus veiksmus.

Visi nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius ir nuoseklius parodymus, atkleidžiančius kaltinamųjų nusikalstamas veikas. Liudytojų D. S. ir A. B. proceso metu duoti parodymai taip pat padeda atskleisti M. Š. ir V. M. veiksmus bei kaltės turinį. 2009-12-23 Specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo neginčytinai nustatytos faktinės aplinkybės dėl K. T. ir V. J. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtų pinigų panaudojimo. M. Š. negalėjo paaiškinti, kur buvo panaudoti pinigai, kuriuos sumokėjo K. T. ir V. J., todėl akivaizdu, kad jie nebuvo naudojami statyboms, bet buvo panaudoti kitoms reikmėms. M. Š. nepagrindė dokumentais iš bendrovės paimtų pinigų panaudojimo aplinkybių, o tai reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) pinigus naudojo savo nuožiūra. M. Š. pripažįsta, kad vykdė V. M. nurodymus, tardavosi su juo statybų, nekilnojamojo turto klausimais, vystė bendrą verslą, V. M. faktiškai vadovavo UAB (duomenys neskelbtini). Pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes būdami patyrę verslininkai M. Š. ir V. M. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jų veiksmų kils tokie padariniai, atsiras turtinė žala.

Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamas veikas organizavo ir joms vadovavo V. M.. V. M. sukūrė verslo planą, ėmėsi aktyvios veiklos nekilnojamojo turto srityje, įtraukė į šią veiklą M. Š., kitus asmenis, duodavo jiems nurodymus, dirbo kartu su jais viename kabinete, kišosi į įmonių veiklą, taip pat įkalbėjo nukentėjusiuosius sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, teikė jiems kitus pasiūlymus. V. M. tikėjosi pasipelnyti iš vieno nekilnojamojo turto projekto, gautus pinigus investuoti į kitą objektą - butų įrengimą (duomenys neskelbtini) name, į šią veiklą įtraukė M. Š., duodamas jam įvairius nurodymus, matydamas, kad vienas projektas žlunga, nesiėmė priemonių išvengti turto areštų, atsiskaityti su kreditoriais ir nukentėjusiaisiais.

Kaltinamieji, sudarydami butų pirkimo sandorius su klientais žinojo, kad pastatui - (duomenys neskelbtini), taikomi apribojimai, kadangi įsigyjant šį pastatą nebuvo atsiskaityta su šio pastato buvusia savininke T. Š., dėl tos pačios priežasties M. Š. nukentėjusiesiems žadėjo, kad butai bus įrengti gerokai anksčiau nei numatyta sutartyse.

Apeliantės nuomone, faktinės bylos aplinkybės įrodo, kad M. Š. padarė BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, o V. M. padarė BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl jie išteisinti nepagrįstai.

Nukentėjusiųjų A. T., K. T. ir V. J. atstovas apeliaciniame skunde prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

- M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, dėl A. T. ir K. T. bei V. J. turto iššvaistymo;

- V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje, organizavus A. T. ir K. T. bei V. J. turto iššvaistymą.

Patenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir iš V. M. bei M. Š. priteisti subsidiariai, t. y. BUAB (duomenys neskelbtini) neturint turto ar jo turint nepakankamai, A. T. ir K. T. - 55 000 Lt, o V. J. - 169 998,96 Lt turtinei žalai atlyginti bei iš V. M. bei M. Š. solidariai A. T. ir K. T. - 15 000 Lt , o V. J. - 55 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, teigia, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apelianto manymu, M. Š. ir V. M. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Apelianto nuomone, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad M. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir V. M., būdamas realiu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, jau sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymo metu neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir ateityje perleisti turto nukentėjusiesiems.

UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlytos butų kainos buvo žemesnės, nei tuo metu buvusios rinkoje, o tai rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavinėdama turtą mažesne nei rinkoje kaina, siekė suinteresuoti nukentėjusiuosius įgyti turtą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad preliminariosiose sutartyse nurodytą objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (tuometis adresas (duomenys neskelbtini)) UAB (duomenys neskelbtini) įgijo iš T. Š. gamybinės - prekybinės įmonės (duomenys neskelbtini) pagal 2008-09-15 pirkimo - pardavimo sutartį. Liudytojas A. B. patvirtino, kad įmonei (duomenys neskelbtini) už minėta objektą buvo sumokėta tik 50 000 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) liko skolinga (duomenys neskelbtini) 1 740 000 Lt. Dėl to Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla dėl minėtos pirkimo - pardavimo sutarties panaikinimo. Tai rodo, kad sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymo metu, UAB (duomenys neskelbtini) jau turėjo didžiulį įsiskolinimą įmonei (duomenys neskelbtini), kurio nuo 2008-09-30 pabaigos nedengė ir apie kurį nukentėjusiųjų neinformavo. Tokios aplinkybės įrodo, kad išteisintieji sutarčių sudarymo metu žinojo apie bendrovės turimus neįvykdytus įsipareigojimus, žinojo, kad neturi teisės perleisti turto tretiesiems asmenims, kol nėra atsiskaitę su (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banke esantis išrašas patvirtina, kad areštai UAB (duomenys neskelbtini) buvo uždėti 2009 m. vasario 23 d., 2009 m. kovo 26 d., 2009 m. balandžio 17 d., 2009 m. balandžio 27 d., 2009 m. gegužės 5 d., t. y. dar iki M. Š. sulaikymo (nuo 2009-05-14 iki 2009-07-17). Šios aplinkybės patvirtina, kad jau preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties su A. T. ir K. T. sudarymo metu, UAB (duomenys neskelbtini) finansinė situacija buvo bloga. Preliminariosios sutarties su V. J. sudarymo metu UAB (duomenys neskelbtini) turtas, kuris pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo būti perleistas V. J., jau buvo areštuotas, o sudarant trišalį susitarimą tarp UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir V. J., UAB (duomenys neskelbtini) turtui buvo jau pritaikyti 2 areštai. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. Š. suvokė, tai patvirtina ir jo parodymai, kad UAB (duomenys neskelbtini) prisiimtų įsipareigojimų nebeįvykdys, tačiau nepaisant to, V. J. buvo paprašyta minėtą susitarimą sudaryti ir dalį pinigų mokėti susitarimo pagrindu ne UAB (duomenys neskelbtini), bet UAB (duomenys neskelbtini), neinformuojant jos apie labai blogą UAB (duomenys neskelbtini) finansinę situaciją. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo nutraukta 2009 m. balandžio 23 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą ir vėliau uždėjus areštą UAB (duomenys neskelbtini) turtui, ir priešingai, patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo atsiskaičiusi ir vėliau neatsiskaitė už turtą, dėl kurio perleidimo buvo sudarytos preliminariosios sutartys su nukentėjusiaisiais, preliminariųjų sutarčių su A. T. ir K. T. sudarymo metu UAB (duomenys neskelbtini) finansinė situacija buvo labai bloga, o preliminariosios sutarties su V. J. sudarymo metu ateityje perleistinas turtas jau buvo areštuotas.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad darbai vyko, tačiau sustojo dėl to, kad M. Š. nuo 2009 m. gegužės 14 d. buvo suimtas. V. M. parodė, jog statybos darbus objekte vykdė UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) buvo pradėjusi statybos darbus: sustatė langus, pradėjo išorės darbus, apšildė namą, tačiau vidaus darbai pradėjo strigti, nes nebuvo suderintas projektas. Už neatliktus darbus UAB (duomenys neskelbtini) grąžino pinigus UAB (duomenys neskelbtini). Tokius V. M. parodymus paneigė liudytojas A. B., kuris parodė, jog pastebėjęs, kad M. Š. jokio darbo nevykdo, tik švaisto įmonės pinigines lėšas, jį atleido ir pats tapo direktoriumi. Tačiau vėliau akcijas pardavė, kadangi įmonė praktiškai buvo privesta prie bankroto, statybos buvo sabotuojamos. Akcijas pardavė dėl V. M. spaudimo. UAB (duomenys neskelbtini) jokių pinigų negrąžino.

Akistatos metu M. Š. ir V. M. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo mokami pinigai už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 480 000 Lt buvo permokėta, tačiau A. B. M. Š. pasakė, kad viskas tvarkoje, todėl M. Š. pasirašė kasos pajamų orderį ir išlaidų orderį šiai sumai. V. M. teigė, kad permokėti pinigai buvo grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) ne pinigais, o turtu. Liudytojas A. B. parodė, kad pinigai niekada nebuvo grąžinti. Tokios aplinkybės patvirtina, kad M. Š. neatsiėmė UAB (duomenys neskelbtini) priklausiusio turto ir pasirašė fiktyvius buhalterinius dokumentus. Šios aplinkybės patvirtina, kad investicijos į statybos darbus nebuvo daromos.

2009 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad 2009 m. vasario 1 - vasario 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) pervesta tik 9 000 Lt. 2009 m. vasario 19 d. M. Š. išmokėta 10 000 Lt, šie pinigai neapskaityti kaip gauti iš banko sąskaitos. 2009 m. kovo 6 d. 100 000 Lt grynaisiais pinigais pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini), 18 000 Lt grynaisiais pinigais pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta M. Š.. Pinigai užpajamuoti kasoje ir tą pačią dieną išmokėta 101500 Lt A. B.. Liudytojas A. B. teisme parodė, kad pinigų negavo, tik pasirašė apskaitos dokumentus. 2009 m. balandžio 2 d. 13 000 Lt išmokėta M. Š. pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini). Išteisintieji nenurodė, kur buvo panaudoti minėti pinigai.

Preliminariųjų sutarčių 4.1 punktuose buvo numatyta, kad nukentėjusiųjų pinigais bus finansuojamas objektas, esantis (duomenys neskelbtini), nukentėjusieji taip pat patvirtino, kad buvo susitarta, kad bus finansuojamas išimtinai minėtas objektas. Byloje nėra duomenų, kad iš nukentėjusiųjų gauti pinigai būtų buvę naudoti statybos darbams objekte (duomenys neskelbtini), vykdyti. Nors V. M. nurodė, kad objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbams buvo panaudota apie 100 000 Lt, tačiau konkrečių išlaidų jis negalėjo nurodyti, to nepatvirtino ir kiti byloje esantys duomenys. Apeliantas pažymi, kad jokie esminiai statybos darbai nebuvo atlikti ir nepradėti atlikinėti. Dalies langų pakeitimas, pastolių sumontavimas buvo tik formalūs darbai, siekiant pritraukti pirkėjus.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-36/2011, kurioje M. Š. buvo nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 14 d. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, patvirtina, kad negalima nustatyti, jog nukentėjusiųjų pinigai būtų buvę panaudoti statybos darbų finansavimui ar kad apskritai UAB (duomenys neskelbtini) investavo kokias nors lėšas į objektą (duomenys neskelbtini). Tai taip pat patvirtina, kad M. Š. nevykdė direktoriaus funkcijų, todėl galima daryti išvadą, kad buvo iš anksto planuojama neapskaityti įmonės veiklos, tokiu būdu apsunkinant galimybę nustatyti, kur buvo naudojami UAB (duomenys neskelbtini) pinigai.

