Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-14-880/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-20
Bylos Nr.
1-14-880/2011
Teisminio proceso Nr.
95-1-00082-10-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
A. C.
Advokatai
Irina Kizina
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-97-880/2011 S(Proceso Nr. 95-1-00082-10-9)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5, 1.1.8.1, 1.2.4.5;
Širvintų rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 20 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant kaltinamajam A. C., jo atstovei advokatei Irinai Kizinai,prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. C., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. 2010 m. balandžio 7 d. apie 21 val. Širvintų r., Liukonių k., viešoje vietoje, ant tilto per Širvintos upę, bendrininkaudamas kartu su E. K., (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris nusikaltimo padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, nukentėjusiajam V. V. sudavė smūgį ranka į pakaušio sritį. V. V. nuo smūgio nugriuvus, A. C. tris kartus ranka sudavė gulinčiam V. V. į galvos sritį ir įspyrė kartu su E. K. nukentėjusiajam į krūtinės sritį po tris smūgius kojomis. Po to A. C. dujinio pistoleto „BLAU“ rankena du kartus sudavė gulinčiam V. V. per viršugalvį. Tokiais savo veiksmais A. C. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nuo jo suduotų smūgių nukentėjusiajam V. V. padarytas nubrozdinimas veide ir dešinėje plaštakoje, nubrozdinimas dešinės ausies srityje su dešinės ausies klausos nervo trauminiu pakenkimu, t.y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. C. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2010 m. balandžio 7 d. vakare ėjo su E. K. į kitą Liukonių k., Širvintų r., pas pažįstamą. A. C. buvo neblaivus. A. C. eidamas priekyje ant tilto pamatė V. V. su panele Raimonda. Priėjęs prie jo paklausė kodėl šis kalba nesąmones, šmeižia žmones, nes anksčiau yra sakęs, kad visi Liukonių k. vyrai yra „lopai“. Jie pradėjo aiškintis santykius ir susipyko. Kadangi A. C. buvo neblaivus, visko tiksliai nepamena. Pamena, kad jis konflikto metu trenkė V. V. į pakaušį delnu. Tada V. V. nugriuvo. A. C. nepamena ar tas pistoletas iškrito V. V. griūnant, ar jis nugriuvęs pistoletą išsitraukė iš kišenės prieš A. C.. A. C. pamena, kad pamatęs tą pistoletą supyko ir gulinčiam V. V. dar sudavė keturis smūgius ranka į galvą ir tris kartus spyrė koja. Kai A. C. pamatė pistoletą, sušuko, „kad tu dar čia su ginklu šokinėsi“. Tada pribėgo E. K. ir puolė A. C. padėti. Ką jis tiksliai darė, A. C. nepamena, jam atrodo, kad numetė pistoletą tolyn. Jis dar pamena, kad paėmęs tą pistoletą, jo rankena du kartus sudavė V. V. į galvą. V. V. panelė to matyti negalėjo, nes po pirmo A. C. suduoto smūgio V. V., ji nubėgo po Širvintos upės tiltu.

