- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-1488-390/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00272-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Galina Blaževič
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- DNSB „Naujoji g. 54“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-857-292/2014 pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovei DNSB „Naujoji g. 54“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas I. M. ieškiniu prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti 275,00 litų vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priteisti 66,45 litus už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-11-26 dienos iki 2013-12-04 dienos, priteisti 88,60 litų atlyginimą už laikotarpį nuo 2013-11-18 dienos iki 2013 11 26 dienos imtinai, priteisti vidutinį atlyginimą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 500,00 litų neturtinę žalą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pas atsakovą dirbo lauko (kiemo) teritorijų valytoju pagal 2013 metų spalio mėnesio 09 d. darbo sutartį. 2013-11-26 įsakymu ieškovas atleistas iš darbo už pravaikštas. Pranešime apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą kurią pasirašė bendrijos vadovas R. I., nurodoma, kad darbo sutartis nutraukta vadovaujantis DK 127 str. 1 dalimi ( darbuotojo pareiškimu). Su šiuo atleidimo pagrindu ieškovas taip pat nesutinka, kadangi jokio prašymo nutraukti darbo sutartį nerašė. Darbdavys turėjo taikyti DK 240 str. numatytą drausminės nuobaudos skyrimo tvarką: raštu išreikalauti pasiaiškinimą ir tik tada taikyti drausminę nuobaudą. Jokio dokumento, kad jam bus taikoma drausminė nuobauda ieškovas nėra gavęs. Apie darbo sutarties nutraukimą, nurodant nutraukimo pagrindus, atsakovas privalėjo ieškovą informuoti raštu. Darbo sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Ieškovas manydamas, kad patyrė didelę moralinę žalą, ją įvertina ir prašo priteisti 500,00 litų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas, atsakovo atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, 2014 m. kovo 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Naujoji 54“ I. M. 88,60 Lt atlyginimą už laikotarpį nuo 2013-11-18 iki 2013-11-26, 100 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 162 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 270,60 Lt, priteisė iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Naujoji 54“ 8 Lt žyminį mokestį ir 8 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 16 Lt. Teismas formaliai vertindamas pateiktus įrodymus, sprendė, kad reikalavimas dėl 88,60 Lt atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2013-11-18 iki 2013-11-26 imtinai yra tenkintinas, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir nesant duomenų, kad ieškovas padarė pravaikštas. Kadangi ieškovas iš darbo atleistas DK 127 str. 1 d. pagrindu, tačiau nesant jo pareiškimui, teismas pripažino, kad ieškovas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir tokį atleidimą pripažinus neteisėtu, tačiau teismas ieškovui netaikė DK 300 str. numatytų garantijų, kadangi nustatė, jog pagal byloje esančias darbo sutartis (nutrauktą ir galiojančią) darbo užmokesčio skirtumo nėra (275 Lt). teismas taip pat netaikė DK 141 str. 3 d. nustatytos garantijos, kadangi ieškovas darbo užmokesčio neišmokėjimą už laikotarpį nuo 2013-11-18 iki 2013-11-26 ginčija teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas iš darbo nesukėlė ypatingų pasekmių ir į tai, kad padarytos turtinės žalos dydis yra nedidelis – tik 88,60 Lt teismas sprendė, kad tikslinga iš atsakovo ieškovui priteisti 100 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovas I. M. prašo iš dalies panaikinti 2014-03-31 dienos Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-857-292/2014 ir priimti naują sprendimą patenkinant ieškinį (b. l. 30–31). Nurodomi šie apeliacinio skundo argumentai:
Teismas, priimdamas sprendimą už akių bylą išnagrinėjo iš esmės, sprendime pateikdamas savo nuomonę bei vertindamas pateiktus įrodymus ne formaliai, o iš esmės.
Teismas motyvuojamoje dalyje pripažino, kad darbo sutarties nutraukimas formaliai žiūrint yra neteisėtas ir tuo pagrindu buvo priteista neturtinė žala. Tačiau teismas rezoliucinėje dalyje apie darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ar nepagrįstumą visiškai nepasisakė nors ieškinio esmė ir buvo reikalavimas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu. Visi kiti reikalavimai praktiškai yra išvestiniai.
Darbdavys nutraukė neterminuotą darbo sutartį, praėjus kelioms savaitėms, sudarė naują darbo sutartį tam pačiam darbui už tą patį atlyginimą, tačiau pakeitė vieną iš esminių darbo sąlygų – terminą. Tai reiškia, kad ieškovas netenka tam tikrų socialinių garantijų (išeitinė kompensacija ir pan.) ir tai negalima laikyti kaip grąžinimą į prieš atleidimą dirbtą darbą tomis pačiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas privalėjo ieškovui priteisti vieno vidutinio mėnesio dydžio išeitinę išmoką.
Alytaus apylinkės teismas vadovaujantis DK 300 str. 1 dalimi privalėjo priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės prastovos laikotarpį nuo 2013-11-26 dienos iki 2013-12-03 dienos kas sudaro 66,45 litus. Teismas šio klausimo neišsprendė, nors rezoliucinėje dalyje pripažino, kad darbo sutarties nutraukimas neteisėtas.