Apelianto manymu, aptariamoje byloje yra aktuali kasacinio teismo praktika turto pasisavinimo bylose (BK 183 str.). Remiantis kasacinio teismo nutartimis bylose Nr. 2K-7-84/2012; Nr. 2K-213/2012, patys kaltinamieji privalo įrodyti, kad pinigai nebuvo iššvaistyti, bet buvo panaudoti statybos darbams vykdyti. Šioje byloje kaltinamieji apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais: pastatyti pastoliai, pakeista dalis langų, o darbų vertė 100 000 Lt. O liudytojai parodė, jog statybos darbai iš esmės nevyko, o buvo tik sudarytas įspūdis jiems įsigyjant turtą, jog kažkas vyksta. Apelianto manymu, teismo išvados ir išteisintųjų parodymai nepaneigia turto iššvaistymo sudėties jų veikose.

Apelianto teigimu, nusikalstamų veikų organizatorius buvo V. M.. M. Š. parodė, kad lemiamas žodis sprendžiant klausimus dėl (duomenys neskelbtini), butų pardavimo būdavo V. M. ir kad V. M. dalyvaudavo susitikimuose su klientais. Sutartys su nukentėjusiaisiais buvo pasirašytos tik po to, kai joms pritardavo V. M.. Liudytojas D. S. parodė, kad apie objektą (duomenys neskelbtini), buvo kalbamasi ir su M. Š., ir su V. M.. Liudytojas A. B. parodė, kad M. Š. visus nurodymus duodavo V. M., kuris buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. M. Š. ir nukentėjusieji K. T. bei A. T. parodė, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu dalyvavo ir V. M.. V. M. parodė, kad, jei būtų pabaigti butai, jis galėjo pretenduoti gauti dalį pelno. Liudytojas A.T. parodė, kad V. M. vėliau siūlė pirkti kitą butą kitoje vietoje.

Nukentėjusieji parodė, kad iki bankroto bylos BUAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, jie savo teisių neturėjo galimybės ginti civilinio proceso nustatyta tvarka, kadangi M. Š. neatsakinėjo į skambučius, UAB (duomenys neskelbtini) siunčiami dokumentai nebuvo įteikiami. D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog sužinojus, kad UAB (duomenys neskelbtini) uždėti areštai, išteisintieji telefonu nebendravo, ofisas buvo užrakintas. Minėtos aplinkybės parodo, kad nukentėjusieji neturėjo galimybių civilinio proceso tvarka ginti savo teisių ir teisėtų interesų. Todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001; 2K-293/2002; 2K-549/2003; 2K-23/2004) konstatuotina, kad nukentėjusieji iki bankroto bylos BUAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo negalėjo civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių, o po bankroto bylos iškėlimo toks pažeistų teisių gynimo būdas yra apsunkintas ir mažai tikėtina, kad BUAB (duomenys neskelbtini) prievolės nukentėjusiesiems bus įvykdytos. Todėl pripažinus kaltinamuosius kaltais, iš jų priteistinas turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems. Tikėdami, jog daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbai bus pradėti laiku ir butas bus perduotas, A. T. ir K. T. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 35 000 Lt, o V. J. - 149998,96 Lt. Tačiau po sutarties sudarymo UAB (duomenys neskelbtini) neatliko jokių realių statybos darbų, nepateikė duomenų, kur panaudojo nukentėjusiųjų sumokėtus pinigus. Sutarčių 5.3. punkte numatyta, kad, nutraukus sutarčių galiojimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) kaltės, UAB (duomenys neskelbtini) privalo per 5 kalendorines dienas sumokėti nukentėjusiesiems 20 000 Lt netesybų. Ieškovai 2009 m. rugpjūčio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) pranešė apie vienašališką sutarčių nutraukimą ir pareikalavo nuostolių atlyginimo, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu registruotu paštu siunčiamų laiškų niekas ir toliau nepriimdavo ir jie sugrįždavo atgal.

2012 m. balandžio 17 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1117-585/2012 patvirtino taikos sutartį tarp V. J., A. T., K. T. ir BUAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. J. kreditorinis reikalavimas į BUAB (duomenys neskelbtini) sudaro 169 998,96 Lt, o A. T. ir K. T. - 55 000 Lt. Patvirtinti kreditoriniai reikalavimai patvirtina žalos nukentėjusiesiems padarymo faktą ir dydį, tačiau ši taikos sutartis nepatvirtina, jog tarp išteisintųjų ir nukentėjusiųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą nagrinėjantis teismas, išsprendęs V.J., K. T. ir A. T. kreditorinių reikalavimų patvirtinimo klausimą, civilinį ieškinį grąžino baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui. BUAB (duomenys neskelbtini) yra bankrutuojanti įmonė, todėl, atsižvelgiant į visų BUAB (duomenys neskelbtini) patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį, nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartyje minėtoje civilinėje byloje, labai mažai tikėtina, kad nukentėjusieji atgaus kokias nors pinigų sumas iš BUAB (duomenys neskelbtini).

BUAB (duomenys neskelbtini), remiantis BPK 111 straipsnio 1 dalimi, yra įmonė, materialiai atsakanti už išteisintųjų veikomis padarytą žalą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2011 ir CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, juridinio asmens dalyvis ir direktorius už kreditoriams padarytą žalą dėl nusikalstamų įmonės atsakingų asmenų veikų atsako subsidiariai su įmone tiesiogiai įmonės kreditoriams. Todėl V. M. ir M. Š. už padarytą žalą turi atsakyti subsidiariai, t. y. BUAB (duomenys neskelbtini) turto nepakankant, atlyginti padarytą žalą turėtų išteisintieji. CK 6.251 straipsnio 1 dalis reglamentuoja visiško nuostolių atlyginimo principą, t. y. jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, todėl išteisintieji atsako subsidiariai už visą žalą.

Be to, dėl išteisintųjų nusikalstamų veikų nukentėjusieji patyrė neturtinės žalos, kuri atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) statybos darbų pagal sutartį net nevykdė ir pinigų negrąžino, nukentėjusieji išgyveno, pradėjo nebepasitikėti kitais žmonėmis, kaltino save, kodėl patikėjo M. Š. ir V. M., jaudinosi kaip reikės toliau gyventi netekus tokios didelės pinigų sumos, nukentėjusieji taip pat neigiamų dvasinių išgyvenimų patyrė ir dėl vykusio ikiteisminio tyrimo, jų apklausų. Išteisintieji jų neatsiprašė, žalos neatlygino. Tarp padarytos veikos ir pasekmių yra priežastinis ryšys, kadangi tik neteisėti M. Š. ir V. M. veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą. V. J. padaryta didelė turtinė žala - 169 998,96 Lt, todėl ji prašo iš M. Š. ir V. M. solidariai priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. A. T. ir K. T. padaryta 55 000 Lt turtinė žala, todėl jie prašo iš išteisintųjų solidariai priteisti 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas pažymi, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio skirtumą lemia tai, kad V. J. viena neteko galimybės disponuoti gerokai didesne pinigų suma.

Apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą, apeliantė – prokurorė pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, kuriame nurodė prašymą pakeisti M. Š. ir V. M. kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, t.y. BK 182 straipsnio 2 dalį (8 t. 173-176 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, prašė M. Š. pripažinti kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, o V. M. pripažinti kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. J. palaikė nukentėjusiųjų atstovo ir prokurorės apeliacinius skundus.

Išteisintasis M. Š. ir jo gynėjas bei išteisintojo V. M. gynėja prašė prokurorės ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nukentėjusiųjų A. T., K. T. ir V. J. atstovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikintus įrodymus, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, kuriomis M. Š. ir V. M. įgijo svetimą A. T., K. T. ir V. J. turtą, nepagrįstai didesnę įrodomąją galią skyrė kaltinamųjų parodymams bei kaltinamiesiems palankiems bylos įrodymams, ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A. T., K. T. ir V. J. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir nukentėjusieji savo teises galėjo ginti civilinio proceso tvarka. Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. Š. ir V. M. išteisinimo yra nepagrįsta ir neteisėta, dėl to naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

nustatė:

V. M. ir M. Š. veikdami bendrai, V. M. kaip nusiklstamos veikos organizatorius ir vadovas, o M. Š. kaip vykdytojas, apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą, A. T. ir K. T. priklausantį turtą - 35 000 Lt, ir padarė jiems turtinę žalą. Šią nusiklstamą veiką V. M. ir M. Š. padarė tokiomis aplinkybėmis:

V. M. laikotarpiu nuo 2008-12-19 iki 2009-11-02, neoficialiai kontroliuodamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)(toliau tekste - UAB (duomenys neskelbtini)), ir veikdamas kaip formalus bendrovės akcininkas, ir M. Š. nuo 2008-12-19 iki 2009-11-02 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdami kartu apgaule ir vieninga tyčia, žinodami, kad UAB (duomenys neskelbtini) dėl objekto - (duomenys neskelbtini), įgijimo turi neįvykdytų įsipareigojimų ir neturi teisės perleisti turto tretiesiems asmenims, kol neatsiskaityta pagal 2008-09-15 sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir T. Š. gamybinės - komercinės įmonės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimo pastatyti ir perduoti užsakovui nuosavybėn teisiškai įregistruotą butą - (duomenys neskelbtini), neįvykdys, V. M. nurodžius, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. Š. sudarė 2009-02-17 preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su A. T. ir K. T. dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) (statytojas) įsipareigoja žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal parengtą ir patvirtintą gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), projektą pastatyti ir perduoti A. T. ir K. T. nuosavybėn teisiškai įregistruotą butą iki 2010-01-01, o A. T. ir K. T. (užsakovas) įsipareigoja finansuoti objekto (buto) statybą, sumokėdamas 230 000 Lt, pirmas mokėjimas - avansas 35 000 Lt, sumokamas iki 2009-02-18, o likusius pinigus įsipareigojo sumokėti per 10 dienų po pirkimo - pardavimo sutarties ir perdavimo - priėmimo akto pasirašymo. Statytojas įsipareigojo gautus pinigus naudoti tik statybos darbų finansavimui, tačiau įsipareigojimų neįvykdė ir pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą K. T. 2009-02-13 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), kuriame už pinigų gavimą pasirašė M. Š., bei 2009-02-18 du mokestinius nurodymus sumokėtų pinigų - 35 000 Lt nepanaudojo pagal paskirtį, A. T. ir K. T. pinigų negrąžino. Tokiu būdu M. Š. ir V. M. apgaule suklaidino A. T. ir K. T., V. M. nurodė sudaryti M. Š. preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo su A. T. ir K. T., o M. Š. tokią preliminarią sutartį su A. T. ir K. T. sudarė, iš anksto žinodami, kad sutarties įsipareigojimų neįvykdys ir tokiu būdu apgaule įgijo A. T. ir K. T. turtą - 35 000 Lt ir padarė jiems turtinę žalą.