Kaltinamasis į teismo posėdį neatvyko. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2010 m. balandžio 7 s. apie 21 val. jis kartu su R. V. ėjo pasivaikščioti. Jiems paskui ėjo keturi jaunuoliai. Vėliau du iš keturių jaunuolių perėjo į kitą kelio pusę ir ėjo kitoje pusėje. Juos pasivijo tik A. C. ir E. K.. Jie abu buvo girti. A. C. pradėjo priėjo kabintis ir kaltinti, kad jis jį yra negražiai pavadinęs. Kai su A. C., atrodo, viską išsiaiškino, jis nusiramino, pradėjo ramiai kalbėti, paspaudė vienas kitam rankas, V. V. nusisuko eiti toliau. Kai tik nusisuko, jis išgirdo A. C. žodžius „čia profilaktiškai“ ir tuo metu A. C. uždėjo savo ranką V. V. ant kairio peties ir trenkė į pakaušį su ranka. Po smūgio V. V. nugriuvo. Griūdamas, kad nesusižaloti veido, iš karto apsivertė ant nugaros. Tuo metu iš dėklo, kurį turėjo po pažastimi, iškrito dujinis pistoletas „BLAU“, kurį jis buvo nusipirkęs savigynai. E. K. pistoletą paspyrė į šoną. V. V., gulinčiam ant nugaros, A. C. sudavė tris kartus ranka į galvos sritį. Tuo pat metu jį pradėjo spardyti ir E. K.. Jis V. V. gulinčiam spyrė į kairį petį. E. K. jam buvo iš kairės pusės, o A. C. iš dešinės pusės. Kiek smūgių jam dar sudavė E. K., V. V. nežino, nes po A. C. smūgio koja į dešinę ausį prarado sąmonę. Kai vėl atsigavo, A. C. pasiėmė nuo žemės dujinį pistoletą ir priėjęs prie V. V. du kartus pistoleto rankena sudavė jam į viršugalvį. A. C. pasakė, kad pistoletą atiduos vėliau.

Liudytojas E. K. parodė, kad 2010 m. balandžio 7 d. apie 21.15 val. jis susitiko A. C., kuris buvo neblaivus ir jie abu ėjo į kitą Liukonių k., Širvintų r., pusę pas A. C. pažįstamą. Kad ten nueiti, reikia pereiti per Širvintos upės tiltą. Jie eidami susitiko dar du kaimynus - K. M. ir S. Č.. Kurį laiką jie ėjo kartu, po to jie abu atsiliko ir perėjo į kitą tilto pusę. Eidamas E. K. matė, kad priekyje ant tilto yra V. V. su panele Raimonda. A. C., pamatęs V. V., priėjo prie jo ir kažko klausinėjo. Jie pradėjo pyktis. V. nepatiko, todėl jis pradėjo A. C. vadinti ,,gaidys, pideras“. Greitai prasidėjo tarp jų muštynės. Kas kam pirmas sudavė - nepastebėjo. Tik matė, kad V. V. guli ant žemės, o A. C. pasilenkęs virš jo. Po išgirdo A. C. žodžius, kad V. V. turi pistoletą. E. K. pribėgęs koja įspyrė pistoletą iš rankų ir nuspyrė toliau. A. C. pamatė ant žemės gulintį pistoletą, jį paėmė ir du kartus trenkė V. V. per galvą. V. V. panelė šiame konflikte nedalyvavo, ji iškarto nubėgo po tiltu.

Liudytoja R. V. paaiškino, kad 2010 m. balandžio 7 d. apie 21 val. su savo vyro broliu V. V. ėjo pasivaikščioti Liukonių k., Širvintų r. Jie ėjo per Širvintos upės tiltą. Juos pasivijo A. C., E. K.. A. C. pradėjo prie V. V. kibti, kad šis jį apšmeižė. Jie pradėjo smarkiai šaukti, todėl ji bijodama smurto nubėgo ir pasislėpė po tiltu. Matė tik kelis smūgius. Kai išlindo iš po tilto pamatė, jog V. V. guli ant žemės.

