Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2017-10-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-1624-903/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
A8.-1624-903/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00962-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
A. C.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1624-903/2017 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00962-2017-0
Registro objektas ROIK: 17072774585
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.3; 9.37; 21.9.10 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. spalio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. C.,Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Loretai Sakavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. C., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 216 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. C. 2017-09-19, 13.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, atsakinga už prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai, pažeisdama 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos Muitinės Kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnio 2 dalį, muitinės sistemoje NCTS ES pateikė supaprastintą muitinės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir be muitinės pareigūno leidimo davė nurodymą sandėlio darbuotojams nuimti plombą Nr. (duomenys neskelbtini) bei iškrauti muitinės prižiūrimas prekes iš jas gabenusios transporto priemonės VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (konteinerio numeris (duomenys neskelbtini)), į muitinės prižiūrimą sandėlį. Tokiu būdu ji padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 216 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu A. C. savo kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo iš esmės pripažino, parodė, kad šioje situacijoje ji padarė klaidą, t.y. nepastebėjusi, kad muitinės deklaracijoje gavėjas yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kitas asmuo, kas darbo praktikoje yra labai retai, ji neparašė prašymo muitinei leisti iškrauti krovinį kito gavėjo vardu, o iškart į sistemą įvedė prašymą iškrauti krovinį. Dėl tokios situacijos, tikėtina, muitinei kilo abejonių dėl muitinės procedūros skaidrumo ir ji nusprendė patikrinti krovinį, tačiau pranešimą, kad nebus išduotas leidimas, o bus tikrinamas krovinys muitinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. S. pateikė el. paštu daugiau kaip po valandos, t. y. 2017-09-19 11.48 val., po to, kai ji pateikė prašymą. Tuo tarpu ji, praėjus daugiau kaip 30 minučių ir negavusi muitinės leidimo, leido iškrauti krovinį, nes tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisė numatyta tarp Klaipėdos teritorinės muitinės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-02-06 sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) 6.6.1. punkte. Jos darbo praktikoje nėra pasitaikę atvejų, kad Muitinė neleistų iškrauti. Mano, kad bauda, atsižvelgiant į jos darbo užmokestį, galėtų būti mažesnė, ji tiek neuždirba, kokia yra bauda už šį pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

