- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- II-224-951/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00628-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Pažeidėjas
- T. R.
- Nukentėjusysis
- D. V.
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-4170-2019 panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-4170-2019 T. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalį dėl to, kad 2019 m. birželio 27 d., laikotarpiu nuo 11.55 val. iki 12.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš namo kiemo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo, važiuodamas atbuline eiga, atsirėmė į aikštelėje stovėjusį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 128 punktus.
Šalies argumentai
2019-08-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas T. R. skundas dėl 2019 m. liepos 31 d. nutarimo panaikinimo. Šiaulių apylinkės teismui pateiktu skundu pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su priimtu nutarimu, prašo jį panaikinti, o administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodė, jog jis neapgadino minėto automobilio. 2019-06-27 apie 12.00-13.00 val. jam paskambino iš policijos, pranešė, jog padarė avariją, ir prašė atvykti į komisariatą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) esantį komisariatą, pareigūnai nufotografavo jo automobilį ir teigė, jog liudininkas matė, kaip jis apie 12.00 val. atsitrenkė į „Opel“ markės automobilį išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Jis pareigūnams pasakė, kad tikrai žino, jog ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad neatsitrenktų nei į vieną transporto priemonę ir avarijos tikrai nepadarė, juolab, kad ant jo automobilio nebuvo matyti jokių avarijos žymių. Policininkai nurodė, jog liudininkas matė, kaip jis, neva kliudęs automobilį „Opel Zafira“, išlipo apžiūrėti abiejų automobilių, tačiau jis buvo išlipęs pažiūrėti į savo automobilio galinę dešinę padangą, nes 2019-06-26 17.00 val. buvo pravažiavęs vinį ir ji buvo nuleista, o vėliau autoservise „(duomenys neskelbtini)“ ją sutvarkė, todėl tą dieną (2019-06-27) pradėjęs važiuoti prisiminė ir išlipo pažiūrėti, ar ji neišsileidusi (ar gerai sutvarkė), o ne dėl to, kad kliudė kitą automobilį. Tą patį paaiškino ir pareigūnams. 2019-07-03 paskambinus tyrėjai, jis vėl nuvyko į (duomenys neskelbtini). esantį komisariatą, kur tyrėjai išdėstė visas aplinkybes, tačiau ji tik jį kaltino ir „spaudė“, kad prisipažintų padaręs avariją ir pasišalinęs iš įvykio vietos. Tuomet tyrėja sugalvojo iš naujo nufotografuoti jo automobilį ir, priėjusi prie jo automobilio, pirštu parodė ant automobilio galinio bamperio esančią purviną vietą, sakė, kad tai nubrozdinimas, su šita vieta jis padarė avariją. Tačiau jis pavalė su ranka tą purviną vietą ir galinis bamperis buvo švarus. Tuomet ji teigė, kad jis automobilį neva „nusipoliravo“ ir dėl to nėra jokių avarijos požymių. Jis jai pasakė, kad automobilis buvo nufotografuotas iškart po tariamo įvykio ir jis lygiai taip pat atrodo kaip dabar. Tyrėjos vienintelis argumentas buvo tas, jog liudininkas viską matė ir nufotografavo. Jis prašė parodyti tas foto nuotraukas, tačiau ji atsisakė jas parodyti. Tada tyrėja atsistojo ir išėjo iš kabineto, o po kelių minučių grįžusi sakė, jog pasitarė su viršininku, kad vis dėl to jis galėjo nepajusti to smūgio, todėl nusprendė jį nubausti 5 Eur bauda. Jis vis tiek nesutiko, kadangi tos avarijos nepadarė, todėl niekur nepasirašė. Tada ji parodė liudininko darytas fotonuotraukas, kurios buvo darytos iš balkono, kai jo automobilis buvo jau toliau nuo „Opel“ automobilio, o jis sėdėjo automobilyje, galimai po arba prieš jam išlipant patikrinti padangą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš liudininko nuotraukos matosi, jog iš to kampo, iš kurio liudininkas neva matė avariją, jis net negalėtų pasakyti, ar mašinos susilietė, nes jis iš kiemo išvažinėjo atbuline eiga, o liudininkas matė jo automobilio priekį. Visa tai bandė paaiškinti tyrėjai, tačiau, kaip suprato, viskas veltui, nes ji, neturėdama rimtų argumentų ir tuo labiau įrodymų, pripažino jį kaltu dėl nebūto eismo įvykio ir paskyrė 11 Eur baudą (nors prieš tai buvo kalbėta apie 5 Eur baudą).