Tokiais veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, o V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. M. ir M. Š. veikdami bendrai, V. M. kaip nusiklstamos veikos organizatorius ir vadovas, o M. Š. kaip vykdytojas, apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą, V. J. priklausantį turtą - 149 998,96 Lt, ir padarė jai turtinę žalą. Šią nusiklstamą veiką V. M. ir M. Š. padarė tokiomis aplinkybėmis:

V. M. laikotarpiu nuo 2008-12-19 iki 2009-11-02, neoficialiai kontroliuodamas UAB (duomenys neskelbtini), ir veikdamas kaip formalus bendrovės akcininkas, ir M. Š., nuo 2008-12-19 iki 2009-11-02 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdami kartu apgaule ir vieninga tyčia, žinodami, kad UAB (duomenys neskelbtini) dėl objekto - (duomenys neskelbtini), įgijimo turi neįvykdytų įsipareigojimų ir neturi teisės perleisti turto tretiesiems asmenims, kol neatsiskaityta pagal 2008-09-15 sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir T. Š. gamybinės - komercinės įmonės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimo pastatyti ir perduoti užsakovui nuosavybėn teisiškai įregistruotą butą - (duomenys neskelbtini), neįvykdys, V. M. nurodžius, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. Š. sudarė 2009-02-23 preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su V. J. dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) (statytojas) įsipareigoja žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal parengtą ir patvirtintą gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), projektą pastatyti ir perduoti V. J. nuosavybėn teisiškai įregistruotą butą iki 2010-01-01, o V. J. (užsakovas) įsipareigoja finansuoti objekto (buto) statybą, sumokėdama 225 000 Lt, pirmas mokėjimas - avansas 120 000 Lt, sumokamas per 10 dienų po šios sutarties pasirašymo, o likusius pinigus įsipareigojo sumokėti iki 2009-04-02. Statytojas įsipareigojo gautus pinigus naudoti tik statybos darbų finansavimui, tačiau įsipareigojimų neįvykdė ir pagal V. J. 2009-03-06 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-04-02 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir trišalio susitarimo pagrindu sumokėtų pinigų 149 998.96 Lt nepanaudojo pagal paskirtį, V. J. pinigų negrąžino. Tokiu būdu M. Š. ir V. M., veikdami kartu, apgaule suklaidino V. J., V. M. nurodė M. Š. sudaryti preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo su V. J., o M. Š. tokią preliminarią sutartį su V. J. sudarė, iš anksto žinodami, kad sutarties įsipareigojimų neįvykdys, ir tokiu būdu apgaule įgijo V. J. turtą -149 998,96 Lt ir padarė jai turtinę žalą.

Tokiais veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, o V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Teisme apklausti kaltinamieji M. Š. ir V. M. neprisipažino turėję tyčią užvaldyti svetimą, nukentėjusiesiems V. J., A. T. ir K. T. priklausantį turtą.

Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis M. Š. parodė, kad jis nuo 2008-12-19 iki 2009-05-14 buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. 2009 m. buvo statomas namas, adresu (duomenys neskelbtini). Žemę ir nebaigtą statyti pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo iš T. Š. gamybinės įmonės (duomenys neskelbtini) už 1,84 milijono Lt. Įmonei (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 50 000 Lt, likusi suma sutartyje nustatytu laiku nebuvo apmokėta dėl pinigų trūkumo. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. M. dalyvavo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandoriuose ir vykdė objekte statybos darbus. 2009 m. pradžioje A. ir K. T. bei V. J. sudarė preliminarias butų pirkimo – pardavimo sutartis. Pagal sutartis buvo įsipareigota A. ir K. T. ir V. J. pastatyti name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), butus pagal projektą ir iki 2010-01-01 perduoti nuosavybėn teisiškai įregistruotus butus. Šiuo tikslu A. ir K. T. įmokėjo 35 000 Lt, o V. J. apie 150 000 Lt. Iš klientų gauti pinigai turėjo būti naudojami įmonės veikloje. Iš klientų gauti pagal sutartis pinigai buvo greitai išimti, nes taip jam liepė padaryti V. M. ir R. M.. Pagal čekius jam, kaip įmonės direktoriui, buvo išmokėta 141 000 Lt, šie pinigai buvo atiduoti V. M. ir R. M.. Taip buvo pasielgta, nes buvo informacija, kad klientai iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), gali paduoti į teismą dėl avansų grąžinimo, todėl reikėjo išimti pinigus iš sąskaitos, kad nestrigtų kiti darbai. Statybos darbai, adresu (duomenys neskelbtini), vyko taip, kaip tuo metu įmonė galėjo vykdyti darbus, buvo sutvarkyta teritorija, pastatyti konteineriai, viskas sutvarkyta viduje, prasidėjo fasado darbai, įstatyti langai. Prieš tai buvo padaryti visi kadastriniai matavimai. UAB (duomenys neskelbtini) už darbus buvo pervesta 1 milijonas litų. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamai lėšų užbaigti statybas. Tačiau kilus nesutarimams dėl kito objekto, buvo uždėtas areštas UAB (duomenys neskelbtini) turtui ir sąskaitoms, paimti dokumentai, jis buvo sulaikytas, todėl nebuvo įmanoma vykdyti įsipareigojimų klientams (6 t. 142-145 b. l.; 7 t. 135-136 b. l.; 8 t. 50-51 b. l.).

Apeliacinės instancijos teisme išteisintasis M. Š. apie objekto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir preliminarinių pirkimo – pardavimo sutarčių su A. ir K. T. bei V. J. sudarymo aplinkybes parodė, kad jis pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kurio pardavėja buvo T. Š. individuali įmonė, pirkime nedalyvavo ir šio pastato pirkimo – pardavimo sutarties pasirašyme taip pat nedalyvavo. Minėta sutartis buvo pasirašyta su tuometiniu UAB (duomenys neskelbtini) vadovu A. B.. Jis matė pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp įmonės dokumentų. Pagal sutartį visa suma už pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), iš karto apmokėta nebuvo, buvo sumokėtas tik avansas ir nustatytas terminas galutiniam atsiskaitymui įvykdyti. Vėliau su T. Š. notarinėje kontoroje buvo pasirašytas atsiskaitymo pagal pirkimo – pardavimo sutartį pratęsimas. Tačiau T. Š. pagal sutartį likusi dalis apmokėta nebuvo, kadangi butai nebuvo parduoti, įmonės turtas buvo areštuotas, buvo problemų su teisėsauga. 2009-04-30 UAB (duomenys neskelbtini) T. Š. buvo skolinga 1 790 000 Lt. Rangos sutartis vykdyti statybos darbus buvo sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymai už darbus tarp UAB ,,Liepos kalnas“ ir UAB (duomenys neskelbtini) vyko per banko sąskaitas ir grynais pinigais. 2009 m. vasario mėn. buvo areštuota maža žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, vėliau buvo areštuota daugiau turto. Sudarant preliminarias sutartis dėl butų įsigijimo su nukentėjusiaisiais A. ir K. T. bei V. J. bendrovė turėjo finansinių problemų, tačiau bendrovės turtui areštai uždėti nebuvo. Prieš siūlant klientams turtą, buvo išaiškintas objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statusas, tuo metu turtas priklausė UAB (duomenys neskelbtini), sutartis buvo patvirtinta notariškai, įtraukta į Registrų centro duomenų bazę. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo visiškai atsiskaitęs su T. Š., netrukdė su nukentėjusiaisiais sudaryti preliminarių sutarčių dėl butų pirkimo – pardavimo, tokia aplinkybė būtų trukdis sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Jis, paleistas iš suėmimo, nukentėjusiųjų, kad išaiškinti susidariusią situaciją, neieškojo (8 t. 181-183 b. l.).

Pirmosios instancijos teisme, kaip kaltinamasis, apklaustas V. M. parodė, kad jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Jis nebuvo nei UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, nei direktoriumi, jį su UAB (duomenys neskelbtini) siejo rangos sutartis. Objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), jo bendrovė vykdė darbus kaip rangovai, buvo sutvarkytos vidinės pertvaros, išvalyta teritorija, patalpa, paruošė statybos teritoriją, vienoje pusėje buvo įstatyti langai. UAB (duomenys neskelbtini) jo bendrovei 2009 m. buvo pervedusi apie 1 mln. litų, iš šių pinigų buvo vykdomi statybos darbai (duomenys neskelbtini), be to, iš tų pinigų, apie 400 000 Lt jo bendrovė grąžino UAB (duomenys neskelbtini). Darbai objekte nebuvo baigti, nes nebuvo pinigų. Statybos darbai sustojo dėl ekonominės krizės, t.y. dėl kainų kritimo, klientų masiško pinigų atsiiminėjimo, prasidėjo areštai. Jis jokių nurodymų M. Š. sudaryti preliminarias sutartis su klientais nedavė ir negalėjo duoti, nes jis nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Jis sutarties su A. ir K. T. sudarymo metu dalyvavo kaip statybininkas ir galėjo patarti tik dėl techninės projekto dalies. Pasirašant sutartį su kita kliente jis nedalyvavo. Jis 35 000 Lt, sumokėtų A. ir K. T., ir apie 150 000 Lt, sumokėtų V. J., neėmė, šie pinigai jo žinioje niekada nebuvo, jis jais nedisponavo ir dėl jų panaudojimo jokių nurodymų niekam nedavė ir negalėjo duoti. Jis, būdamas generalinis rangovas, negalėjo įtakoti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus veiksmų dėl sutarčių sudarymo. Sutarčių su A. ir K. T. ir V. J. pasirašymo metu UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ofisai buvo vienoje patalpoje. Dėl projekto įgyvendinimo jis su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais bendravo, nes visi buvo suinteresuoti jį įgyvendinti. Jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, galėjo gauti dalį pelno, jeigu būtų pastatytas objektas (6 t. 145-147 b. l.; 8 t. 51 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis V. M. parodė, kad jis surado T. Š. ir pasiūlė UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti statybas. Jo įmonė UAB (duomenys neskelbtini) buvo UAB (duomenys neskelbtini) rangovu, akcininku nebuvo, jis tuo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jis objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarčių sudaryme nedalyvavo. Visas sutartis kaip rangovas sudarinėjo S. G.. Statybos darbų pabaigoje, S. G. išvažiavus gyventi į Maskvą, buvo pereita prie UAB (duomenys neskelbtini) administravimo. Jis sutarčių dėl buto įsigijimo sudaryme su klientais V. J., A. T. ir K. T. nedalyvavo, bendravo tik vienu iš klientų. Jam nėra žinoma, ar buvo areštuotas UAB (duomenys neskelbtini) turtas 2009 m. vasario mėn. ir vėliau. Jo santykiai su UAB (duomenys neskelbtini) buvo kaip rangovo su užsakovu, jo bendrovė vykdė darbus kaip rangovai objekte (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) už visus darbus, atliktus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitė. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymus darbo eigoje. Lietuvoje prasidėjus ekonominei krizei, pradėjo strigti statybos ir atsiskaitymai (8 t. 183 b. l.).