be A. C. esminio prisipažinimo jos kaltė dėl administracinių nusižengimų padarymo taip pat įrodyta 2017-09-21 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose, tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį (tokiu atveju apie tai nedelsiant informuojama muitinė), o 192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę tik muitinė arba muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016-06-22 įsakymu Nr. 1B-536 patvirtintų „Sąjungos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo išdavėjo statusu, supaprastintos sąjungos ir bendrijos tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, taisyklių“ 66 punkte numatyta, kad paskirties muitinės įstaiga per leidime naudotis įgaliotojo gavėjo statusu nurodytą laiką duoda įgaliotajam gavėjui leidimą iškrauti prekes NTKS priemonėmis išsiųsdama elektroninį pranešimą IE043 „Leidimas iškrauti“. Šis laikas negali būti ilgesnis kaip 1 valanda ir trumpesnis kaip 5 minutės nuo paskirties muitinės įstaigos informavimo apie transporto priemonės atvykimą momento. Įgaliotasis gavėjas gali nuimti muitinės arba įgaliotojo siuntėjo plombas, kuriomis plombuota transporto priemonė, atgabenusi prekes, kurioms taikoma T1 ir (arba) T2 procedūra, ir pradėti jas iškrauti (perkrauti, parengti tikrinimui ar saugojimui) tik tada, kai iš paskirties muitinės įstaigos gauna NTKS priemonėmis atsiųstą elektroninį pranešimą IE043 „Leidimas iškrauti“ kartu su elektroninio pranešimo IE001 „Pranešimas apie numatomą atvykimą (PNA)“ duomenimis.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Loreta Sakavičiūtė prašė A. C. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 216 straipsnyje, ir skirti sankcijos ribose numatytą baudą, paaiškino, kad Sutarties 6.5 bei 6.5.1 punktai įpareigoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenuimti plombų ir neiškrauti prekių iš jas atgabenusios transporto priemonės anksčiau nei gavus NTKS (informacinių technologijų priemonėmis) atsiųstą elektroninį pranešimą IE043 „Leidimas iškrauti“, tokio panešimo jos žiniomis įmonei nebuvo duota. Sutarties 6.2. punkte numatyta, kad įmonė įsipareigoja per 30 min. elektroniniu būdu supaprastintos tranzito procedūros metu faksu ar el. paštu informuoti muitinę apie numatomą prekių atgabenimą į nurodytą vietą, muitinės darbo laiku, likus ne mažiau kaip 1 val. iki darbo pabaigos. Kadangi šiuo atveju grįžtamosios procedūros nebuvo, tai Sutarties 6.5.2. punktas negalioja, o galioja Sutarties 6.5.1 punktas. Svarbu tai, kad ši Sutartis ir kalba, jog Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013 priimtas 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Muitinės kodeksas, 140 straipsnyje numatyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Šio kodekso 192 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę tik muitinė arba muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai. Būtent šie du paminėti straipsniai A. C. ir buvo pažeisti. Jei įmonė įvykdo Sutarties 6.2. punkto reikalavimus, tada įsigalioja Sutarties 8 punktas, kuriame yra Muitinės įsipareigojimai, t. y. 8.4. punkte numatyta, kad per 30 minučių nuo 6.2 papunktyje nurodyto pranešimo gavimo priimti sprendimą dėl prekių tikrinimo arba NTKS priemonėmis išsiųsti elektroninį pranešimą IE043 „Leidimas iškrauti“ laike. Bet kuriuo atveju Muitinei svarbu, kad būtų išsiųstas elektroninis prašymas leisti iškrauti prekes, o tai nebuvo padaryta. Jei Muitinė negauna pranešimo, kad jos prašoma patikrinti prekes ar suteikti leidimą iškrauti prekes, tai Muitinė, savaime suprantama, negalės per 30 min. pateikti „Leidimo iškrauti“. Ar įmonė per 30 min. negavusi iš Muitinės pranešimo „Leidimo iškrauti“, gali iškrauti kovinį nepaisant Sutarties 6.5.1. punkto, tai jos nuomone, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas įsakmiai nurodo, kad tik gavus Muitinės leidimą ar esant ypatingoms sąlygoms, tik tada įmonė gali iškrauti prekes savo nuožiūra. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įgavusi Muitinės pasitikėjimą ir jai suteiktas įgalioto gavėjo statusas, tai yra jos daug procedūrų buvo atlikta teisingai be pažeidimų, todėl buvo sutaryta anksčiau minima Sutartis. Ši statusą tikrai yra labai sunku gauti. Šiuo atveju dėl kokių aplinkybių įmonė padarė pažeidimus, jai sunku pasakyti, bet būtent pažeidė Muitinės pasitikėjimą. Sutarties 8.4. punktas sureguliuoja procedūrų vykdymo operatyvumą. Kaip žinoma, kad kiekviena institucija neturi to „čia ir dabar“ galimybės atlikti tam tikrą veiksmą, bet šiuo atveju, ji negali pasakyti kokios ten buvo aplinkybės Muitinėje, kiek tuo metu buvo eilėje krovinių ir kiek deklaracijų reikėjo apdoroti ir kaip ten su tuo laiku buvo. Kadangi čia yra administracinis nusižengimas, tai Sutartis nėra visagalė, čia svarbu, kad būtų vykdomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.