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą T. R. veikai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. R. teismo posėdyje palaikė savo skundą ir paaiškino, kad tiesiog išvažiavo iš kiemo, nieko nenutiko, o vėliau gavo iškvietimą, kad padarė avariją. Iš mašinos išlipo, kad apžiūrėti padangą, ar ji sveika, kadangi buvo remontuota. Nėra mechanikas, padangą keitė pats, todėl norėjo pasižiūrėti. Jo automobilis nėra apgadintas, nėra jokių požymių, kad būtų padaręs avariją. Laikėsi atstumo, žiūrėjo per veidrodėlį, kad nepadarytų avarijos. Buvo birželio 27 d. Tą dieną automobilis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jo automobilis yra „Audi A4“. Automobilį pastatė, kai šalia buvo kitų automobilių. Kai pastatė, šalia buvo nukentėjusiojo automobilis. Kai bandė išvažiuoti, nukentėjusiojo automobilis buvo šalia. Žiūrėjo per veidrodėlius, matė tą automobilį, darė viską, kad į jį neatsitrenktų. Atbulas stūmėsi iš stovėjimo vietos. Po išvažiavimo iš kiemo jo automobilis nebuvo niekaip apgadintas. Nuotraukose matė nukentėjusiojo automobilio apgadinimus. Matėsi, kad buvo trenkta į mašiną. Jo automobilis pilkos spalvos. Nukentėjusiojo automobilis šviesios spalvos. Ant nukentėjusiojo automobilio savo automobilio dažų likučių nematė. Tikrai negalėjo taip apgadinti automobilio. Pas jį nėra nei įbrėžimo, tai kaip galėjo apgadinti automobilį. Nukentėjusiajam buvo apgadintas galinis bamperis. Automobilis stovėjo tokiu kampu, kad būtų galėjęs apgadinti būtent galinį bamperį. Teisę vairuoti automobilį turi 3 metus. Per tą laiką turėjo vieną eismo įvykį, bet susirado automobilio savininką, nes jis buvo nukentėjusysis. Automobilį vairuoja kasdien. Jo vairavimo įgūdžiai yra pakankamai geri. Prieš įvykį pats keitė padangą. Ieškojo darbo, važiavo į pokalbį. Ten pamatė, kad jo padanga kiaura. Pasikeitė į atsarginę padangą. Kiaurą padangą nuvežė suremontuoti. Kai sutvarkė, pats pasikeitė padangą. Dėl to norėjo pasižiūrėti, ar neatsilaisvino varžtai, ar neišsileido padanga. Įmonėje, kur tvarkė padangą, atsiskaitė grynais, čekio neturi. Sumokėjo 2-5 Eur. Nežino, ar servisas registravo jam teikiamas paslaugas. Važiuoja su ta pačia suremontuota padanga, dėjo siūlę, matosi, kad ji tvarkyta. Visada apžiūri automobilį prieš važiuodamas, bet buvo pamiršęs ir nenorėjo į gatvę išvažiuoti nepatikrinęs. Keitė galinę dešinės pusės padangą. Išlipęs būtent šią padangą ir apžiūrėjo. Dar paspardė padangą, žiūrėjo, ar nekliba. Kai išsisuko, pajudėjo apie 5 metrus ir iš karto sustojo. Apėjo aplink, apžiūrėjo kitas padangas. Matė liudytojos nuotraukas, iš kurių sprendžia, kad ji negalėjo matyti, jog automobiliai