Teismas netiesiogiai pripažino, kad atleidimas neteisėtas, priteisdamas 100 litų neturtinę žalą. Ieškovas neturtinę žalą įvertino tik 500 litų, t. y., labai mažai, todėl jos sumažinimas iki 100 litų yra nepagrįstas.
Kaip matyti iš teismo sprendimo teismas priteisė 88,60 litų atlyginimo už 2013-11-18–2013-11-26, 100 litų neturtinės žalos ir 162 litus atstovavimo išlaidų. Bendra priteista suma sudaro 350,60, tuo tarpu teismas nurodo, kad bendra suma tik 270,60 litų.
Teismas teisingai paskaičiavo atstovavimo išlaidų proporcingumą priteistai sumai, tačiau, priteisė ne visą sumą kurią turėjo priteisti. Teismas atstovavimo išlaidas priteisė tik atsižvelgiant į turtinius reikalavimus. Pagrindinis ieškinio reikalavimas yra neturtinis - pripažinimas darbo sutarties nutraukimo neteisėtu. Teismas, savo pasisakymuose pripažino, kad darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, todėl turėjo pasisakyti ir dėl atstovavimo išlaidų, kurios priteistinos tenkinant neturtinį reikalavimą. Teismas privalėjo priteisti visą sumą vien tuo pagrindu, kad nurodyta suma buvo paskaičiuota tik už ieškinio paruošimą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; ir kt.), aiškindamas CPK 327 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią teisės normą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu prašė pripažinti ieškovo pas atsakovą darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti 275 Lt vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priteisti 66,45 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013m. lapkričio 26d. iki 2013m. gruodžio 4d., priteisti 88,60 Lt atlyginimą už laikotarpį nuo 2013m. lapkričio 18d. iki 2013m. lapkričio 26d. imtinai, priteisti vidutinį atlyginimą pagal DK 141 straipsnį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 500 Lt neturtinę žalą. Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinį kildino iš darbo teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjantis bylą turėjo būti aktyvus ir rinkti savo iniciatyva įrodymus, siekiant teisingai išspręsti bylą ( CPK 414 straipsnis). Vadovaujantis CPK 415 straipsnio 1 dalimi apylinkės teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, turėjo išreikalauti iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą iš darbo, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį bei kitus būtinus dokumentus, reikšmingus bylai teisingai išnagrinėti, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatlikdamas aukščiau nurodytų veiksmų, o išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą už akių dėl ieškovo pareikštų reikalavimų neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvus dėl ieškovo pareikštų reikalavimų negali pripažinti išsamiais, nes nebuvo atsakyta į pagrindinius ( esminius) faktinius ir teisinius aspektus.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašė jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir ieškinyje nurodė, kad jis prašymo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ( darbuotojo pareiškimu) nerašė ir tokios valios neišreiškė. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių nurodė, kad 2013-11-26 atsakovės pranešimas iš VSDFV Alytaus skyriaus patvirtina, kad su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, neišreikalavus ieškovo prašymo dėl atleidimo iš darbo bei nesurinkus kitų įrodymų patvirtinančių ieškovo valios išreiškimą negalima paryti pagrįstos išvados apie ieškovo darbo sutarties nutraukimo teisinį pagrindą pas atsakovę. Iš byloje pateikto atsakovės įsakymo ( b . l. 6) matyti, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo nuo 2013m. lapkričio 26d., tačiau atleidimo iš darbo pagrindo šiame dokumente nėra nurodyta. Šiame įsakyme taip pat yra nurodoma, kad ieškovui nuo 2013-11-20 iki 2013-11-25 skiriamos pravaikštos. Ieškovas ieškinyje teigia, kad jokių pravaikštų nepadarė ir dirbo, o darbdavys nepareikalavo dėl padarytų pažeidimų pasiaiškinti raštu ir nesilaikė DK 240 straipsnyje nustatytos drausminei nuobaudai skirti tvarkos. Šių nurodytų aplinkybių teismas priimdamas sprendimą visiškai nesiaiškino. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas ieškovo atleidimo iš darbo nepripažino neteisėtu, tačiau priteisė 100 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pagal DK 250 straipsnį neturtinė žala priteisiama tik nustačius neteisėtus darbdavio veiksmus, tačiau kaip matyti iš teismo sprendimo turinio darbdavio neteisėti veiksmai sprendimu nėra konstatuoti. Teismas priteisė ieškovui 88,60 Lt atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų dėl tokio reikalavimo pagrįstumo ir galimo jo patenkinimo.
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bei nustatinėtinų aplinkybių apimtį bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme t.y. nėra įmanoma teisingai išnagrinėti teisminį ginčą tam, kad būtų atkurta šalių teisinė taika (CPK 2 straipsnis, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai turi būti iš naujo atliekami pirmosios instancijos teisme ir negali būti atliekami apeliacinės instancijos teisme. Taigi, nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Panaikinus teismo spendimą ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo kiti apeliacinio skundo argumentai tampa neaktualūs, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.
Nagrinėjant bylą iš naujo būtina išsiaiškinti aukščiau nurodytas aplinkybes ir šalinti nutartyje nurodytus trūkumus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014m. kovo 31d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.