Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei L. S.-Sobolevskajai dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d. nustatyta tvarka (įteikta 2015-10-02), t.y. asmeniškai (el.b.l. 22). Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-03-21 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ajame PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 18-1-00416-11 pagal požymius nusikalstamos veikos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., dėl to, kad 2011-03-21 apie 12.00 val. išgertuvių metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. J. S.-S. peiliu sužalojo žmona. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. S.-S. buitinio konflikto metu peiliu sužalojo savo vyrą R. J. S.-S., padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-06-07 nutarimo matyti, kad tokia atsakovės veika buvo kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o tokios bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, minėtu nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (e.b.l. 4-6). Nustatyta, kad nukentėjusysis R. J. S.-S. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 49,44 Eur (e.b.l. 7).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). CK 6.283 str. 1 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 4 str. 1 d. 2 ir 3 p., 31 str. 1 p., 34 str. 1 p., nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Teritorinės ligonių kasos. SDĮ 15 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė sužalojo nukentėjusįjį (apdraustąjį), tyčiniais veiksmais sutrikdė jam sveikatą, dėl ko sužalotas asmuo buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, o sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina sudarė 49,44 Eur. Taigi byloje nustatytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 str. – 6.249 str., CPK 178, 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovei atsirado prievolė regreso tvarka atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas siuntė atsakovei raginimą atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (e.b.l. 8), tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė šią žalą atlygino nepateikta (CPK 178 str.).

CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovės priteistina 49,44 Eur padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 49,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas CPK 83 str. 1 d. 10 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 96 str. 1 d., iš atsakovės valstybės naudai priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio. Be to, vadovaujantis CPK 92 str., valstybės naudai iš atsakovės priteistina 0,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 279 str., 285-288 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j.a.k. 188783796, iš atsakovės L. S.-S., a.k. (duomenys neskelbtini), 49,44 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 44 ct) žalos atlyginimui bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 49,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės L. S.-S., a.k. (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio bei 0,58 Eur (nulį eurų 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660, gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos).

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.