susilietė. Negirdėjo jokio garso, nejautė smūgio. Garsios muzikos automobilyje nebuvo. Kadangi nepadarė eismo įvykio, dėl to savininko neieškojo. Jei būtų pajutęs, būtų ieškojęs. Nukentėjusiojo automobilio neapžiūrėjo. Purvas, apie kurį kalbėjo pareigūnė, buvo ne tą pačią dieną, bet tuomet, kai antrą kartą atvyko į komisariatą. Pasakė, kad po purvu yra įbrėžimas. Nuvalė purvą, bet nieko nesimatė, ir pareigūnė pasakė, kad nusipoliravo automobilį. Prieš įvykį apie mėnesį laiko buvo perdažęs galinį, priekinį bamperius, dureles ir bagažinės dangtį, nes buvo įvažiavę į jo automobilį. Nežinojo, kad jį kas nors įtarinėja dėl avarijos. Parvažiavo namo, užsikaitė puodą ir sulaukė skambučio, laiko nupoliruoti automobilį nebūtų turėjęs. Nuo įvykio per valandą laiko nuvyko į komisariatą. Pamena nukentėjusiojo automobilį, jis stovėjo šalia. Buvo apgadintas galinis dešinės pusės bamperis. To automobilio apgadinti negalėjo, nes ėmėsi visų atsargumo priemonių. Jam aiškino, kad apgadinimai yra nutrupėjęs „špaklis“. Jo automobilis stovėjo ten, kur nuotraukoje stovi automobilis „VW Passat“, stovėjo galu. Išvažiuodamas suko link automobilio „Opel“. Liudytoja K. M. nurodė, kad automobilį kliudė su kaire puse. Neseniai buvo perdažęs automobilį, bamperis buvo sveikas. Automobilis buvo neplautas, apdulkėjęs, tai net dulkės nebuvo nusibraukusios.
Nukentėjusysis D. V. teismo posėdyje parodė, kad buvo kliudytas jo automobilis. Automobilis tuo metu dar buvo uošvio, dabar jau jo. Jam paskambino, kad į jo automobilį atsitrenkė ir pabėgo. Grįžęs kalbėjo su kaimyne, kuri matė, kaip su dešiniu kampu atsitrenkė į jo automobilio dešinį kampą. Asmuo išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilio galą, paspardė padangą. Iš kaimynės pasakojimo suprato, kad jis apžiūrėjo abu automobilius. Matosi, kad atsitrenkta į buferį, nubyrėję dažai. Iš žmogiškumo galėjo jį susirasti, pakalbėti dėl to, kas nutiko. Jei asmuo atsirėmė su buferiu, kuris nėra špakliuotas, galėjo nieko nesimatyti. Nematė T. R. automobilio. Apie įvykį jam pranešė K. M.. Ji įvykį matė iš balkono. Iš to balkono visa aikštelė yra kaip ant delno. Nesutinka, kad iš tos vietos nieko nesimato. Yra tikras, kad jo automobilis iki įvykio buvo neapgadintas. Bagažinės dangtis buvo parūdijęs, bet tik tiek. Vakare pastatė automobilį toje vietoje. Nepasakys, kas stovėjo šalia, kas išvažinėjo iš aikštelės. Sakė tai, ką jam pasakojo liudytoja. Įvykio dieną vakare reikėjo nuvykti į komisariatą, pareigūnas sakė, kad kaltininkas prieš kelias savaites buvo nusipoliravęs bamperį, dėl to nesimatė jokių žymių. Gal yra kokių įrodymų, kad automobilis buvo prieš kelias savaites nupoliruotas.
