Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Artūrui Baužai, išteisintiesiems M. B. ir I. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl 2006-12-18 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. B. ir I. P. išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo darant nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d. ( LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. kaltinamas tuo, kad jis 2005-06-04, apie 18 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K. ir I. P., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu, tai yra suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, o R. K. kumščiu suduodant du smūgius į nugaros sritį ir penkis smūgius kumščiu į veido sritį, bei I. P. suduodant nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tuo padarė jam veido sumušimą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu, bei kairio peties nubrozdinimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš E. G. ir A. J. reikalavo grąžinti iš R. K. pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną Nokia ir šiais savo veiksmais savavališkai vykdė savo tariamą teisę vykdyti teisingumą ir padarė didelės žalos nukentėjusiųjų E. G. ir A. J. teisėms ir teisėtiems interesams, t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. 2 d. padarymu.

I. P. kaltinamas tuo, kad jis 2005-06-04, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu, tai yra suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, o R. K. su metaliniu strypu suduodant nemažiau 10 smūgių į kojų ir nugaros sritį ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-o danties lūžimą, kairės pusės 2-o danties panirimą, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kairio kelio sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K. bei M. B., panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu, tai yra suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, o R. K. kumščiu suduodant du smūgius į nugaros sritį ir penkis smūgius kumščiu į veido sritį bei M. B. suduodant nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, tuo padarė jam veido sumušimą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimu, bei kairio peties nubrozdinimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš E. G. ir A. J. reikalavo grąžinti iš R. K. pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną Nokia ir šias savo veiksmais savavališkai vykdė tariamą savo teisę vykdyti teisingumą ir padarė didelės žalos nukentėjusiųjų E. G. ir A. J. teisėms ir teisėtiems interesams, t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. 2 d. padarymu.

