- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- ATP-28-309/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01211-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. A. skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti M. A. pareiškimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Radviliškio rajono apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 22 d. buvo gautas M. A. pareiškimas, kuriuo jis prašė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorę J. M. pripažinti padariusia administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai baudą.
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti M. A. pareiškimą.
Šalies argumentai
Skundu M. A. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškimas paduotas netinkamo subjekto. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje, 89 dalyje (galiojanti įstatymo redakcija nuo 2016-01-07 iki 2016-12-31, https://www.e-ar.lt/portai/lt/legalAct/TAR.065AB8483E1E/XbuZRvBOHT) nurodyta, jog žurnalistu vadinamas asmuo nebūtinai turi būti ir žurnalistų sąjungos nariu. Privaloma aplinkybė, apibrėžianti žurnalisto statusą, yra jo sutartiniai santykiai su viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju. Teigia, kad tai įrodo jo sudaryta sutartis su šia asociacija, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, ir tą informaciją galima patikrinti internetiniu adresu http://www.old.lrkm.lt/leidb/lt/lldb.html, kur nurodyta, kad Informacijos analizės asociacija valdo www.meslaisvi.lt internetinę svetainę, kurioje yra publikuoti keliolika jo straipsnių. Be to, įstatymas neįpareigoja visuomenės informavimo rengėjų ir skleidėjų turėti antspaudus, todėl šis teismo argumentas nėra tinkamas nustatant jo, kaip pareiškėjo, tinkamumo statusą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad 2016 m. spalio 21 d. tas pats apylinkės teismas, nagrinėdamas jo pareiškimus, priėmė tris nutartis, kuriose nekėlė jo, kaip netinkamo pareiškėjo, statuso klausimo, o pareiškimus atmetė kaip netinkamai surašytus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ATPK 214³ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją masinės informacijos priemonės atstovui, išskyrus informaciją, kuri neskelbtina pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nenurodant atsisakymo priežasties ar trukdymas žurnalistui vykdyti savo profesinę pareigą, užtraukia baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams nuo keturiolikos iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje įtvirtinta, kad žurnalistas yra fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys.
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje nurodyta, kad viešosios informacijos rengėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. To paties įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos skleidėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą.
Visuomenės informavimo įstatymo 23 straipsnyje, reglamentuojančiame žurnalisto santykius su viešosios informacijos rengėjais, skleidėjais, nurodyta, kad viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo teisių suvaržymo.
Nors Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje esanti informacija patvirtina M. A. skunde nurodytą aplinkybę, kad Informacijos analizės asociacija yra įregistruota šioje bazėje, tačiau iš 2016 m. rugsėjo 6 d. savanoriškos veiklos sutarties matyti, kad joje Informacijos analizės asociacija įvardinta kaip savanoriškų darbų organizatorius, o M. A. – kaip savanoris, o ne kaip žurnalistas (b. l. 6–8). Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Informacijos analizės asociacija turėtų vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą ir bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo patvirtintų dokumentų būtų nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, kad M. A. nėra subjektas, turintis teisę su pareiškimu kreiptis į teismą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 214³ straipsnio 1 dalį iškėlimo, ir pagrįstai atsisakė priimti jo pareiškimą. Tenkinti M. A. skundą jame išdėstytais motyvais, kartu įvertinus ir tai, kad kitais atvejais teismas galbūt atsisakė priimti jo pareiškimus kitais pagrindais, o ne dėl to, kad jie būtų paduoti netinkamo subjekto, ir naikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.