Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Dalyvaujant pareiškėjui A. I. ir jo atstovui advokato padėjėjui V. S. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),

Suinteresuotiems asmenims: Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei D. M. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), VĮ „Turto bankas“ atstovui D. V. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), ŽŪB „A. V.“ atstovei A. R. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymą, suinteresuotiems asmenims – valstybės įmonei „Turto bankas“, Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. I. parodė, jog nuo 15 metų pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje fermoje prie gyvulių. Gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini). Paprašė direktoriaus, kad jam skirtų gyvenamąjį namą, kuris buvo tuščias ir 1994 metais tame name pradėjo gyventi. Moka už jį komunalinius mokesčius, valdo ir prižiūri pastatus. Niekus kitur nebuvo išsikraustęs. Šiaulių archyvuose nerado duomenų apie namo skyrimo dokumentus. Jokios sutarties su žemės ūkio bendrove nesudarė, remontavo namo išorę ir vidų. Prašo tenkinti jo prašymą. Nurodo, jog yra pastatęs dar kelis statinius, kurių valdymo neprašo pripažinti pagal įgyjamąją senatį .

Liudytojas K. A. parodė, jog pažįsta pareiškėją, jis dirbo jo vadovaujamame ūkyje, dirbo tuo metu direktoriumi. Buvo 5 namai (duomenys neskelbtini), jie buvo parduodami, buvo vedama namų knyga, jokių statybos baigimo aktų negavo, nes jie buvo statyti privačiai. Kreipėsi į tuometinę ministrų tarybą ir buvo išskirti pinigai pirkti šiuos namus. Vieną namą skyrė darbuotojui A. I., namas liko be dokumentų, net adreso nebuvo tam namui. Tik vėliau buvo suteiktas adresas. Namą pareiškėjas sutvarkė. Jei šitas namas atitektų VĮ „Turto bankas“ tai būtų didelė skriauda pareiškėjui .Ūkinėse knygose šito namo nerado, archyvas buvo išvežtas, mano, jog pareiškėjas yra teisėtas įgijėjas.

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2023-06-14 specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 20 dienų kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (CPK 532 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).Iki teismo posėdžio pradžios niekas nepareiškė pretenzijų į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Antada“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

Iš bylos dokumentų matyti, kad duomenų apie gyvenamąjį namą, unikalus Nr. , ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nėra. A. I. nuo 1991-03-17 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022-10-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), kuriam VĮ Registrų centre 2023-10-06 patikslinus kadastrinių matavimų bylą, statiniams buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos patvirtina, kad pareiškėjas 1994 – 1996 m. gyveno (duomenys neskelbtini).

Iš Perlas Finance mokėjimo matyti, kad A. I. sumokėjo vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mokėjo mokesčius už elektrą, tiektą (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro 2022-09-16 Sprendimo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuspręsta A. I. pateiktą prašymą įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre atmesti. Iš Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad informacijos apie surašytą savavališkos statybos aktą ar kitus teisės aktų pažeidimus, adresu: (duomenys neskelbtini), neturi. Ginčo dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių byloje nėra.

Pareiškėjas 1994 metais iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šiame pareiškime nurodytą turtą nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų. Per visą objekto valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto niekas nėra pareiškęs. Įrodymų visuma – liudytojo K. A. parodymai ,kurie patvirtina, jog žemės ūkio bendrovės darbuotojui A. I. buvo suteiktas gyventi gyvenamasis namas su priklausiniais, kuriuos nupirko tuometinis tarybinis ūkis, už gautus iš ministrų tarybos pinigus. Dokumentai, patvirtinantys šių pastatų statybą namo ir dar kitų namų nėra išlikę, juos statė asmenys privačiai, dokumentų niekam neperdavė. Ūkinėse knygose esantys įrašai patvirtina, jog pareiškėjas gyveno minėtuose pastatuose. Teismas nekyla abejonių, ir leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1994 m., t. y. daugiau kaip 10 metų, kaip savą valdė šį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), per visą valdymo laikotarpį niekam nereiškus dėl valdomo turto jokių pretenzijų. Pažymėtina, jog pareiškėjas išnaudojo visas galimybes, siekiant kitais būdais įteisinti valdomus pastatus, pareiškėjas aktyviai ieškojo dokumentų ir duomenų, kurie patvirtintų teisėtą pastatų statybą ir įgijimą, bet tokių duomenų nepavyko rasti. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kurie yra teisių perėmėjai iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, perimdami archyvą, tokių dokumentų pateikti negalėjo, nes nerado. Teismas laiko, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, jog tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas įgijo namą , kaimo vietovėse nebuvo griežtai laikomasi įstatymų nustatytos tvarkos dėl nuosavybės įteisinimo, daugelis namų savininkų neturėjo kadastrinių bylų, todėl ir atsižvelgiant į pareiškėjo teisinį neišprusimą, nežinojimą tvarkos, kaip turi būti nuosavybė įteisinama, susidarė tokia situacija, kuri tik teismo sprendimu gali būti išsprendžiama. Formalių aplinkybių patvirtinimo dokumentais trūkumas, negali būti lemiamas pagrindas, kuris paneigtų liudytojo K. A., pareiškėjo A. I. parodymų bei rašytinių duomenų pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo ir valdo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Šis faktas nustatytas daiktinėms teisėms į nekilnojamąjį daiktą įteisinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.