Nukentėjusioji K. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m. internete rado agentūros (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamus butus statomame name (duomenys neskelbtini) ir su A. T. nutarė jame įsigyti butą. Dėl buto įsigijimo sąlygų ir kainos ji pagrinde bendravo su M. Š., kelis kartus bendravo ir su V. M.. Jai buvo pasakyta, kad kuo didesnė kainos dalis bus sumokėta grynaisiais, tuo didesnė nuolaida bus daroma. M. Š. bandė įtikinti pasiimti banko paskolą pirmam įnašui. Jie UAB (duomenys neskelbtini) iš pradžių sumokėjo 5000 Lt, o vėliau – dar 30 000 Lt. Sutartyje buvo nurodytas terminas iki kurio butas turėjo būti priduotas. Ji domėjosi kaip vyksta darbai, matėsi, kad niekas nedaroma, tik pavasarį darbai pajudėjo. Ji skambino (duomenys neskelbtini) atstovui, paskui bendravo su M. Š., klausinėjo kodėl stringa statybos, prašė grąžinti pinigus. M. Š. sakė, kad pinigų nėra ir jų negrąžins, sakė, kad jų pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje. Tame pokalbyje dalyvavo ir V. M., kuris siūlė butus Pilaitėje, rodė kažkokius brėžinius, M. Š. kažką pasakojo, jie abu dalyvavo pokalbyje. Paskutinio pokalbio su M. Š. metu, M. Š. davė suprasti, kad įmonė bankrotuos. Vėliau M. Š. telefonu nebeatsiliepdavo, ji sužinojo, kad jis suimtas. Ji į prokuratūrą kreipėsi nesibaigus sutarties terminui, nes sužinojo, kad įmonė bankrutuoja. Jie apie tai, kad yra skola už jų įgyjamą nekilnojamąjį objektą, informuoti nebuvo (6 t. 60-62 b. l.).

Nukentėjusysis A. T., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė iš esmės analogiškas preliminarios buto, name (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes kaip ir nukentėjusioji K. T.. A. T. parodė, kad pasirašant preliminarią sutartį, M. Š. sakė, kad jokių įsiskolinimų neturi, kad visas turtas priklauso jiems, kad vykdo dar kitas statybas. Jie 5 000 Lt davė grynaisiais pinigais ir 30 000 pervedė į banko sąskaitą. Du mėnesius darbai objekte nevyko, jie skambino domėjosi kodėl nevyksta darbai. Pavasarį darbai objekte pradėjo vykti, nuvykę matė stovinčius pastolius, buvo padaryta viena siena, tai buvo 2-3 dienų darbas, po to dabai vėl sustojo ir daugiau jau niekas nevyko. Jie skambino M. Š. ir iš jo sužinojo, kad jų pinigų nėra, kad statybos nevyks, M. Š. sakė, kad jų pinigai investuoti į UAB (duomenys neskelbtini), bet kur konkrečiai pasakyti negalėjo. V. M. jiems kaip alternatyvą siūlė kotedžus Pilaitėje, jie nesutiko, nes statybos buvo neįteisintos. Po preliminarios sutarties pasirašymo, Registrų centre sužinojo, kad yra uždėtas bendrovės turtui areštas, D. S. ir M. Š. aiškino, jog viskas išsispręs. Jis su V. M. bendravo tik vieną kartą, jis rodė buto Pilaitėje brėžinius. Sutartyje dėl buto (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad butas bus įrengtas iki sausio mėnesio, tačiau realiai žadėjo darbus atlikti iki vasaros. Sutartyje buvo nurodyta, kad pinigai bus panaudoti konkrečiai buto statybose, tačiau sutartis nebuvo vykdoma. Be preliminarios sutarties jie dar pasirašė vekselį (6 t. 62-63 b. l.).

Nukentėjusioji V. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad internete rado skelbimą apie butus (duomenys neskelbtini). Ji kreipėsi į D. S. ir pastarasis pasakė, kad objektą tvarkys UAB (duomenys neskelbtini). Ji susitiko su D. S. ir M. Š., aptarė buto planą, M. Š. žadėjo informuoti apie darbus. Buvo žadėta darbus baigti vasarą, sutartyje buvo numatytas gruodžio mėnuo. Pinigus už butą į UAB (duomenys neskelbtini) pervedė per du kartus. Dalį pinigų, apie 13 000 Lt pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Ji domėjosi, ar butas neįkeistas bankui, jai buvo pasakyta, kad bankui įkeistas projektas, bet gavus pinigus iš klientų bus viskas sutvarkyta. Apie buto areštą jai M. Š. nieko nesakė. Kaltinamojo V. M. nematė, jo nepažįsta. Preliminarią sutartį jai atsiuntė internetu, vėliau ją pasirašė M. Š. automobilyje. Vėliau jai kilo įtarimai dėl sutarties vykdymo, 2009-05-18 parašė laišką UAB (duomenys neskelbtini), bet atsakymo negavo. Skambino M. Š., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Supratusi, kad yra apgauta, 2009 m. gegužės mėn. ji kreipėsi į advokatą (6 t. 63-65 b.l.).

Liudytojas D. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto brokeriu, tarpininkavo parduodant butus (duomenys neskelbtini), reklamavo juos internete. (Duomenys neskelbtini) buvo pastatas su stogu, nebuvo langų, UAB (duomenys neskelbtini) atstovai žadėjo atlikti reikalingus darbus, kai užbaigs projektą Pavilnyje. Apie statybų eigą jis kalbėdavosi su M. Š. ir V. M.. Kad UAB (duomenys neskelbtini) turi finansinių problemų, jam pasakė M. Š., paaiškino, jog dėl krizės keletas asmenų neatsiskaitė už butus Pavilnyje, kiti atsisakė pirkti butus, prašė grąžinti avansus. Tuo metu, kai A ir K. T. ir V. J. pasirašė sutartis, finansinių problemų nebuvo, avansų žmonės neatsiimdavo, statybų sąmatos buvo realios. Jeigu nebūtų kilusi panika dėl namo Pavilnyje, galimai būtų užbaigtas namas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai sužinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) turtui uždėtas areštas, nukentėjusiesiems patarė kreiptis į teisininkus (6 t. 138-140 b. l.).

Apklaustas papildomai apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. S. parodė, kad jis tarpininkavo parduodant butus name, adresu (duomenys neskelbtini). Jo tarpininkavimas pasireiškė informacijos apie objektą rinkimu, jos paskelbimu, pirkėjų ieškojimu. Minėtais klausimais jis bendravo ir su D. M., ir su M. Š.. Jam už tarpininkavimą buvo mokamas atlygis, bet buvo atsiskaityta nevisiškai, įvykdyti tik tam tikri mokėjimai. Jam mokėjimus vykdė UAB (duomenys neskelbtini). Pradėjus dirbti su objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), viskas buvo tvarkoje, jam neatrodė, kad įmonės finansinė padėtis yra prasta. Objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), darbai buvo atliekami, tačiau su pertraukomis. Paskui statybos darbai pradėjo strigti. Apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi rimtų finansinių problemų, jis sužinojo vėliau, iš bendravimo su M. Š.. Jis, sudarant sutartis su K. T., A. T. ir V. J., nedalyvavo. Pradėjus strigti darbams objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), jis bendravo su D. M. ir M. Š. dėl susiklosčiusios situacijos. M. Š. buvo įmonės vadovas, o D. M. buvo įmonės bendrasavininkas. Jis pasiūlė klientams kreiptis į teisėsaugos institucijas (8 t. 179-181 b.l.).

Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, dirbo kartu su M. Š. ir V. M.. V. M. buvo UAB (duomenys neskelbtini) savininkas ir direktorius, jis vykdė visus statybos darbus. V. M. UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo pareigų ir funkcijų, jis tik surasdavo objektus įsigijimui, investicijoms ir apsiimdavo juos rekonstruoti. Jam tapus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, M. Š. buvo komercijos direktoriumi, jį jam rekomendavo V. M., vėliau M. Š. perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Jis turėjo įtarimų dėl M. Š. ir V. M. sukčiavimo rekonstruojant objektą (duomenys neskelbtini), nes už šio objekto rekonstrukciją UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta virš 1 milijono litų, tačiau jame nebuvo atlikti visi darbai ir jis nebuvo laiku priduotas. Jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nebuvo patenkintas M. Š. darbu, nes šis neprižiūrėjo, kad objektas būtų laiku baigtas ir priduotas. Objektas, (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas rugsėjo mėn., tačiau darbai jame nevyko, nes nebuvo pinigų. Jam vadovaujant UAB (duomenys neskelbtini) už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 50 000 Lt. Statybų objekte, (duomenys neskelbtini), metu UAB (duomenys neskelbtini) vadovavo V. M., jis spręsdavo visus pagrindinius klausimus (6 t. 140-141 b. l.).

Apklaustas papildomai apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. B. parodė, kad jam būnant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2008-09-05 buvo nupirktas sklypas su namu, adresu (duomenys neskelbtini). Šį objektą surado ir jo įsigijimą organizavo V. M., jis derino visas sutarties su (duomenys neskelbtini) sąlygas, sutarė dėl avanso ir turtas buvo perrašytas UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Sutartį jis pasirašė kaip direktorius, kartu buvo V. M.. Objekto, (duomenys neskelbtini), savininkei buvo sumokėtas 50 000 Lt avansas iš UAB (duomenys neskelbtini) pinigų. Jam būnant direktoriumi jokie darbai objekte, (duomenys neskelbtini), atlikti nebuvo. Apie pinigų rinkimą ir būsimų butų pardavimą, adresu (duomenys neskelbtini), jam nieko nežinoma, nes tuo metu jis jau buvo pardavęs akcijas M. Š.. M. Š. pareigos UAB (duomenys neskelbtini) buvo pinigų surinkimas iš gyventojų ir jų pervedimas V. M.. M. Š. visus veiksmus iki smulkmenų derindavo su V. M.. V. M. veiksmai buvo aktyvesni, jis turėjo UAB (duomenys neskelbtini) interesą, jis privertė jį (A. B.) parduoti akcijas M. Š. (8 t. 158-160 b.l.).

Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja T. Š. parodė, kad jie pardavinėjo nebaigtą statyti pastatą (duomenys neskelbtini). Juos susirado V. M. ir pasiūlė parduoti pastatą, jie sutiko. 2008 m. rugsėjo 6 d. notarų biure jie sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pardavėjais buvo ji (T. Š.) ir jos vyras, o pirkėjas buvo UAB (duomenys neskelbtini), notarų biure UAB (duomenys neskelbtini) vardu sutartį pasirašė A. B., pasirašant sutartį taip pat buvo V. M. ir dar kažkas. Jiems pas notarę buvo sumokėta 50 000 Lt užstatas, nes pirkėjas neturėjo daugiau pinigų, ir buvo sutarta, kad jie gali toliau statyti, bet negali pastato perleisti tretiesiems asmenims. Taip pat buvo sutarta, kad iki 2009 m. sausio mėn. jie pilnai atsiskaitys, tačiau neatsiskaitė. Sutartis buvo pratęsta iki kovo mėnesio, kovo mėn. vėl nebuvo atsiskaityta, sutartis dar kartą buvo pratęsta iki liepos mėn., po to jie sutartį nutraukė per antstolį, o 2010 m. kovo mėn. sutartis buvo anuliuota teisme. Pardavinėjant pastatą jame buvo sienos, mediniai langai. Anuliavus sutartį, pastate buvo rasti pakeitimai: buvo pakeisti keli plastikiniai langai, kai kur apšildyta fasadinė pastato siena, bet ne visa, viduje buvo išgriautos kai kurios pertvaros. Pastato nuosavybę įregistravo UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas V. M. ir M. Š. (8 t. 157-158 b. l.).