Liudytoja K. M. teismo posėdyje parodė, kad buvo balkone, gyvena antrame aukšte. Po langais yra mašinų aikštelė. Išvažinėjo mašina, sukdama į kitą pusę, kaip yra neįmanoma išvažiuoti, nes ten yra du medžiai. Turi daug išvažiuoti iš vietos, kad išsisukti. Šalia stovėjo jos mašina. Per daug užsuko ir atsitrenkė į kitą automobilį. Iš karto neišlipo, pavažiavo toliau, išlipo, nuėjo iki kairės pusės, apžiūrėjo automobilį, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Asmuo į nukentėjusiojo automobilį atsirėmė su kairės pusės galu. Asmuo apėjo per automobilio galą, pasilenkęs pasižiūrėjo į kairę pusę, sėdo į automobilį ir išvažiavo, nukentėjusiojo automobilio neapžiūrėjęs. Žiūrėjo būtent į tą pusę, su kuria rėmėsi, kitų automobilio dalių neapžiūrėjo. Jis jai matėsi kitoje mašinos pusėje, galėjo žiūrėti ir į automobilio kampą, ir į ratą. Smūgio nebuvo, kažkokio garso nebuvo. Pati turi praktikos, negalėjo praleisti pro akis tokio įvykio. Buvo per mažas atstumas iš dešinės pusės, išvažiuoti neprisilietus buvo neįmanoma. Pasiėmė telefoną fotografuoti, paskambino kaimynui. Tuo metu asmuo išlipo apžiūrėti automobilį. Ant žemės buvo nukritę nukentėjusiojo automobilio dažai, suskilinėjęs kampas. Automobilis anksčiau apgadintas nebuvo. Nuo įvykio vietos buvo 20-30 metrų atstumu. Nematė, kad asmuo spardytų padangą. Apėjo aplink mašiną, apžiūrėjo kampą ir išvažiavo. Yra įsitikinusi, kad buvo prisiliesta prie nukentėjusiojo automobilio. Asmuo automobilio kairiu šonu trenkėsi į nukentėjusiojo automobilio dešinį šoną. Su kaire galine puse atsitrenkė į dešinę galinę dalį.
Liudytoja M. D. teismo posėdyje parodė, kad pamena įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gavo pranešimą, jog pranešėjo automobilį kliudė kitas automobilis ir pasišalino. Atvyko, eismo įvykio vietoje rado pranešėją, kuris paaiškino, kad kliudė jo automobilį, visą įvykį matė kaimynė. Nurodė, kad automobilis buvo pastatytas techniškai tvarkingas. Automobilį rado apgadintą, dėl to kreipėsi į pareigūnus. Nufotografavo įvykio vietą, automobilį, paėmė paaiškinimą, kolega braižė eismo įvykio vietos schemą, paėmė paaiškinimą iš kaimynės. Surado, kas vairavo kitą automobilį. Vairuotojas atvyko į komisariatą, parašė paaiškinimą, nufotografavo automobilį. Matė tik pranešėjo automobilį, kito asmens automobilį fotografavo kolegos. Pranešėjo automobilio dešinės pusės galinis bamperis buvo apgadintas. Neprisimena, ar buvo nubyrėjusių dažų, „špaklio“. Apgadinimai buvo neryškūs, paviršutiniai, kontaktas buvo slystančio pobūdžio. Gal ir įmanoma, kad ant kito automobilio nesimatytų apgadinimo žymių. Neapklausė galimai eismo įvykį sukėlusio asmens. Apklausė nukentėjusįjį ir kaimynę. Tiksliai neprisimena, ko klausė asmenų. Pranešėjas teigė, kad kaimynė, būdama balkone, matė įvykį. Moteris nurodė, kad balkonas yra antrame aukšte. Tiksliai nežino, ar įmanoma matyti įvykį, būnant balkone. Ji apžiūrėjo automobilį „Opel“. „Opel“ automobilio apgadinimai nebuvo dideli. Ji nebendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Kolega darė foto nuotraukas.
Liudytoja V. V. teismo posėdyje parodė, kad žino, jog buvo eismo įvykis, kurį formino. Aplinkybių neprisimena. Buvo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Kažkokiame kieme buvo rastas apgadintas automobilis, tačiau konkrečiai automobilio neprisimena. Pamena, kad buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, moterys nurodė aplinkybes. Neprisimena nukentėjusiojo automobilio apgadinimų. Automobilio „Audi A4“ neprisimena. Nepamena, ar bendravo su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, tokių įvykių turi daug. Jei byloje yra automobilio techninės apžiūros aktas, tuomet automobilį apžiūrėjo. Pamena, kad asmens ieškojo telefonu, nes savininkas buvo kažkur išvykęs. Neprisimena, ką asmuo aiškino. Jei parašė, kad nebuvo apgadinimų, vadinasi, taip ir buvo. Praėjus kuriam laiko tarpui, smulkius apgadinimus galima panaikinti. Viską išsiaiškinti stengiasi tą pačią dieną. Jai atrodo, kad tą pačią dieną rado asmenį, kuris apgadino kitą automobilį. Nėra ekspertė, negali pasakyti, ar apgadinimai buvo panaikinti. Nemano, kad šiuo atveju asmuo galėjo panaikinti buvusius apgadinimus. Ne jai spręsti, ar galėjo būti apgadintas automobilis, kai ant kito automobilio nėra apgadinimo žymių. Pamena, kad asmuo kažką aiškino apie padangą, kad ją lyg tvarkė, norėjo patikrinti, dėl to išlipo iš automobilio. Ekspertas nustato, ar automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Nebūtini apibraižymai, gali būti atšokusios detalės. Nepamena, su kokia automobilio vieta buvo padaryti apgadinimai. Kai paskambina, visi žmonės nustemba. Nepamena, ar galėjo asmuo sutikti, jog kliudė kitą automobilį. Lyg sakė, kad nesupranta, kodėl yra kviečiamas. Rašydama tarnybinį pranešimą, aplinkybes prisiminė geriau. Tarnybiniame pranešime aplinkybės nurodytos teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse. Iš minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl taikant šią teisės normą, būtina vadovautis Kelių eismo taisyklėmis. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad T. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 9 ir 128 punktus. KET 9 punktas, esantis KET III skyriuje „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“, numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 128 punktas, esantis XV skyriuje „Važiavimo greitis“, numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Nuo pat nagrinėjamo administracinio nusižengimo teisenos pradžios T. R. tvirtino, kad jis eismo įvykio nesukėlė, išvažiuodamas iš kiemo jokio automobilio nekliudė. Paaiškino, kad žiūrėjo per veidrodėlius, matė nukentėjusiojo automobilį, darė viską, kad į jį neatsitrenktų, atbulas stūmėsi iš stovėjimo vietos, išvažiuodamas iš kiemo jokio smūgio ar susilietimo nepajuto, atsitrenkimo garso negirdėjo, jo mašina apgadinta nebuvo. Taip pat nurodė, kad kiek pavažiavęs sustojo ir išlipo apžiūrėti automobilio padangos, nes pradėjęs važiuoti prisiminė, jog dieną prieš įvykį padanga buvo remontuota dėl to, kad buvo pradurta. Teismas remiasi tokiais T. R. paaiškinimais, nes jų nepaneigia kita bylos medžiaga.
Iš bylos duomenų matyti, kad buvo nustatyti apgadinimai ant nukentėjusiojo automobilio. Pats nukentėjusysis D. V. teismo posėdyje parodė, kad buvo atsitrenkta į jo mašinos buferį, nes nubyrėję dažai, o automobilis iki jo pastatymo aikštelėje apgadintas nebuvo. Tai, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos: K. M., kuri matė ant žemės nukritusių nukentėjusiojo automobilio dažų, suskilinėjusį kampą; M. D., kuri apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, tačiau neprisiminė, ar buvo nubyrėjusių dažų, „špaklio“, teigė, kad apgadinimai buvo neryškūs, paviršutiniai. Liudytoja V. V. teismo posėdyje neprisiminė įvykio aplinkybių, prašė vadovautis jos rašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame aplinkybes nurodė teisingai. Tačiau šiame 2019-06-28 V. V. tarnybiniame pranešime nėra užfiksuoti automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Kaip ir nėra byloje jokio transporto priemonės „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto. Rasti apgadinimai ant užpakalinio bamperio užfiksuoti eismo įvykio vietos schemos priede bei kompaktinėje plokštelėje su fotonuotraukomis. Tačiau tokių duomenų nepakanka tam, kad padaryti neginčijamą išvadą, jog šiuos automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimus padarė būtent T. R..
Atkreiptinas dėmesys, jog T. R. vairuotas automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas nebuvo. Tokią aplinkybę patvirtino ne tik pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, bet ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja. Teisme liudytoja apklausta V. V. neprisiminė įvykio aplinkybių, prašė vadovautis jos rašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame teigė aplinkybes nurodžiusi teisingai. Iš 2019-06-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Audi A4“, buvo aiškiai matyti, kad užpakalinis bamperis yra visiškai sveikas ir jokių apgadinimų ant jo nėra. Liudytoja taip pat nurodė, kad pats R. R. taip pat patvirtino, jog jokių apgadinimų ant jo automobilio nėra, todėl nesupranta, kodėl yra kaltinamas dėl įvykio. Tai, kad T. R. vairuota transporto priemonė „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinta nebuvo, patvirtina ir byloje esantys du transporto priemonės apžiūros protokolai. Pastarieji liudija, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas tiek įvykio dieną (2019-07-27), tiek ir vėliau (2019-07-03), tačiau jokių defektų ar sugadinimų nenustatyta. Taip pat sudarant eismo įvykio vietos schemą nurodyta, kad ant T. R. vairuoto automobilio apgadinimų neaptikta. Dar daugiau, teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad net dulkės nuo jo automobilio bamperio nebuvo nubrauktos.
Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad, kaip nurodė T. R., nuo galimai įvykusio auto įvykio iki tol, kol jam paskambino policijos pareigūnai, praėjo labai trumpas laiko tarpas. Teismas šia aplinkybe neturi pagrindo abejoti ir ja remiasi, nes ją patvirtina ir byloje esantys duomenys. Prie bylos yra pridėta CD laikmena, kurioje yra nukentėjusiojo bei T. R. automobilių foto nuotraukos. Iš nuotraukų ypatybių bei duomenų matyti, kad nukentėjusiojo automobilis fotografuotas laikotarpiu nuo 2019-06-27 12.57 val. iki 2019-06-27 12.59 val. Pirmoji T. R. automobilio nuotrauka padaryta 2019-06-27 13.24 val. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokole nurodytas įvykio laikas 2019-06-27 laikotarpiu nuo 11.55 val. iki 12.04 val. Tokios aplinkybės parodo, kad nuo tiriamo eismo įvykio iki tol, kol T. R. automobilis buvo pristatytas apžiūrai, praėjo itin trumpas laiko tarpas. Be to, byloje apklausta liudytoja V. V. nurodė, kad šiuo atveju asmuo negalėjo spėti panaikinti galimai buvusių apgadinimų, taip pat pridūrė, kad susisiekus su T. R., jis jai sakė, jog nesupranta, kodėl yra kviečiamas, buvo nustebęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmeta versiją, kad T. R. iki pirmosios jo automobilio apžiūros galėjo pašalinti kokius nors automobilio apgadinimus, atsiradusius po tiriamo įvykio.
