Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-493/2012

Teisėjas Darius Kantaravičius (Proceso Nr. 1-17-3-00013-2011-0)

2012 m. vasario 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičius, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistiesiems A. B., L. M., jų gynėjui advokatui Ovidijui Bujevičiui, nukentėjusiajai J. V., jos atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui, vertėjoms V. T. ir A. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-11-18 nuosprendžio, kuriuo A. B., pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubaustas laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigotas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

L. M., pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausta viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui, viso 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų per visą viešųjų darbų bausmės laiką.

Priteista J. V. solidariai iš A. B. ir L. M. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti ir 550 Lt (penki šimtai penkiasdešimt litų) proceso išlaidų.

Priteista iš A. B. ir L. M. valstybei po 10,85 Lt (dešimt litų 85 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2011 m. gegužės 4 d. apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos raj., atėjo į J. V. kambarį, kuriame būnant A. B. suspaudė J. V. kairįjį petį, o L. M. vieną kartą sudavė J. V. per viršugalvį, dėl ko J. V. kairėje momeninėje srityje buvo padaryta poodinė melsvos spalvos su žalsvais gelsvais pakraščiais kraujosruva, 6 x 5 cm dydžio, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Liudytoja R. A., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2011-05-06 pas ją atėjo J. V. į darbą turguje ir pasakė, kad ją per galvą sumušė L. M., o A. B. suėmė už kairio peties ir suspaudė. 2011-05-06 su gestų kalbos vertėja liudytoja R. A. J. V. nuėjo į policiją ir pranešė apie sumušimą. Liudytoja supranta kurčnebylius ir gali susikalbėti, nes pati turi sūnų su šia negalia. Tačiau apžiūrėjus policijos medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad J. V. 2011-05-05 d. 11.50 val. kreipėsi į policiją su pareiškimu apie jos sumušimą davė parodymus, o ne 2011-05-06, kaip parodė R. A.. Ši melaginga aplinkybė teismo visiškai nebuvo tiriama.

Teismo teiginys, kad byloje esančioje specialisto išvadoje J. V. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas niekaip negalėjo būti patirtas nuo kitų asmenų, o tik nuo kaltinamųjų, nėra pagrįstas. Bet kas kitas galėjo įeiti į namus, ar ateiti pas nukentėjusiąją į svečius. Pati nukentėjusioji minėjo, kad tą dieną pas ją į svečius buvo atėję šeši jos klasės draugai, fotografuoti vaikutį, svečiai, pasak J. V., išvyko apie 19.00 vai. J. V. teigia, kad svečiai išėjo, nes juos išvijo A. B. ir L. M.. Tačiau nei vienas iš svečių nepaliudijo šios aplinkybės ir ji apskritai nebuvo tiriama. Be to, J. V. galėjo pati susižaloti viršugalvį. Gynyba norėjo iškviesti teismo med. specialistą tačiau teismas šį prašymą atmetė, ir tuo iš esmės pažeidė rungimosi principą.

Pagal BPK 7 str. 2 d. kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui.

Kaltinimo liudytojai R. A., V. A., J. B. įvykių tiesiogiai nematė ir apie juos sužinojo tik iš nukentėjusiosios J. V. pasakojimų. Todėl šių liudytojų parodymai negali būti vertinami, kaip įrodymai, kaltinant A. B. ir L. M.. Nuosprendis negali būti priimtas remiantis vien nukentėjusiosios parodymais ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pabrėžtina, kad išvadoje nurodyti nežymūs sužalojimai dalinai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams. Specialisto išvadoje nurodoma, kad „kairio peties srityje išorinių sužalojimų žymių nėra." Nuteistasis A. B. nuteistas būtent dėl J. V. kairio peties suspaudimo, kurį, pasak teismo, padarė A. B. ir šis veiksmas, byloje įrodytas nuosekliais nukentėjusios parodymais bei liudytojų R. A., J. B. parodymais, kurie tarpusavyje sutampa tiek dėl veiksmus atlikusio subjekto (A. B.), tiek dėl suspaudimo lokalizacijos nukentėjusios kairiame petyje. Liudytojos R. A. ir J. B. tiesiogiai įvykio nematė ar kitaip nesuvokė šio fakto, kaip tik buvo girdėję apie tai iš nukentėjusiosios.

Visų šių aplinkybių visuma, nuteistųjų nuomone, leidžia abejoti ne tik 2011-11-18 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumu bei pagrįstumu, bet ir nukentėjusiosios J. V. sąžiningumu bei jos veiksmų teisėtumu.

LR BPK 105 str. 6 d. nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Todėl turėtos proceso išlaidos priteistinos iš pareiškėjos J. V..

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėją, prašiusius nuteistųjų apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, nukentėjusiąją ir jos atstovą, prašiusius nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. B. ir L. M. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tinkamai priteisė civilinį ieškinį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistieji neigia kaltę dėl nežymaus J. V. sveikatos sutrikdymo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistuosius A. B. ir L. M. kaltais pagal BK 140 str. 1 d., visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios J. V. ir liudytojos R. A. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip A. B. ir L. M. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., įrodymus.

Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji J. V. parodė, kad ji yra neįgali ir kurčnebylė. Kaltinamasis A. B. yra jos dėdė, o L. M. jo sugyventinė. Kai J. V. buvo trečiame nėštumo mėnesyje, A. B. ją sumušė į nugarą, bet dėl to ji niekur nesikreipė. 2011-05-04 vakare ji pamaitino savo mažametį vaiką ir nuėjo miegoti. Apie 20.00 val. į jos kambarį stipriai apgirtę atėjo A. B. ir L. M.. Ji J. V. du kartus sudavė į galvą, o A. B. smarkiai J. V. suėmė už kairio peties. J. V. nugriuvo. Apie 22.30 val. atėjo J. V. mama, o kitą dieną kartu su gestų kalbos vertėja ji kreipėsi į policiją. Tą dieną apie 14.30 val. pas J. V. į svečius buvo atvykę šeši jos klasės draugai, fotografavo vaikutį. Šie svečiai išvyko apie 19.00 val., nes A. B. ir L. M. juos išvijo.

Tai, kad nukentėjusiosios J. V. atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1298/11(02), kurioje nurodyta, jog J. V. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje momeninėje srityje, kuri padaryta kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiesioginio smūgio metu vieno trauminio poveikio pasekoje 2011-05-04 dieną. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas esant nukentėjusiajai įvairiose padėtyse. Sužalojimų būdingų tyčiniam savęs žalojimuisi nėra. Kairio peties srityje išorinių sužalojimų žymių nėra.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, duomenys apie J. V. patirtą fizinį smurtą buvo užfiksuoti iš karto po įvykio. Policijos medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad J. V. 2011-05-05 d. 11.50 val. kreipėsi į policiją su pareiškimu apie jos sumušimą, davė parodymus. Tą pačią dieną buvo paskirta užduotis atlikti J. V. kūno sužalojimo masto nustatymą. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. V. teismo medicinos ekspertei paaiškino, jog 2011-05-04 apie 20 val. ją namuose sumušė A. B. ir L. M., o būtent A. B. rankomis suspaudė kairį petį, o L. M. kumščiu sumušė viršugalvį.

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. A. patvirtino, jog 2011-05-06 pas ją atėjo J. V. į darbą turguje ir pasakė, kad ją per galvą sumušė L. M., o A. B. suėmė už kairio peties ir suspaudė. Tame pat name gyvena ir neįgalus neveiksnus A. B. brolis A. B., kuris matė gulinčią J. V., prie jos priėjo ir padėjo atsikelti, o girtus L. M. ir A. B. suguldė ant lovos. 2011-05-06 su gestų kalbos vertėja liudytoja R. A. ir J. V. nuėjo į policiją ir pranešė apie sumušimą. Liudytoja supranta kurčnebylius ir gali susikalbėti, nes pati turi sūnų su šia negalia.

Apeliacinio skundo motyvas, kad J. V. 2011-05-05 d. 11.50 val. kreipėsi į policiją su pareiškimu apie jos sumušimą davė parodymus, o ne 2011-05-06, kaip parodė R. A., atmestinas ir ši aplinkybė vertintina kaip sąžiningas apsirikimas.

Liudytoja J. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra kurčnebylė, o A. B. yra jos brolis. 2011-05-04 dienos įvykių nematė, bet iš J. V. žino, kad A. B. griebė jai už peties supykęs, kad pas J. V. lankosi draugai, o jo sugyventinė L. M. du kartus mušė J. V. per galvą. Tą vakarą liudytoja J. B. maždaug nuo 17.00 val. iki 18.00 val. matė L. M. ir A. B. išgėrusius.

Nuteistųjų skunde teigiama, kad nuosprendyje buvo vertinami tik kaltinimo liudytojų parodymai, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad buvo vertinami ir liudytojų B. P., J. P. ir S. B. parodymai, ir tai, kad minėtų liudytojų parodymais nebuvo vadovautasi, o gynėjo prašymas dėl specialisto iškvietimo į teisiamąjį posėdį atmestas, motyvuotai pagrįsta, todėl apeliacinio skundo teiginys dėl netinkamo įrodymų vertinimo, rungimosi principo pažeidimo atmestinas.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji nurodė, kad pati nukentėjusioji J. V. galėjo susižaloti viršugalvį, tačiau šis skundo teiginys paneigiamas objektyviais specialisto išvados duomenimis, jog sužalojimų būdingų tyčiniam savęs žalojimuisi nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pašalino kaltinime nurodytas aplinkybes, jog J. V. buvo sužalota po to, kai išvažiavo svečiai, kaltinamųjų apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybę bei dviejų smūgių sudavimą nukentėjusiajai. J. V. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas tik dėl vieno trauminio poveikio, todėl pagrįstai nustatyta, kad L. M. nukentėjusiajai sudavė tik vieną smūgį. Šios aplinkybės tinkamai aptartos ir įvertintos nuosprendyje ir jų pagrįstumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl J. V. kairio peties suspaudimo, kurį padarė A. B. bei tai patvirtinančiais įrodymais – nukentėjusios, liudytojų R. A., J. B. parodymais.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl aplinkybių jog, teismas neleido jiems, kaip civiliniams atsakovams, teisme turėti atstovą įgaliotą asmenį R. V. ir tuo buvo pažeista jų teisės į gynybą.

Šiuo klausimu apylinkės teismo teisėjas pasisakė taikinamojo posėdžio metu 2011-10-13 ir nurodė, kas gali būti byloje atstovu ar gynėju. Todėl pakartotinai svarstyti šį klausimą, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistųjų teisė į gynybą nebuvo pažeista, juos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje gynė advokatas O.Bujevičius ir abejoti jo kompetencija teismas neturi jokio pagrindo.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

nuteistųjų A. B. ir L. M. apeliacinį skundą atmesti.