Iš 2009-02-17 preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo matyti, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus M. Š., ir A. T. bei K. T. buvo sudaryta preliminari sutartis dėl objekto - buto Nr. 6, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 72,58 m² bendro ploto, 2 gyvenamojo namo aukšte, pirkimo – pardavimo. Šia sutartimi statytojas įsipareigojo atlikus statybos/rekonstrukcijos darbus ne vėliau kaip iki 2010-01-01 pasirašyti objekto pirkimo – pardavimo sutartį bei priėmimo – perdavimo aktą dėl objekto perdavimo nuosavybės teise. Užsakovas įsipareigojo finansuoti objekto statybą, sumokėdamas avansu - 35 000 Lt sumokėti iki 2009-02-18, o likusią objekto kainos dalį – 195 000 Lt sumokėti per 10 dienų po pirkimo – pardavimo sutarties ir objekto perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir patvirtinimo notariškai (2 t. 9-14 b. l.). Statytojas, užtikrindamas savo įsipareigojimų vykdymą, A. T. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 35 000 Lt sumai. Paprastojo vekselio mokėjimo terminas 2010-01-25 (4 t. 73 b. l.)

Iš 2009-02-23 preliminarios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo matyti, tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus M. Š., ir V. J. buvo sudaryta preliminari sutartis dėl objekto - buto Nr. 10, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 70 m² bendro ploto, 2 mansardos gyvenamojo namo aukšte, pirkimo – pardavimo. Šia sutartimi statytojas įsipareigojo atlikus statybos/rekonstrukcijos darbus ne vėliau kaip iki 2010-01- ir pasirašyti objekto pirkimo – pardavimo sutartį bei priėmimo – perdavimo aktą dėl objekto perdavimo nuosavybės teise. Užsakovė įsipareigojo finansuoti objekto statybą, sumokėdama avansu - 120 000 Lt per 10 dienų po šios sutarties pasirašymo dienos, avansu - 30 000 Lt sumokėdama iki 2009-04-02, o likusį įnašą - 75 000 Lt per 10 dienų po pirkimo – pardavimo sutarties ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir patvirtinimo notariškai (2 t., 4-8 b. l.).

Iš 2009-11-13 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2008-09-30 nuosavybės teisė į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato (prekybos centro) Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ((duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruota UAB (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: pirkimo – pardavimo sutartis, 2008-09-15, Nr. (duomenys neskelbtini). Iki 2008-09-15 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo minėtas žemės sklypas ir pasato dalis nuosavybės teise priklausė T. Š. gamybinei – prekybinei įmonei (duomenys neskelbtini);

Iš išraše esančių žymų matyti, kad 2008-09-15 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuo 2008-09-30 yra įregistruotas UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas už įgytą turtą ir UAB (duomenys neskelbtini) sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui. Nuo 2009-03-06 įregistruota 2009-02-17 preliminarioji sutartis sudaryta K. N. ir A. T., o nuo 2009-05-29 įregistruota 2009-02-23 preliminarioji sutartis, sudaryta V. J.. Turtui įregistruotas nuo 2009-02-23 įregistruotas Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, 2009-02-18 (2 t. 139-143 b. l.).

Iš 2008-11-18 UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad akcininkai A. B. ir R. B. nusprendė paskirti M. Š. nuo 2008-12-19 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi (3 t. 70 b. l.).

Iš 2011-03-09 Sodra pažymos apie asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes) matyti, kad M. Š. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2007-10-08 iki 2008-10-21 ir nuo 2009-01-07 iki 2009-11-02; UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2008-10-22 iki 2009-02-12 (5 t. 154 b. l.).

Iš 2011-03-09 Sodra pažymos apie asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) V. M. dirbo nuo 2008-01-23 iki 2008-08-22 ir nuo 2009-02-13 iki 2009-03-10 bei tuo pačiu metu vykdė individualią veiklą (5 t. 133 b.l.).

Specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-1/226 nurodyta, jog nuo 2008-12-19 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo M. Š., o nuo 2009-01-01 iki 2009-04-30 M. Š., kaip vyr. buhalteris ir kasininkas, pasirašydavo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus;

UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 14 d. savo buhalterinėje apskaitoje nefiksavo visų ūkinių operacijų, tyrimui nebuvo pateikti 2009-04-30–2009-05-14 apskaitos registrai, 2008 metų UAB (duomenys neskelbtini) finansinė atskaitomybė, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 14 d.;

UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2009-02-17 preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-02-13 iš K. T. kaip avansą į UAB (duomenys neskelbtini) kasą priėmė 5000 Lt, už pinigų gavimą pasirašė M. Š.. K. T. 2009-02-18 dviem mokestiniais nurodymais į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke pervedė 20 000 Lt ir 10 000 Lt. Iš viso K. T. UAB (duomenys neskelbtini) už butą Nr. 6, gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) sumokėjo 35 000 Lt;

2009-02-17 Papildyme prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kas Statytojas A.T. išrašo paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuris lygus A. T. Statytojui sumokėtoms pinigų sumoms, t.y. iš viso 35 000 Lt. Paprastasis vekselis išrašytas 2009-02-17. Pagal šį paprastąjį vekselį UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. Š. besąlygiškai įsipareigojo 2010 m. sausio 25 d. sumokėti A. T. 35 000 Lt. Tyrimo metu nustatyta, kad A. T. Paprastuoju vekseliu įsipareigota sumokėti 35 000 Lt suma neapskaityta UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų plano 4 klasės ,,Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ sąskaitoje;

2009-02-13 iš K. T. gauti 5 000,00 Lt tą pačią dieną, t.y. 2009-02-13, buvo išmokėti A. B.. 2009-02-18 į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą gauti 30 000,00 Lt buvo panaudoti 2009 m. vasario 18-20 d. atliekant šiuos mokėjimus: 3 000,00 Lt pervesta K. V. GKĮ (už UAB (duomenys neskelbtini)); 2 000,00 Lt pervesta UAB (duomenys neskelbtini); 4 000,00 Lt pervesta K. V. GKĮ (už UAB (duomenys neskelbtini)); 2 680,84 Lt VMI; 1 200,00 Lt I. K. IĮ; 7029,69 Lt sumai atlikti kiti įvairūs mokėjimai. 2009 m. vasario 19 d. iš atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke, pagal čekį M. Š. buvo išmokėta 10 000,00 Lt grynais pinigais. UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario mėn. kasoje šie pinigai neapskaityti kaip pinigai gauti iš banko sąskaitos;

V. J. UAB (duomenys neskelbtini) pagal Preliminarią sutartį dėl nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 149 989,96 Lt: 2009-03-06 pervedė 120 000,00 Lt ir 2009-04-02 pervedė 13 755,46 Lt į UAB (duomenys neskelbtini) banke esančią sąskaitą; 2009-04-02 pervedė 16 243,50 Lt UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, šio mokėjimo pagrindas 2009-03-19 trišalis susitarimas dėl tarpusavio užskaitos, padengiant UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą UAB (duomenys neskelbtini);

Iš V. J. 2009-03-06 į UAB (duomenys neskelbtini) banke esančią sąskaitą gauti 120 000,00 Lt tą pačią dieną, t.y. 2009-03-06, buvo panaudoti mokėjimams: 118 000,00 Lt grynų pinigų išmokėta M. Š.; 708,00 Lt Banko mokestis už grynų pinigų išmokėjimą; 1,20 Lt Banko mokestis už sąskaitos administravimą; 500,00 Lt mokestinis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš banko sąskaitos nuimti 118 000,00 Lt 2009 m. kovo 6 d. buvo užpajamuoti bendrovės kasoje. Tą pačią, t.y. 2009 m. kovo 6 d., A. B. iš kasos išmokėta 101 500 Lt kaip įsiskolinimo padengimas. Iš V. J. 2009-04-02 į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą gauti 13 755,46 Lt tą pačią dieną, t.y. 2009 m. balandžio 2 d., buvo naudoti atliekant šiuos mokėjimus: 13 000 Lt grynų pinigų išmokėta M. Š.; 78,00 Lt Banko mokestis už grynų pinigų išmokėjimą; 1,20 Lt Banko mokestis už sąskaitos administravimą. Iš banko sąskaitos nuimti 13 000,00 Lt 2009 m. balandžio 2 d. užpajamuoti bendrovės kasoje ir 2009 m. balandžio 7 d. M. Š. į bendrovės kasą įnešė dar 40 600,00 Lt kaip trumpalaikę paskolą įmonei atsiskaityti su J. K.. 2009 m. balandžio 7 d. J. K. grąžinta skola pagal paskolos sutartį - 70 100 Lt;

Iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, 2009 m. balandžio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga T. Š. įmonei – 1 790 000 Lt, V. J. 149 998,96 Lt, K. T. – 35 000 Lt. K. ir A. T. ir V. J. įneštos piniginės lėšos nebuvo grąžintos (3 t. 180-205 b. l., 4 t. 1-164 b. l.).

2009-05-28 V. J., A. T. ir K. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą nurodydami, jog po preliminarių sutarčių sudarymo UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė statybos darbų, M. Š. juos apgavo, t.y. sukčiaudamas užvaldė jų turtą (avansu už butus sumokėtus pinigus), prašė ištirti aplinkybes dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir M. Š. galimai įvykdytos nusikalstamos veiklos. (3 t. 2-5 b. l.)

2009-06-09 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. Š. galimo sukčiavimo įgyjant didelės vertės svetimą turtą.

Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011-07-04 nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 14 d. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. M. Š. buvo suimtas nuo 2009-05-14 iki 2009-07-17 (7 t. 141-198 b. l.).

2011-07-01 nukentėjusiųjų V. J., A. T. ir K. T. įgaliotas atstovas baudžiamojoje byloje pareiškė patikslintus civilinius ieškinius kaltinamiesiems M. Š. ir V. M., BUAB (duomenys neskelbtini) (6 t. 3-8 b. l.; 10-15 b. l.).

Vilniaus apygardos teismas 2012-01-26 nutartimi nukentėjusiųjų V. J., A. T. ir K. T. pareikštų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nenagrinėti, visus su civiliniais ieškiniais susijusius dokumentus perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (6 t. 149-150 b. l.).

Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 nutartimi nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje V. J., A. T. ir K. T. civiliniai ieškiniai M. Š. ir V. M. grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui (8 t. 47 b. l.).

Vilniaus apygardos teismo 2010-03-29 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (5 t. 3-5 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos įrodymus ir įvertinusi jų visumą, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina M. Š. ir V. M. pateiktus kaltinimus dėl dviejų sukčiavimų padarymo (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir jų vaidmenį šių nusikalstamų veikų padaryme, t.y., kad M. Š. ir V. M., veikdami bendrai, M. Š., kaip nusikalstamų veikų vykdytojas, o V. M., kaip organizatorius, apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, A. T. ir K. T. bei V. J. turtą – pinigines lėšas, ir jiems padarė turtinę žalą.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atstovaudamas bendrovę, kaip pardavėjas, 2009 m. vasario mėn. sudarė dvi civilines sutartis: 2009-02-17 preliminarią nekilnojamojo turto – buto Nr. 6, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį su pirkėjais A. T. ir K. T., bei 2009-02-23 preliminarią nekilnojamojo turto – buto Nr. 10, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį su pirkėja V. J.. Pagal šias preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – ir Preliminarios sutartys) M. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, iš pirkėjų gavo avansus: iš K. T. 35 000 Lt, iš V. J. - 149 998,96 Lt ir įsipareigojo gautus pinigus panaudoti Preliminariose sutartyse numatytų objektų - konkrečių butų, finansavimui. Pardavėjas - UAB (duomenys neskelbtini) civilinėse sutartyse numatytų sąlygų nesilaikė ir sutartinių įsipareigojimų nevykdė, piniginių lėšų, gautų iš pirkėjų, pagal paskirtį nepanaudojo ir nukentėjusiesiems negrąžino, dėl to pirkėjai - A. T. ir K. T. bei V. J. patyrė didelę turtinę žalą.

Išteisintasis M. Š. teigia, kad tarp jo atstovaujamos bendrovės (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiųjų buvo susiklostę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, UAB (duomenys neskelbtini) priimtų įsipareigojimų nukentėjusiesiems neįvykdė dėl nekilnojamo turto rinkoje nepalankiai susiklosčiusių ekonominių sąlygų. Nukentėjusiųjų pinigai patikėti UAB (duomenys neskelbtini) buvo panaudoti bendrovės veikloje, nukentėjusieji savo teises galėjo ginti civilinio proceso tvarka.

Išteisintasis V. M. teigia, kad jis neturi nieko bendra su nukentėjusiųjų A. T. ir K. T. bei V. J. piniginių lėšų užvaldymu, nes nukentėjusiųjų pinigai buvo patikėti UAB (duomenys neskelbtini), kurio direktorius buvo M. Š.. Jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jokių nurodymų M. Š. dėl civilinių sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymo nedavė ir šiam procesui nevadovavo. Jo vadovaujamą bendrovę (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) siejo tik rangos sutartis.

Tokie išteisintųjų teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini, nes prieštarauja bylos medžiagai.

Civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012; 2K-328-895/2015). Apgaulė gali pasireikšti pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines asmenų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-133/2010; Nr. 2K-7-322/2013; 2K–151/2014; 2K-328-895/2015). Be apgaulės, baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą už turtinės prievolės nevykdymą rodo sąlygos, susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningais neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį, sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis (Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008,2K-7-388/2007).

Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. B., ir T. Š. gamybinė – prekybinė įmonė (duomenys neskelbtini), atstovaujama T. Š., 2008-09-15 sudarė žemės sklypo ir pastato (prekybos centro) dalies, esančių (duomenys neskelbtini) kaime (šiam objektui suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartį. Šio objekto bendra kaina buvo nustatyta 1 840 000 litų. Pirkėjas - UAB (duomenys neskelbtini) 2008-09-15 pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjui - T. Š. įmonei (duomenys neskelbtini) sumokėjo 50 000 Lt grynais pinigais ir sutarė pilnai atsiskaityti 2009 m. sausio mėnesį. Šios sutarties sudarymo metu, be A. B. ir T. Š., dalyvavo ir V. M., kuris ir inicijavo minėtos sutarties sudarymą. 2008-09-30 UAB (duomenys neskelbtini) 2008-09-15 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą ir pastato dalį, (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) už žemės sklypą ir pasato dalį su pardavėju pilnai neatsikaitė, Nekilnojamojo turto registre nuo 2008-09-30 buvo įregistruotas UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas už įgytą turtą ir sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui.

Išteisintojo M. Š., liudytojos T. Š. parodymais, Specialisto išvada nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2008-09-15 pirkimo – pardavimo sutartį su T. Š. įmone (duomenys neskelbtini) sutartyje nustatytu terminu – 2009 m. sausio mėn., neatsiskaitė. T. Š. įmonė du kartus (2009 m. sausio ir kovo mėn.) buvo atidėjusi UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų sumokėjimo terminus, tačiau pinigai nebuvo sumokėti. UAB (duomenys neskelbtini) T. Š. įmonei 2009-04-30 buvo skolinga – 1 790 000 Lt.

M. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinojo, kad jo bendrovė nėra visiškai atsiskaičiusi su T. Š. įmone (duomenys neskelbtini) pagal 2008-09-15 pirkimo – pardavimo sutartį už žemės sklypą ir pastato dalį, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir dėl to negali šio turto perleisti tretiesiems asmenims, tačiau nepaisydamas šios aplinkybės, pradėjo sudarinėti civilinius teisinius sandorius dėl nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo. M. Š., atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario mėn. sudarė dvi preliminarias sutartis dėl konkrečių butų, name, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo. 2009-02-17 buvo sudaryta preliminari sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus M. Š., ir A. T. bei K. T.. Iš šios sutarties turinio matyti, kad šalys susitaria dėl konkretaus objekto - buto Nr. 6, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 72,58 m² bendro ploto, 2 gyvenamojo namo aukšte, pirkimo – pardavimo, kurio statybą įsipareigoja finansuoti užsakovas, sumokėdamas avansu - 35 000 Lt ir likusią objekto kainos dalį – 195 000 Lt sumokėti po pirkimo – pardavimo sutarties ir objekto perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir patvirtinimo notariškai. 2009-02-23 buvo sudaryta preliminari sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus M. Š., ir V. J.. Iš šios sutarties turinio matyti, kad šalys susitaria dėl konkretaus objekto - buto Nr. 10, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 70 m² bendro ploto, 2 mansardos gyvenamojo namo aukšte, pirkimo – pardavimo, šio objekto statybą įsipareigoja finansuoti užsakovė, sumokėdama avansu - 150 000 Lt, o likusį įnašą - 75 000 Lt po pirkimo – pardavimo sutarties ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir patvirtinimo notariškai. Pardavėjas abiem atvejais įsipareigojo minėtose sutartyje nurodytuose objektuose statybos/rekonstrukcijos darbus atlikti ne vėliau kaip iki 2010-01-01.

Iš paminėtų preliminarių sutarčių dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo turinio matyti, kad jose nėra nurodyta, kad už žemės sklypą ir namą, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) turi įsiskolinimą ankstesniam savininkui T. Š. įmonei.

Taigi, M. Š., sudarydamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu 2009 m. vasario mėnesį preliminarias sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo objekte, (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiaisiais A. T. ir K. T. bei V. J., žinodamas, kad už žemės sklypą ir namą, kuriame pardavinėjami butai, nėra atsiskaityta su T. Š. įmone ir jai bendrovė skolinga – 1 790 000 Lt, ir dėl to bendrovė negali objekto perleisti tretiesiems asmenims, taip pat, kad bendrovė turi finansinių problemų ir dėl to negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, šią informaciją sąmoningai nuo pirkėjų, t.y. nukentėjusiųjų, nuslėpė. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad 2009-02-18 daliai turto, adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo įregistruotas ir areštas, kuris galioja nuo 2009-02-23. Taigi Preliminarios sutarties su V. J. sudarymo metu, nekilnojamas turtas, adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo ne tik išpirktas iš buvusios savininkės, bet dalis jo jau buvo ir areštuota. Tačiau šis juridinis faktas V. J. atkleistas nebuvo.

Visi teisme apklausti nukentėjusieji paliudijo, kad jiems nebuvo žinoma, kad už žemės sklypą ir pastatą, (duomenys neskelbtini), kuriame jie ketino įsigyti butus, nėra atsiskaityta su ankstesniu savininku, apie tai pardavėjas, t.y. M. Š., jų neinformavo. Priešingai, M. Š. nukentėjusiesiems pasidomėjus, ar turtas priklauso bendrovei, tvirtino, kad bendrovė jokių įsiskolinimų neturi ir visas turtas priklauso bendrovei. Taigi, nukentėjusieji buvo atidūs ir domėjosi padėtimi bendrovėje, svarstant ketinimus pirkti butus jų apsisprendimui įtaką turėjo M. Š. patikinimas, jog namas, kuriame jie ketino įsigyti butus, priklauso UAB (duomenys neskelbtini).

Tokie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. Š., 2009-02-17 ir 2009-02-23 sudaręs UAB (duomenys neskelbtini) vardu preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis dėl butų objekte, (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiaisiais A. T. ir K. T. bei V. J., iš anksto žinojo, kad jo bendrovė dėl finansinių sunkumų ir piniginių lėšų stygiaus nevykdys sutartinių įsipareigojimų, tačiau apie tai nukentėjusiųjų neinformavo, ir tokiu būdu juos apgaule įtraukė į nenaudingą sandorį, neturint ketinimų ir realių galimybių jo įvykdyti. Tokie M. Š. veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu vertintini kaip esminė apgaulė, nulėmusi nukentėjusiųjų apsisprendimą sudaryti sandorį su UAB (duomenys neskelbtini).

Be to, M. Š. tyčią sukčiauti parodo klaidinančių nukentėjusiuosius aplinkybių sudarymas, pradėti minimalūs darbai objekte, bei pinigų gautų kaip avansas už butus panaudojimo aplinkybės.

Byloje, aukščiau aptartais įrodymais, nustatyta, kad pagal preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis dėl butų objekte, (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji K. T. sumokėjo 35 000 Lt avanso, o V. J. - 149 989,96 Lt, t.y. M. Š. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui buvo patikėtas didelės vertės, nuketėjusiesiems priklausantis turtas. Nukentėjusiųjų sumokėti pinigai pagal Preliminarias sutartis turėjo būti panaudoti jose nurodytų konkrečių objektų – butų, finansavimui. Išteisintasis M. Š. teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) rangovui UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. pervedė apie 1 milijoną litų, iš šių pinigų buvo vykdomi darbai ir name, adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino ir išteisintasis V. M., tačiau jis teigia, kad apie 400 000 Lt jo bendrovė grąžino UAB (duomenys neskelbtini). Šios V. M. nurodytos aplinkybės teismas neturi galimybių patikrinti, nes Specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-1/226 konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-05-14 savo buhalterinėje apskaitoje nefiksavo visų ūkinių operacijų, tyrimui nebuvo pateikti 2009-04-30–2009-05-14 apskaitos registrai, 2008 metų UAB (duomenys neskelbtini) finansinė atskaitomybė, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2009-05-14. Abu išteisintieji teigia, kad statybos darbai, adresu (duomenys neskelbtini), vyko, buvo sutvarkyta teritorija, patalpa, įstatyti langai, prasidėjo fasado darbai, padaryti kadastriniai matavimai. Liudytoja T. Š. parodė, kad pardavinėjant pastatą jame buvo sienos, mediniai langai, o anuliavus sutartį, pastate buvo rasti pakeitimai: buvo pakeisti keli plastikiniai langai, buvo apšildyta fasadinės pastato dalies siena, viduje buvo išgriautos kai kurios pertvaros. Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų rekonstrukcijos ir statybos darbų apimtis akivaizdžiai neatitinka nukentėjusiųjų avansu sumokėtų pinigų sumai. Be to, iš Specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiųjų UAB (duomenys neskelbtini) kaip avansas pagal Preliminarias sutartis sumokėti pinigai buvo naudojami ne pagal paskirtį: 2009-02-13 iš K. T. gauti 5 000 Lt tą pačią dieną buvo išmokėti A. B., 2009-02-18 į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervesti K. T. 30000 Lt buvo panaudoti 2009 m. vasario 18-20 d.: atliekant 2 000 Lt pavedimą UAB (duomenys neskelbtini), du mokėjimus už UAB (duomenys neskelbtini): 3 000 Lt ir 4 000 Lt pavedimą K. V. GKĮ; 10000 Lt grynų pinigų išmokėta M. Š.; 2 680,84 Lt VMI; 1 200 Lt I. K. IĮ; 7029,69 Lt sumai atlikti kiti įvairūs mokėjimai. Iš nukentėjusiosios V. J. 2009-03-06 į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą gautų 120 000 Lt tą pačią dieną 118 000 Lt išgryninta, t.y. išmokėta M. Š.; 708 Lt panaudota kaip Banko mokestis už grynų pinigų išmokėjimą ir 500 Lt padarytas mokestinis nurodymas. Iš banko sąskaitos nuimti 118 000 Lt 2009-03-06 užpajamuoti bendrovės kasoje ir tą pačią dieną iš kasos išmokėta 101 500 Lt A. B. kaip įsiskolinimo padengimas. Iš V. J. 2009-04-02 į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą gautų 13755,46 Lt tą pačią dieną 13 000 Lt grynų pinigų išmokėta M. Š. ir šie pinigai 2009-04-07 kartu su M. Š. į bendrovės kasą įneštais 40 600 Lt, viso – 70 100 Lt, panaudoti atsiskaityti su J. K..

Taigi aptarti bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiųjų sumokėti pagal Preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis avansai dėl butų objekte, (duomenys neskelbtini), įsigijimo nebuvo panaudoti pagal paskirtį, o buvo panaudoti atsiskaitymams su kitais asmenimis. Nukentėjusieji pastebėję, kad darbai objekte, (duomenys neskelbtini), nevykdomi, ieškojo kontaktų su M. Š., tačiau pastarasis neatsakinėjo į nukentėjusiųjų telefono skambučius, siunčiamus laiškus, todėl buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Išteisintasis M. Š. teigia, kad jis negalėjo atsakyti į nukentėjusiųjų skambučius ir laiškus, nes buvo suimtas. Iš bylos duomenų matyti, kad M. Š. buvo suimtas nuo 2009-05-14 iki 2009-07-17. Tačiau paleistas iš suėmimo M. Š. su nukentėjusiaisiais kontaktų neieškojo ir jiems paaiškinti susidariusios situacijos nesistengė, tai teisme pripažino pats M. Š.. Specialisto išvada nustatyta, kad 2009-04-30 UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga kreditoriams viso 6 087 678,59 Lt. 2010-03-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Iš Vilniaus apygardos teismo 2012-04-17 nutarties matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirmos eilės kreditorių reikalavimai viso sudaro – 4 551,61 Lt, antros eilės – 11 080,39 Lt, o trečios eilės kreditorių, tarp kurių yra ir nukentėjusieji, reikalavimai sudaro viso 1 710 094,32 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, A. T. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuris lygus A. T. Statytojui sumokėtoms pinigų sumoms, t.y. iš viso 35000 Lt. Paprastasis vekselis išrašytas 2009-02-17, sumokėjimo terminas nurodytas 2010 m. sausio 25 d. Tyrimo metu nustatyta, kad A. T. Paprastuoju vekseliu įsipareigota sumokėti 35000 Lt suma UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų plano 4 klasės ,,Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ sąskaitoje neapskaityta. Be to, nukentėjusiajam A. T. sužinojus, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdo sutartis, dar nebuvo suėjęs vekselio apmokėjimo terminas (2010-01-25), todėl A. T. juo negalėjo pasinaudoti. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiųjų sudarytų Pirkimo - pardavimo sutarčių vykdymas ir nukentėjusiųjų pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo apsunkintas.

Dėl to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad išteisintasis M. Š. užvaldė nukentėjusiųjų pinigines lėšas ne tik esmingai suklaidindamas nukentėjusiuosius, bet ir apsunkindamas jų galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiųjų susiklostę civiliniai teisiniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius teisinius santykius ir tokio transformavimosi priežastimi buvo neteisėti M. Š. veiksmai, kurie padarė Preliminarių sutarčių vykdymą neįmanomą, o nukentėjusiųjų pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes M. Š. veikoje yra visi sukčiavimo (BK 182 straipsnis), objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. M. Š. įvykdytus sukčiavimus kvalifikuoja apgaulės būdu užvaldyto svetimo turto vertė, kuri viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), todėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikaltimu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotumą dėl Preliminarių nekilnojamo turto - butų objekte, (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo turėjo ir V. M.. Šį faktą pripažino ir pats V. M., teisme parodęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) siejo rangos sutartis dėl statybos ir rekonstrukcijos darbų atlikimo ir objekte – name, adresu: (duomenys neskelbtini), ir jis buvo suinteresuotas įgyvendinti šį projektą ir pardavus butus gauti pelną. Liudytojas A. B. paliudijo, kad būtent V. M. surado ir suorganizavo žemės sklypo ir namo, adresu (duomenys neskelbtini), įgijimą, derino pirkimo – pardavimo sąlygas, sutarė dėl avanso ir turto perrašymo UAB (duomenys neskelbtini) vardu, ir įsipareigojo atlikti statybos darbus įsigytame objekte. Liudytoja T. Š. teisme patvirtino, kad ją surado ir pasiūlė parduoti pastatą (duomenys neskelbtini) V. M.. Liudytojai T. Š. ir A. B. parodė, kad V. M. dalyvavo ir UAB (duomenys neskelbtini) ir T. Š. gamybinės – prekybinės įmonės (duomenys neskelbtini) 2008-09-15 žemės sklypo ir pastato (prekybos centro) dalies, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, pirkimo – pardavimo sutarties pasirašyme. Tokie bylos duomenys liudija, kad V. M. žinojo apie 2008-09-15 žemės sklypo ir pastato dalies, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, pirkimo – pardavimo sutartyje numatytą objekto kainą – 1 840 000 Lt, ir kad su T. Š. pilnai pagal sutartį neatsiskaityta, kad sumokėta tik labai nedidelė kainos dalis, t.y. 50 000 Lt. Liudytoja T. Š. parodė, kad pastato, (duomenys neskelbtini), nuosavybę Nekilnojamo turto registre įregistravo UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas V. M. ir M. Š.. Iš 2009-11-13 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančių žymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2008-09-30 įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą ir pastato dalį, įsigytą pagal 2008-09-15 pirkimo – pardavimo sutartį. Minėtos Sutarties pagrindu nuo 2008-09-30 buvo įregistruotas ir UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas už įgytą turtą bei UAB (duomenys neskelbtini) sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sodros duomenis V. M., UAB (duomenys neskelbtini) įsigyjant iš T. Š. įmonės žemės sklypą ir pastato dalį, adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) oficialiai nedirbo, todėl akivaizdu jis negalėjo priimti įpareigojimų rekonstruoti namą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Sodros duomenis V. M. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2008-01-23 iki 2008-08-22 ir vėliau, nuo 2009-02-13 iki 2009-03-10 (5 t. 133 b. l.). Būtent šiuo laikotarpiu, t.y. nuo 2009-02-13 iki 2009-03-10, buvo sudarytos Preliminarios sutartys su nukentėjusiaisiais A. ir K. T. (sutartis sudaryta 2009-02-17) ir V. J. (sutartis sudaryta – 2009-02-23) dėl butų name, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir gauti iš nukentėjusiųjų avansiniai mokėjimai. Tokie duomenys neabejotinai liudija, kad V. M., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) nepilnai mėnesį laiko, t.y. 2009-02-13 iki 2009-03-10, neketino vykdyti jokių įsipareigojimų UAB (duomenys neskelbtini) dėl statybos darbų objekte, (duomenys neskelbtini). Priešingai, paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. M., pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini), tiesiogiai įtakodamas bendrovės direktoriaus M. Š. veiksmus, duodant jam nurodymus, veikdamas, kaip formalus UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, kartu su M. Š. siekė užvaldyti svetimą turtą. Aplinkybę, kad V. M. turėjo tikslą, pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini), užvaldyti svetimą turtą, patvirtino ir liudytojas A. B.. Šis liudytojas teisme parodė, kad V. M. turėjo interesą UAB (duomenys neskelbtini), būtent jis privertė liudytoją parduoti UAB (duomenys neskelbtini) akcijas M. Š. ir jo iniciatyva M. Š. buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. V. M. per M. Š. iš esmės kontroliavo ir vadovavo UAB (duomenys neskelbtini) ūkinei ir finansinei veiklai. M. Š. tik surinkinėjo pinigus iš gyventojų ir tuoj pat juos pervesdavo V. M.. M. Š. visus veiksmus iki smulkmenų derindavo su V. M. (8 t. 158-160 b. l.). Teisme išteisintasis M. Š. patvirtino, kad iš butų pirkėjų gauti pagal sutartis pinigai buvo greitai išimami iš banko sąskaitos, nes taip jam liepė padaryti V. M. ir R. M.. Iš specialisto išvados matyti, kad iš nukentėjusiųjų į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą gauti pinigai tą pačią dieną buvo išgryninami. M. Š. pripažino, kad jam, kaip įmonės direktoriui, pagal čekius buvo išmokėta 141 000 Lt, šie pinigai buvo atiduoti V. M. ir R. M.. UAB (duomenys neskelbtini) už darbus buvo pervesta 1 milijonas litų. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamai lėšų užbaigti statybas. Liudytojas D. S. parodė, kad jis teikė D. M. ir M. Š. tarpininkavimo paslaugas parduodant butus name, adresu (duomenys neskelbtini). Pradėjus strigti darbams name, adresu (duomenys neskelbtini), jis dėl susiklosčiusios situacijos bendravo ir su D. M., ir su M. Š., nes M. Š. buvo įmonės valdovas, o D. M. įmonės bendrasavininkas (8 t. 179-181 b. l.). Nukentėjusieji A. ir K. T. parodė, kad jie dėl iškilusių problemų dėl Preliminarios sutarties vykdymo bendravo ne tik su M. Š., bet ir su V. M., ir būtent jis jiems siūlė įsigyti kitą objektą Pilaitės mikrorajone. Iš Specialisto išvados matyti, kad nuo 2009-01-01 iki 2009-04-30 M. Š. pasirašydavo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, minėtu laikotarpiu savo buhalterinėje apskaitoje nefiksavo visų ūkinių operacijų, tyrimui nebuvo pateikti 2009-04-30–2009-05-14 apskaitos registrai, 2008 metų UAB (duomenys neskelbtini) finansinė atskaitomybė, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2009-05-14.