Liudytojas K. M. paaiškino, kad 2010 m. balandžio 7 apie 21 val. jis kartu su draugu S. Č. ėjo pasivaikščioti. Jie ėjo nuo Liukonių parduotuvės į Gelvonų pusę. Eidami susitiko A. C. ir Eugenijų, kurio pavardės nežino. Jie abu buvo vartoję alkoholį - matėsi pagal jų elgėsi. Jie pasisveikino ir visi nuėjo viena kryptimi - į Gelvonų pusę. A. C. ir E. ėjo pirmi, o K. M. su draugu ėjo paskui kiek atsilikę. Tarp jų atstumas buvo apie 80-100 metrų. Einant matė ant tilto per Širvintos upę stovintį vaikiną ir merginą. Eidami išgirdo, kaip A. pradėjo kažką aiškintis su ten stovėjusiu vaikinu. Ką jie konkrečiai kalbėjo negirdėjo, tik iš nuotrupų suprato, kad jie aiškinosi dėl kažkokio šmeižto, pletkų. Kiek suprato, A. kaltino tą vaikiną šmeižtu. Kai jie jau konfliktavo ir aiškinosi, K. M. su draugu jau buvo priartėję ir jis atpažino, kad ten yra Raimonda su savo nauju draugu. Kai vyko konfliktas, Raimonda nuėjo po tiltu į apačią prie upės. K. M. su draugu ėjo kitoje tilto pusėje, kita kelio puse ir jų konfliktas jiems netrukdė. K. M. eidamas rašė telefonu SMS, todėl visko kas ten vyko nematė, tik matė, kai pakeldavo galvą nuo telefono, kad ant žemės jau guli pargriautas Raimondos draugas, o A. nuo jo į šalį nuspyrė pistoletą. Girdėjo Artūro žodžius, kad pašokinėsi čia dar su pistoletu. K. A. pistoletą nuspyrė, E.jį pakėlė ir numetė į jų pusę. Pistoletas krisdamas išsiardė. Jis matė tik kelis smūgius, kuriuos A. C. sudavė ranka V. V. į galvą. Kai vaikino mušimas baigėsi, K. M. priėjęs Artūrą apramino. Tas vaikinas sėdėjo ant žemės. Per muštynes to vaikino telefonas buvo iškritęs ant žemės. A. surinko telefoną ir padavė tam vaikinui. Tada suplojo per petį sakydamas, kad nepyktų. Tas vaikinas pasakė, kad nepyksta ir paprašė grąžinti pistoletą. A. pasakė, kad pistoleto ateitų pasiimti rytoj, atsiprašys dėl šmeižto ir atgaus pistoletą, dar liepė jam daugiau kitų nešmeižti.

Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, jų mastas, išsidėstymas fiksuoti specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, kad V. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 29-30).

Kaltinamojo gynėja teigia, kad A. C. veiksmuose nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, nes jo veiksmai nebuvo nukreipti sutrikdyti visuomeninę rimtį ir viešąją tvarką.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vartodamas panaudojęs smurtą, necenzūrinius žodžius viešoje vietoje, t.y. ant tilto, kur buvo pašaliniai asmenys, laikytini kaip akivaizdžiai trikdantys visuomenės rimtį, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Be to, minėtus veiksmus matė tiek liudytoja R. V., kuri labai išsigando, liudytojai K. M. ir S. Č., todėl kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta minėtų asmenų rimtis. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti jos motyvą – chuliganiškas paskatas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Kaip jau minėta, kaltinamasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, taip pat nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. matant pašaliniams asmenims sumušė V. V., dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo anksčiau nesiejo jokie santykiai, tarp jų nebuvo kilęs konfliktas, nebuvo jokių provokuojančių nukentėjusiojo veiksmų, nebuvo realios grėsmės gintis, todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo veiksmus nulėmė chuliganiškos paskatos.

Remdamasis aukščiau nurodytais įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

Kaltinamojo A. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, yra baigti, įkaltininko asmenybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, yra neteistas, administracine tvarka baustas 8 kartus.

BK 284 str. 1 d. numatytos bausmės yra viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimo bausmė. Už BK 284 str. 1 d. numatytą veiką kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas 9 mėnesiams. BK 138 str. 2 d. numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, todėl jam skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi yra ideali nusikaltimų sutaptis, bendrindamas bausmes, teismas taiko BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. Nuostatas, todėl A. C. skiriama 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, išsaugant kaltinamajam teigiamus socialinius ryšius, taikant BK 75 str. ir nustatant įpareigojimus, sulaikančius asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, apribojant galimybę nusikalsti, priverčiant nuteistąjį laikytis įstatymų, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi civilinis ieškinys nepareikštas, žalos atlyginimo klausimai nesprendžiami.

Daiktinių įrodymų nėra. Kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimą.

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p, bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir galutinę bausmę A. C. skirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti dviems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str. nuostatomis, skirti A. C. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant iki 2011 m. rugsėjo 1 d.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius