- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-23
- Bylos Nr.
- 1S-1377-317/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- Ž. K.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo Ž. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 905 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 215 straipsnio 1 dalį (33 epizodai), 182 straipsnio 2 dalį (69 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apimant ir iš dalies sudedant ir Ž. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ši bausmė subendrinta, iš dalies sudedant, su Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu Ž. K. paskirta bei neatlikta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2013 m. rugsėjo 25 d., bausmės pabaiga – 2016 m. gegužės 14 d. Neatlikta bausmės dalis 2015 m. birželio 9 d. – 11 mėnesių ir 5 dienos.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 905 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo Ž. K., konstatuodamas, kad nuteistojo charakteristika, dabartinė nusikalstamo elgesio rizika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, turimi ankstesni teistumai, neleidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis pasitaisė, padarė išvadas dėl savo elgesio, ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų ir aplinkiniams yra nepavojingas.
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, Ž. K. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistasis skunde pripažįsta, kad ankstesni teistumai ir nuteistojo elgesys yra reikšmingos aplinkybės, vertinant lygtinio paleidimo galimybę, tačiau kartu turi būti atsižvelgiama ir į kitas, ne mažiau svarbias aplinkybes – nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje, jo požiūrį į darbą, rodomas pastangas keisti elgesį teigiama linkme. Anot Ž. K., visos šios aplinkybės sudaro pagrindą prognozuoti nuteistojo elgesį laisvėje, todėl jos negali būti ignoruojamos. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo nuomone, reikia vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir probacijos paskirtimi. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Pareiškėjas nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė ir į socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadas bei paviršutiniškai ir formaliai vertino jo elgesį teigiamai apibūdinančių aplinkybių visumoje, o būtent, kad jis bausmės atlikimo metu įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi, įgijo specialybę, skatintas 1 kartą, aktyviai dalyvavo pataisos programų veikloje, siekė koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu. Nuteistojo manymu, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog jis jau pasitaisė, naujų nusikaltimų nedarys ir bus pasiekti probacijos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. K. skundas atmestinas
Kaip teisingai skunde nurodė nuteistasis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Pažymėtina, kad nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalu visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo teigiamą elgesį apibūdinančias aplinkybes, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Išnagrinėjus nuteistojo Ž. K. aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas nuteistojo netenkinantis sprendimas, nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo nutartis nepagrįsta.
Analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad Ž. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenė programose, laisvalaikiu sportuoja, skaito spaudą, žiūri televizijos laidas. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis pataisos namuose įgijo kūriko ir apdailininko-statybininko specialybių, taip pat mokosi suvirintojo elektra specialybės, tačiau atvykus į pataisos namus darbu nebuvo aprūpintas. Nepaisant to, jis yra motyvuotas dirbti laisvėje – planuoja registruotis darbo biržoje ir ieškoti darbo. Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Ž. K. už mokymąsi profesinėje mokykloje vieną kartą buvo paskatintas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis su pataisos namų administracijos darbuotojais stengiasi būti mandagus, į pastabas reaguoja ramiai, padaro reikiamas išvadas. Aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šios aplinkybės patvirtina tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Kita vertus, kaip jau minėta aukščiau, taikant BVK 157 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ar elgesys bausmės atlikimo metu buvo geras, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Ž. K. apygardos teismui pateikto skundo argumentų kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už daugiau kaip 100 nusikalstamų veikų, kurios remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamos apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad savo kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme nuteistasis nepripažino, šiuo metu savo vaidmenį padarytuose nusikaltimuose nuvertina. Be to, jis yra nuteistas jau ketvirtą kartą, anksčiau buvo teistas užplėšimus, reketą, išžaginimą, suklastoto dokumento panaudojimą. Ankstesnių teistumų metu jam vieną kartą buvo taikytas amnestijos įstatymas, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Taigi, šios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė ir iš savo klaidų nepasimokė, yra linkęs nusikalsti, kas neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.
Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, kurie jį motyvuotų ir skatintų nenusikalsti, neturi pastovios gyvenamos vietos. Remiantis specialisto išvada, Ž. K. ir pataisos namuose sunku laikytis nustatytos vidaus tvarkos. Atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis pažeidinėjo režimo reikalavimus, buvo du kartus nubaustas, o nuobaudos nebegalioja tik nuo 2015-01-06, pasibaigus jų galiojimo laikui. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, tačiau nuteistajam nustatytų pareigų ignoravimas neleidžia sutikti, kad jo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas. Šių duomenų plotmėje pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuteistasis turi kriminalinio elgesio nuostatų. Be to, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad Ž. K. priklauso vidutinės rizikos grupei – 61 balas (b. l. 5). Kita vertus, vertinant Ž. K. asmenines charakterio savybes, anot Psichologinės tarnybos specialisto, pastebimas aukštas savęs vertinimas, gebėjimų vaizdas išpūstas, linkęs iškreipti faktus, kas jį charakterizuoja neigiamai (b. l. 3). Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis savanoriškai priteistų ieškinių nemoka ir, antstoliui areštavus nuteistojo sąskaitą, sumokėta ieškinio dalis sudaro vos 271,27 Eur, kai iš jo priteista net 5096,11 Eur suma.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis nėra pakankamai įvertinęs savo praeities ir padaręs reikiamų išvadų bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti teigiamai, kaip besitaisantį asmenį ir tikrai atspindėtų jo elgesio pokyčius. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo Ž. K. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.