Taigi aptartų bylos įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. Š. ir V. M. veikė bendrai, V. M. suorganizavo ir vadovavo sukčiavimams nukentėjusiųjų A. ir K. T. bei V. J. atžvilgiu, o M. Š. minėtus sukčiavimus įvykdė. Aptartų bylos aplinkybių visumą patvirtina, kad V. M. ir M. Š. suvokė, kad jie dalyvauja bendrai darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. M. Š. ir V. M. elgesys, sudarant sandorius su nukentėjusiaisiais ir iš jų gautų avansinių mokėjimų panaudojimo aplinkybės, leidžia teismui spręsti, kad V. M. ir M. Š. susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais. Tiek V. M., tiek M. Š. turėjo vieningą tyčią užvaldyti apgaule svetimą turtą ir tokį nusikalstamą tikslą pasiekė. Todėl už sukčiavimą nukentėjusiųjų A. ir K. T. bei V. J. atžvilgiu turi atsakyti ne tik M. Š., kuris buvo sukčiavimų vykdytojas, bet ir V. M., kaip sukčiavimų organizatorius.

BK 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Organizatoriaus veiką apibūdinantys objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti darant nusikaltimą, juos suvienija, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jų padarymo būdus (kasacinės nutartys Nr. 2K-274/2009, 2K-195/2012 2K-157/2013). Tokie požymiai V. M. veikoje nustatyti byloje surinktų ir teisme iširtų bei šiame procesiniame sprendime aptartų įrodymų visuma. Teismui nustačius, kad V. M. atliko nusikaltimų organizatoriaus vaidmenį jis atsako už vykdytojo, t.y. M. Š., padarytas veikas - kvalifikuotus sukčiavimus, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir BK 24 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 41 straipsnio (bausmė ir jos paskirtis) nuostatomis ir atsižvelgia į BK 54 ir 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis yra iki 8 metų.

Teismas, nustatydamas bausmės dydį M. Š., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumą (nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikta tiesiogine tyčia), apgaule užvaldyto turto dydį, jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme (vykdytojas), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas vertina ir M. Š. charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad M. Š. anksčiau teistas 2 kartus už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, bausmę atliko, dirba. Atsižvelgęs į paminėtų aplinkybių visumą ir į tai, kad apeliacinis procesas byloje užtruko pakankamai ilgą laiką, teismas M. Š. už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą parenka bausmes mažesnes nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, kad M. Š. po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo (praėjus beveik 7 metams) būtų pažeidęs įstatymus, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog M. Š. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas jam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatas.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, bei tai, kad M. Š. yra jauno, darbingo amžiaus, jam skirtini įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, –neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba tęsti darbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos pareigos ribos M. Š. elgesį, sudarys prielaidas siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Teisėjų kolegija, nustatydama bausmės dydžius V. M., atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pavojingumą (priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikta tiesiogine tyčia), apgaule užvaldyto turto dydį, į jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme (organizatorius), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. V. M. anksčiau teistas už keleto nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir už sunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Atsižvelgęs į paminėtų aplinkybių visumą ir į tai, kad apeliacinis procesas byloje užtruko pakankamai ilgą laiką, teismas M. Š. už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą parenka bausmes mažesnes nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Šiuo teismo nuosprendžiu V. M. paskirtos bausmės bendrintinos, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

Dėl civilinių ieškinių

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji A. T. ir K. T. bei V. J. pareiškė civilinius ieškinius M. Š. ir V. M. bei UAB (duomenys neskelbtini) dėl jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusieji A. T. ir K. T. civiliniame ieškinyje prašo priteisti solidariai iš M. Š. ir V. M. bei UAB (duomenys neskelbtini) 55 000 Lt (35 000 tiesioginė turtinė žala ir 20 000 Lt netesybų) turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašoma priteisti solidariai iš M. Š. ir V. M. bei UAB (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6 t. 3-8 b. l.).

Nukentėjusioji V. J. civiliniame ieškinyje prašo priteisti solidariai iš M. Š. ir V. M. bei UAB (duomenys neskelbtini) 169 998,96 Lt (149 998,96 Lt tiesioginė turtinė žala ir 20 000 Lt netesybų) turtinei ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašoma priteisti solidariai iš M. Š. ir V. M. bei UAB (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6 t. 10-15 b. l.).

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas aptariamą bylą pirmosios instancijos teisme, 2012-01-26 nutartimi nutarė nukentėjusiųjų V. J., A. T. ir K. T. pareikštų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nenagrinėti, visus su civiliniais ieškiniais susijusius dokumentus perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (6 t. 149-150 b. l.). Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2012-03-22 nutartimi nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje V. J., A. T. ir K. T. civilinius ieškinius pareikštus M. Š. ir V. M. grąžino baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui (8 t. 47 b. l.).

Nukentėjusiųjų V. J., A. T. ir K. T. atstovo apeliaciniame skunde dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prašoma: patenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir iš V. M. bei M. Š. priteisti subsidiariai, t.y. BUAB (duomenys neskelbtini) neturint turto ar jo turint nepakankamai, A. T. ir K. T. - 55 000 Lt, o V. J. – 169 998,96 Lt turtinei žalai atlyginti bei iš V. M. ir M. Š. solidariai A. T. ir K. T. - 15 000 Lt , o V. J. - 55 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (8 t. 101-110 b. l.).

Prokurorė apeliaciniame skunde prašo iš M. Š. ir V. M. solidariai priteisti nukentėjusiesiems iš viso 224 998,96 Lt (tiesioginė turtinė žala + netesybos) turtinei žalai atlyginti.

Prašymai tenkintini iš dalies.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-7-85/2011; 2K-7-358-303/2015).

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pvz., sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz., asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pvz., gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad turtinę žalą nukentėjusiesiems bendrais nusikalstamais veiksmais padarė M. Š. ir V. M.. Teisme įrodyta, kad V. M. suorganizavus, M. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, apgaulės būdu sudarė Preliminarias sutartis su nukentėjusiaisiais ir užvaldė K. T. pagal 2009-02-17 Preliminarią sutartį sumokėtus 35 000 Lt bei V. J. pagal 2009-02-23 Preliminarią sutartį sumokėtus 149 989,96 Lt. Todėl darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tiesioginę turtinę žalą nukentėjusiesiems A. T. ir K. T., kuri yra 35 000 Lt, ir V. J., kuri yra 149 989,96 Lt, bendrais nusikalstamais veiksmais padarė M. Š. ir V. M., dėl to jie privalo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą solidariai.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jokie kaltinimai UAB (duomenys neskelbtini) nepateikti, todėl reikalauti iš šio juridinio asmens subsidiarios atsakomybės dėl nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusieji savo civiliniuose ieškiniuose prašo priteisti solidariai iš M. Š. ir V. M. bei UAB (duomenys neskelbtini) po 20 000 litų netesybų už sutarties nevykdymą bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde prašymo priteisti 5 procentus dydžio metinių palūkanų nėra, tokio prašymo nėra ir prokurorės apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir teismas negali pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Todėl, nesant nukentėjusiųjų atstovo ir prokurorės apeliaciniuose skunduose prašymo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, teisėjų kolegija tokio, nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose suformuluoto prašymo nesvarsto.

Nukentėjusieji savo civiliniuose ieškiniuose, nukentėjusiųjų atstovas ir prokurorė apeliaciniuose skunduose prašo priteisti nukentėjusiesiems Preliminariose nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyse numatytas netesybas, t.y. po 20 000 litų. Toks prašymas atmestinas.

Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje netesybos kildinamos iš sutarties. Sutartinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, kita privalo atlyginti šiuos nuostolius. Nukentėjusieji preliminarias sutartis dėl butų įgijimo sudarė su UAB (duomenys neskelbtini), todėl sutartiniai santykiai atsirado tarp nukentėjusiųjų bei UAB (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant klausimą dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamu atsakovu gali būti UAB (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimai UAB (duomenys neskelbtini) nepateikti, teismas sprendžia tik dėl M. Š. ir V. M. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta nukentėjusiųjų, jų atstovo ir prokurorės prašymus dėl netesybų priteisimo.

Nukentėjusieji civiliniuose ieškiniuose ir nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde prašo priteisti solidariai iš M. Š. ir V. M. nukentėjusiesiems A. T. ir K. T. - 15 000 Lt , o V. J. - 55 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Toks prašymas tenkintinas iš dalies.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas sutinka su nukentėjusiųjų ir jų atstovo skunde išdėstytais teiginiais, kad M. Š. ir V. M. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala. Nagrinėjamoje byloje M. Š. ir V. M. nusikaltimai padaryti prisidengiant civiliniais sandoriais, kuriuose nukentėjusieji buvo sąžiningoji, o kaltinamieji – nesąžiningoji šalis. Dėl M. Š. ir V. M. apgaulės nukentėjusieji prarado didelės vertės turtą, patyrė pažeminimą dalyvaudami ikiteisminio tyrimo ir teismo procese, prarado pasitikėjimą savimi ir kitais asmenimis, sumažėjo jų galimybės bendrauti. Šie nukentėjusiųjų patirti išgyvenimai sudaro neturtinę žalą, kurią teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų kaltę (veikta tiesiogine tyčia), atsiradusius padarinius (apgaulės būdu buvo užvaldyti A. T. ir K. T. 35 000 Lt, V. J. - 149 989,96 Lt), kaltinamųjų turinę padėtį (iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. Š. ir V. M. nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi), jų veiksmais padarytą turtinės žalos dydį, kaltinamųjų amžių, jų darbinę veiklą, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-474/2010), vertina: nukentėjusiųjų A. T. ir K. T. atveju 1 000 €, o nukentėjusiosios V. J. atveju - 4 000 €. Kadangi žala nukentėjusiesiems padaryta bendrais nusikalstamais M. Š. ir V. M. veiksmais, todėl neturtinė žala nukentėjusiesiems priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų (CK 6.279 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalį dėl M. Š. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl A. T. ir K. T. turto iššvaistymo) ir BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl V. J. turto iššvaistymo) bei dėl V. M. (V. M.) išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (organizavus A. T. ir K. T. turto iššvaistymą) ir BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (organizavus V. J. turto iššvaistymą), panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, (dėl sukčiavimo A. T. ir K. T. atžvilgiu) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 6 mėnesiams;

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo V. J. atžvilgiu) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti M. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus ir bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką M. Š. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba tęsti darbą.

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo A. T. ir K. T. atžvilgiu) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo V. J. atžvilgiu) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir V. M. (V. M.) paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiųjų A. T. ir K. T. bei V. J. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies:

A. T. ir K. T. 10 136,70 € (dešimt tūkstančių vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 70 ct, tai atitinka 35 000 litų) turtinei žalai ir 1 000 € (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti;

V. J. 43 440,09 € (keturiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt eurų 09 ct, tai atitinka 149 989,96 litų) turtinei ir 4 000 € (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.