Sprendžiant klausimą, ar būtent T. R. apgadino nukentėjusiojo automobilį, svarbūs yra tiesiogiai T. R. išvažiavimą iš kiemo stebėjusios liudytojos K. M. parodymai. Teisme ši liudytoja nurodė, kad įvykį matė iš balkono, t. y. būdama 20-30 metrų atstumu, teigė mačiusi, kad asmuo į nukentėjusiojo automobilį atsirėmė su kairės pusės galu. Tačiau taip pat parodė, kad smūgio nebuvo, kažkokio garso taip pat negirdėjo. Kas leidžia teismui pagrįstai abejoti, jog būtent T. R. apgadino kitą transporto priemonę. Paminėtina ir tai, kad nors liudytoja K. M. nurodė, kad T. R. po atsitrenkimo į nukentėjusiojo automobilį pavažiavęs toliau išlipo iš mašinos, nuėjo iki kairės pusės, apžiūrėjo automobilį, tada sėdo atgal į mašiną ir išvažiavo, tačiau T. R. nuo pat tiriamo įvykio pradžios (tiek rašydamas 2019-06-27 paaiškinimą, tiek pasakodamas apie įvykį pareigūnams, tiek teikdamas skundą, tiek aiškindamas aplinkybes teismui) nuosekliai tvirtino, kad jis išlipo pasižiūrėti, ar viskas gerai prieš dieną remontuotai padangai. Aplinkybė, kad T. R. dieną prieš įvykį remontavo savo automobilio padangą, teisme nebuvo paneigta. Kaip matyti, T. R. nurodė išsamias aplinkybes, t. y., kad padanga sprogo užvažiavus ant vinies, todėl buvo restauruota autoservise „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pats ją pasikeitė, t. y. montavo minėtą padangą, dėl to išvažiuodamas iš kiemo stabtelėjo pasižiūrėti, ar neatsilaisvino varžtai, ar neišsileido padanga. Liudytoja apklausta V. V. teisme nurodė, kad T. R. jau pirmojo pokalbio metu kažką aiškino apie padangą, kad ją lyg tvarkė, norėjo patikrinti, dėl to išlipo iš automobilio. Dar daugiau, liudytoja K. M., tiesiogiai stebėjusi T. R. išvažiavimą iš kiemo, teisme taip pat teigė, kad jai T. R. matėsi kitoje mašinos pusėje, todėl jis, išlipęs iš mašinos, galėjo žiūrėti ir į automobilio kampą, ir į ratą. Tokios išdėstytos aplinkybės nepaneigia T. R. nurodytos aplinkybės, kad jis iš mašinos buvo išlipęs dėl padangos apžiūrėjimo, o, priešingai, ją iš dalies ir patvirtina.
Byloje esančios automobilių fotonuotraukos liudija ir tai, kad ant nukentėjusiojo automobilio matomi apgadinimai, pridėjus policijos matavimo liniuotę, yra 46-52 centimetrų aukštyje, o T. R. automobilio kairiojo galinio bamperio iškilioji dalis, su kuria, kaip teigė liudytoja K. M., galimai buvo trenktasi į nukentėjusiojo automobilį, yra 55-60 centimetrų aukštyje. Tokios aplinkybės parodo, kad ant nukentėjusiojo automobilio esantys apgadinimai ir T. R. automobilio kairiojo galinio bamperio iškilioji dalis yra skirtinguose aukščiuose. Dar daugiau, kaip posėdžio metu teigė nukentėjusysis D. V., jis automobilį aikštelėje pastatė vakare prieš tiriamą įvykį, t. y. automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pakankamai ilgą laiko tarpą stovėjo kieme iki T. R. išvažiavimo iš kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad transporto priemonė galėjo būti apgadinta ir kito asmens.
Paminėtina, kad teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (taip pat ir pažeidėjo kaltę) administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šiuo atveju įvertinus įrodymų visumą, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog T. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Kadangi nėra jokių neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti T. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-4170-2019, kuriuo T. R. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo T. R. skundą tenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-4170-2019, kuriuo T. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.