Teismo posėdžio metu liudytoja Klaipėdos teritorinės muitinės inspektorė K. B. parodė, kad A. C. pažeidė 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos Muitinės Kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnio 2 dalį, t. y. nuėmė plombas ir išsikrovė prekes be Muitinės leidimo. Atvykus kroviniu su tranzitine Muitinės deklaracija, Muitinės rizikos valdytojas mato sistemoje pateiktas deklaracijas. Įmonės negali vykdyti jokių veiksmų su kroviniu be Muitinės leidimo. Norint gauti leidimą įmonė turi pateikti raštišką prašymą dėl krovinio iškrovimo ir plombų nuėmimo. Kadangi įmonė turi sudariusi su Muitine Sutartį, jiems yra taikomos supaprastintos procedūros. Vadovaujantis Sutarties 6.7 punktu įmonė tuo atveju, jei prekės atgabenamos įgaliotajam gavėjui, o tranzito dokumente prekių gavėju nurodytas kitas asmuo, apie tai įmonė turi informuoti muitinės postą elektroniniu paštu arba faksu išsiųsdamas prašymą (2 priedas) ant įmonės blanko, nurodant priežastis. Gavus - Muitinės leidimą, tranzito procedūrą užbaigti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 6.2 punktas nurodo, kad įmonė turi informuoti Muitinę apie numatomą prekių atgabenimą. Pati įmonė užsiregistruoja tranzitą sistemoje, kad atvyko prekės, o Muitinė sistemoje mato šią deklaraciją. Vėliau įmonė pateikia prašymą iškrauti prekes. Sutarties 6.7 punktas galioja tuo atveju jei prekės gavėjas yra kita įmonė, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei prekės gavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, tada jiems nereikia teikti prašymo (galioja Sutarties 6.2 punktas), bet jie vis tiek turi sulaukti Muitinės leidimo iškrauti prekes. Muitinės pareigūnas sistemoje pažymi, kad krovinio netikrins ir tada įmonė gali vykdyti visus veiksmus. Muitinė leidimą iškrauti turi pateikti per 30 min. pagal Sutarties 8.4. punktą. Kadangi pas juos truputėlį kiek kitaip sistema veikia, t. y. jiems (muitinės inspektoriams) nurodymus duoda rizikų valdytojai, jie patys leidimų neduoda. Muitinėje rizikos valdytojai visada stebi tranzitus, jie peržiūri ir nagrinėja pateiktas deklaracijas. Rizikos valdytojai greičiausiai žino, kad per 30 min. turi pateikti atsakymą. Rizikos valdytojai negalėjo duoti apsakymo per 30 min., nes nebuvo pateiktas prašymas, todėl šiuo konkrečiu atveju 6.7 punkte nurodytas 30 min. laikas negalioja. Kai rizikos valdytojai mato deklaraciją, tačiau nebūna gautas prašymas, tada rizikos valdytojai krovinį nukreipia į patikrinimą. Muitinė neprivalo pranešti įmonei apie krovinio tikrinimą. Muitinė tikrina kas vyksta su kroviniu, nes be leidimo įmonė nieko negali daryti su kroviniu. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi veiksmų laisvę, jei tinkamai viskas padaryta, o Muitinė per 30 min. neduoda leidimo iškrauti, ji negali pakomentuoti. Ji, administracinio nusižengimo protokolą surašė viską įvertinus, todėl, kad buvo pažeisti teisės aktai, Sutartis bei buvo padarytas pažeidimas. Ji A. C. mato antrą kartą. Incidentų dėl plombų nuėmimo ir krovinių iškrovimo be leidimų, yra daug ir vyksta dažnai. Valstybei gali atsirasti mokestinė žala bei kontrabanda. Ji nėra susidūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytais pažeidimais.

Teismo posėdžio metu liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas Klaipėdos regiono vadovas A. S. parodė, kad atvažiavus kroviniui, pagal Muitinės sutartį dokumentuose turi būti nurodyta jų įmonė. Automobiliui įvažiavus į jų teritoriją, jie per 30 min. turi NTKS sistemoje informuoti Muitinę apie krovinio atvykimą. Nuo pranešimo išsiuntimo į Muitinę, pusvalandžio bėgyje jiems duoda atsakymą, t. y. arba leidžia krauti, arba yra tikrinimas. Per 30 min. jie nieko negali daryti su kroviniu, t. y. nei nuimti plombų, nei iškrauti krovinio. Po 30 min. negavus jokio atsakymo, jie turi teisę nuimti plombas ir krauti krovinį į Muitinės sandėlį. Jis mano, kad tai jiems leidžia daryti Sutarties 6.5.2. punktas. Jei gavėjas yra kita įmonė, tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašo prašymą ir el. paštu siunčia prašymą Muitinei informuodami apie tai, kad atvyko krovinys, kuriame nurodytas krovinio gavėjas yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašo leisti užbaigti procedūrą supaprastinta tvarka pagal jų susitarimus. Kol nėra tokio prašymo sudaryta Sutartis su Muitine negalioja. Kai jiems atsako, jie NTKS pateikia deklaraciją ir vėl visa procedūra iš naujo. Prašymas pateikiamas el. paštu ne NTKS sistemoje. Šiuo atveju, jų darbuotoja A. C. neišsiuntė el. paštu prašymo numatyto Sutarties 6.7. punkte. Ji NTKS sistemoje informavo apie krovinio atvykimą kaip, kad būtų gavėjas jų įmonė. Sutartyje sudarytoje su Muitine nėra numatyto atvejo, kad jei nėra pateikta prašymo, kaip kas turi elgtis. Muitinė konstatavo faktą, kad gavo NKTS sistemoje prašymą užbaigti procedūrą, tačiau nebuvo prieš tai el. paštu atsiųsto prašymo. Jei žiūrint iš jų pusės, visi turi kontaktus, tai galėjo paskambinti ir perspėti. Anksčiau buvo toks atvejis, tačiau pareigūnai paskambino ir pasakė, kad ne jūs esate gavėjai ir neatsiuntėte prašymo. Gavus skambutį įmonė viską sutvarko ir užbaigia procedūrą kaip priklauso. Jo argumentas, kad turi teisę iškrauti krovinį po 30 min. negavus atsakymo iš muitinės yra abejotinas, nes Sutartyje yra neapibrėžtumas. Iki šiol jie visada traktavo taip, kad palaukus 1 val. jei nėra atsakymo, viskas gerai, nes sistemos dažnai neveikia, negavus leidimo jie viską iškrauna ir dienos bėgyje gauna visus leidimus ir tada pateikiamas iškrovimo rezultatas. Iškrovimo rezultatus pateikia po to kai gauna leidimą iškrauti. Šitoje situacijoje Muitinė surašė protokolą, nes vadovavosi įstatymais. Kadangi Muitinė negavo prašymo, po to atvažiavo, patikrino, rado nuimtas plombas, o prašymas neužvizuotas, jie NTKS sistemoje neturėjo teisės pateikti iškrovimo ir paprastai vadovaujantis įstatymai jie yra kalti. Jie neturėjo teisės nuimti plombų ir visa kita, kol nėra užvizuotas prašymas ir tik tada turėjo NTKS sistemoje būti pateiktas prašymas ir tik tada turėjo būti laukiamas pusvalandis, nors realybėje žiūrint į Sutartį tai turbūt jie apsiriko, kad po 30 min. jie turi teisę iškrauti krovinį. Mano, kad teisininkai su Muitine išspręs šiuos kazusus ir niuansus. Prieš tai buvo kita įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir ten buvo punktas, kad jie po 30 min. jei negauna atsakymo, kaip patikimi gavėjai, gali nuimti plombas ir iškrauti krovinį. Čia problema buvo tame, kad gavėjas ne jų įmonė. 99 procentais yra nurodytas jų įmonės pavadinimas. Per pusvalandį visada gaunamas pranešimas, kad prekės bus tikrinamos ir jie iki Muitinės atvykimo nieko neliečia. Šiuo atveju jie nebuvo informuoti, jog suveikė rizikos faktorius. Jis į savo el. paštą po 1 val. 15 min. gavo pranešimą, kad turima klausimų dėl pateiktos deklaracijos. Jie mato tik patį įrašą, kad leidimas duotas, t. y. mato tik dvi raides UP. Apie sistemos trikdžius jie supranta tik tada, jei per visą dieną negauna leidimų, tada skambina ir aiškinasi su Muitine.

Taigi nekyla abejonių, jog A. C. 2017-09-19, 13.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, atsakinga už prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai, pažeisdama 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos Muitinės Kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnio 2 dalį, muitinės sistemoje NCTS ES pateikė supaprastintą muitinės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir be muitinės pareigūno leidimo davė nurodymą sandėlio darbuotojams nuimti plombą Nr. (duomenys neskelbtini) bei iškrauti muitinės prižiūrimas prekes iš jas gabenusios transporto priemonės VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (konteinerio numeris (duomenys neskelbtini)), į muitinės prižiūrimą sandėlį. Tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, sudėtį - muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių be muitinės pareigūno rašytinio leidimo, bei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 216 straipsnyje, sudėtį - muitinės uždėtų plombų nuplėšimas.

A. C. pripažino savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. C. dirba, iš esmės prisipažino nusižengusi, nors padarė du administracinius nusižengimus, tačiau tiek ir jos pačios, tiek iš jos darbdavio atstovo bei muitinės atstovų parodymų galima daryti išvadą, kad šiuos nusižengimus ji padarė pirmiausia dėl atsitiktinės klaidos, atliekant darbines funkcijas, o antra, dėl netinkamo teisės aktų nuostatų interpretavimo, kuriam įtakos turėjo ir pačio darbdavio atstovų paaiškinimai, be to, pasak muitinės atstovų, reali žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, muitinės procedūra buvo baigta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas A. C. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinių nusižengimų padarymą paskirti mažesnes už sankcijoje numatytas minimalias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. C. galutinai skiriama nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 210 straipsnio 1 dalies, 4 punktu, 216 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. C. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir jai paskirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

A. C. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 216 straipsnyje, ir jai paskirti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. C. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų eurų) baudą.

Išaiškinti A. C., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 17072774585, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Stonkus