M. B. ir I. P. išteisinti tuo pagrindu, kad nenustatytas jų dalyvavimas padarant nusikaltimą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji M. B. ir I. P. dalyvavo padarant jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tai, kad kaltinamieji buvo nusikaltimo vietoje, kai prieš nukentėjusiuosius A. J. ir E. G. buvo naudojamas fizinis smurtas ir reikalaujama grąžinti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, nėra neginčijamas įrodymas, patvirtinantis M. B. ir I. P. kaltę. Kaltinamieji M. B. ir I. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę neigė ir jų parodymų niekas nepaneigė. Nukentėjusysis E. G. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2005-06-04 apie 18 val. jis kartu su A. J. ir A. J. sėdėjo A. J. automobilyje VW Golf prie E. namų. A. J. sėdėjo ant galinės sėdynės, E. priekyje, A. J. sėdėjo už vairo. Netrukus prie jų privažiavo Audi A3, iš kurio išlipo trys vaikinai - R. K., M. B. ir I. P... Priėjęs prie automobilio R. K. liepė jam iš automobilio išlipti. Iš automobilio išlipo savo noru. Jam išlipus iš automobilio, R. K. strypu ar pagaliu pradėjo mušti jį per kojas, sudavė kelis smūgius į veidą. Kadangi bėgo kraujas jis nuėjo į namus, o grįžęs pamatė, kad viskas buvo pasibaigę. Nei M. B., nei I. P. jo nemušė, už apykaklės netampė, negrasino, o I. P. į dantis netrenkė. Dantį nuskėlė R. K.. I. P. ir M. B. skyrė ir atėmė pagalį iš R. K.. Tokius parodymus E. G. buvo davęs ir pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Nors liudytojo A. J. parodymai teisme nežymiai skyrėsi nuo 2005-08-18 ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau netikėti teisme duotais parodymais teismas neturėjo pagrindo. Ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu A. J. nenurodė, kad E. G. ar A. J. mušė, tampė, jiems grasino ar reikalavo atiduoti telefoną M. B.. Kitus liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigia nukentėjusiojo E. G. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo nurodęs, kad E. G. išlipus iš automobilio, smūgį į veidą kumščiu jam sudavė I. P.. Šių parodymų nukentėjęs E. G. nepatvirtino, nei pirmosios apklausos 2005-06-20 metu, nei teisiamajame posėdyje. Be to, A. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kad R. ir I., ištraukę ir nusivedę A.už automobilio ėmė daužyti rankomis į įvairias kūno vietas, nepatvirtina ir kito nukentėjusiojo A. J. parodymai, kuriuose teigiama, kad iš automobilio jį ištraukė M. ir pavedė iki automobilio galo. Be to, apylinkės teismas nustatė, kad nukentėjusiojo A. J. parodymai nenuoseklūs ir prieštarauja kitiems įrodymams, nes 2005 m. birželio 7 d. pirmos apklauso metu nukentėjusysis A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodė, kad 2005-06-04 apie 18 val. jis su E. G. ir A. J. buvo prie E. namų. A. J. sėdėjo prie vairo, A. J. sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje, o E. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. A. J. automobilis VW Golf dviejų durų. Netrukus prie jų privažiavo automobilis Audi A3, iš kurio išlipo trys vaikinai, vienas iš jų R. K.. Vienas, iš tų jaunuolių, kurio neprisimena, priėjo prie automobilio, atidarė keleivio pusės dureles ir liepė Edvinui išlipti iš automobilio. E. išlipus, R. K. metaliniu apie 80 cm ilgio strypu pradėjo jį mušti. Jam sudavė 5-6 smūgius į kojas. Po to visi trys mušė E. G. į įvairias kūno vietas. Po to M. B. ištraukė jį iš automobilio ir nuvedė prie mašinos galo. Ten visi trys jį apstojo ir pradėjo kumščiais mušti į įvairias kūno vietas, dėl ko neteko sąmonės. Nuo atvykusių jaunuolių sklido alkoholio kvapas. Vėliau jam atsigavus ir atsisėdus ant keleivio sėdynės R. K. sudavė dar penkis smūgius kumščiu į veidą, reikalaudamas grąžinti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Vėliau M. B. paėmęs jį už peties bandė įsodinti į savo mašiną ir nuvežti prie tvenkinio, tačiau jis atsisakė su jais važiuoti. 2005 m. rugpjūčio 2 d. vykusioje apklausoje A. J. jau nurodė, kad I. P. pasuko eiti link A. J., tačiau Ričardas ir M. pasakė, kad nereikia, negali pasakyti, kiek smūgių R. K. sudavė E. G., bet galėtų būti apie penkis. O kad E. G. būtų mušęs M. B. nematė. I. P. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą E. G.. Kai M. B. nuvedė jį prie automobilio galo, priešais jį stovėjo I. P., kuris pirmasis sudavė jam kumščiu į veidą, R. K. trenkė į nugarą, o M. B. stovėjo šone ir sudavė jam smūgį į veidą Be to, šios apklausos metu A. J. jau nenurodė tų aplinkybių, kad atvykę jaunuoliai M. B., I. P. ir R. K. buvo išgėrę. Apklausiant 2005-08-03 ikiteisminio tyrimo teisėjo ir pasirašęs priesaiką, A. J. dar nurodė, kad I. P. buvo paėmęs už apykaklės A. J., o R. K. vaikėsi jį aplink automobilį, tačiau nuo M. B. ir R. K. jam pavyko išsiskuti. Apklausos metu nenurodė tų aplinkybių, kad įvykio metu jis buvo netekęs sąmonės, kad kaltinamieji buvo neblaivūs. Patikrinti ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo A. J. parodymų teisiamajame posėdyje teismas neturėjo galimybės, todėl vertinant A. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu teismas padarė išvada, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys, nes tokių parodymų, kad kaltinamieji buvo neblaivūs, kad I. P. už apykaklės buvo paėmęs A. J., kad A. J. buvo netekęs sąmonės nepatvirtino, nei kitas nukentėjusysis E. G., nei liudytojas A. J., nei kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, nenuoseklūs yra ir kiti parodymai, nes jų nepatvirtina nukentėjusysis E. G.. Teismas nenustatė, kad kaltinamieji darė spaudimą ar kokiu kitokiu būdu bandė paveikti nukentėjusįjį E. G. ar liudytoją A. J., kad pastarieji pakeistų savo parodymus teisme kaltinamųjų naudai.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-12-18 nuosprendį, kuriuo M. B. ir I. P. išteisinti pagal LR BK 294 str. 2 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį: I. P. pripažinti kaltu padarius nuskalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. ir nubausti 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 75 str. nuostatas, bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Įpareigoti I. P. be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei įpareigoti per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. M. B. pripažinti kaltu padarius nuskalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d. ir nubausti 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 75 str. nuostatas, bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Įpareigoti M. B. be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Skunde nurodoma, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį tendencingai analizavo bei vertino ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu surinktus įrodymus. Teismas savo išvadas grindė tik teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų duotais parodymais, atmesdamas ir nevertindamas nukentėjusiųjų bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, be jokio objektyvaus pagrindo laikydamas juos nenuosekliais, todėl negalinčiais būti pagrįstais įrodymais byloje. Kaltinamųjų M. B. ir I. P. kaltė padarius nusikaltimą numatytą LR BK 294 str. 2 d. yra pilnai ir neginčytinai įrodyta kaltinamajame akte nurodytomis nustatytomis įvykio aplinkybėmis bei surinktais įrodymais.

Apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį grindžia tuo, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. G. dėl nenustatytų aplinkybių pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus apie tai, kad jį įvykio metu suduodamas vieną smūgį kumščių į veidą mušė ir I. P.. Tokią išvadą, kad šie nukentėjusiojo parodymai teisingi, teismas motyvavo tuo, kad tokius pat parodymus nukentėjusysis E. G. davė savo pirmosios paklausos metu 2005-06-20. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam E. G. smūgį kumščiu sudavė I. P., nukentėjusysis E. G. nurodė ikiteisminio tyrimo metu papildomos jo apklausos metu, po to kai ši aplinkybė tapo žinoma apklausus nukentėjusįjį A. J.. Būtent dėl šios priežasties nukentėjusysis E. G. ir buvo apklausiamas papildomai. Tai, kad papildomos nukentėjusiojo apklausos metu nukentėjusysis E. G. papildė ir patikslino įvykio aplinkybes nėra pagrindas iš esmes abejoti jo parodymų tikrumu ir teisingumu.

Teismas vertindamas liudytojo A. J. parodymus duotus teismo posėdžio metu, neatsižvelgė ir nevertino jo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, motyvuodamas tuo, kad liudytojas A. J. buvo apklaustas namuose, anksti ryte. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. J. parodymais apie tai, kad jo apklausos protokolą surašė tyrėjas, o jis apklausos protokole pasirašė jo neskaitęs. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad liudytojo apklausos protokole liudytojas A. J. pasirašė patvirtindamas faktą, kad jam yra išaiškinta atsakomybe už melagingų parodymų davimą ir pats savo parašu patvirtino protokole surašytų jo parodymų apie įvykio aplinkybes teisingumą. Jokių duomenų leidžiančių pagrįstai abejoti liudytojo A. J. parodymų teisingumu bylos tyrimo metu nenustatyta. Liudytojo A. J. parodymus pilnai arba iš dalies patvirtina nukentėjusiųjų A. J. ir E. G. duoti parodymai. Be to, liudytojas A. J. buvo apklaustas savo namuose (duomenys neskelbtini), 2005-08-18 10 val. 00 min. ir toks apklausos laikas negalėjo sutrukdyti liudytojui A. J. duoti objektyvius parodymus apie jam žinomas įvykio aplinkybes. Liudytojo apklausa buvo vykdoma laikantis visų LR BPK 183 str. reikalavimų, įstatymas nedraudžia vykdyti liudytojo apklausą jo gyvenamojoje vietoje. Įstatymas taip pat neriboja ir liudytojo apklausos atlikimo paros meto. Liudytojo apklausos vietą ir laiką tyrėjas atliekantis ikiteisminį tyrimą pasirenka atsižvelgdamas į konkrečiu metu esančią tyrimo situaciją ir aplinkybes. Liudytojas A. J. prieš apklausą buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir baigus apklausą jis savo parodymų teisingumą patvirtino savo parašu, todėl darytina pagrįsta išvada, kad liudytojo A. J. apklausa buvo vykdoma teisėtai, nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje atmesdamas liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, motyvavo tuo, kad tyrėjas J. M. nenurodė, kodėl liudytojas A. J. buvo apklaustas namuose. Šis teismo motyvas yra visiškai nepagrįstas, kadangi įstatymas leidžia pareigūnui atliekančiam ikiteisminį tyrimą savo nuožiūra pasirinkti liudytojo apklausos vietą ir laiką atsižvelgiant į tyrimo situaciją konkrečiu metu. Toks šių aplinkybių vertinimas yra tendencingas, nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. patvirtino nukentėjusiojo E. G. parodymus nurodydamas, kad jis matė kaip I. P. sudavė smūgį nukentėjusiajam E. G. į veidą, bei matė kaip R. K. su I. P. mušė nukentėjusįjį A. J. nusivedę jį už automobilio VW Golf. Teismas padarė nepagrįsta išvadą, kad nukentėjusysis E. G. paneigė šiuos liudytojo A. J. parodymus. Šis teismo teiginys yra nepagrįstas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. J. ir nukentėjusiojo E. G. parodymai ne prieštaravo, o papilde vieni kitus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusiojo A. J. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems įrodymams ir nesirėmė jais priimdamas nuosprendį, nes visos trys ikiteisminio tyrimo metu atliktos nukentėjusiojo A. J. apklausos neprieštarauja viena kitai, o tik papildo ir patikslina viena kitą.

Be to, skunde nurodoma, kad nukentėjusysis A. J. buvo apklaustas Jonavos rajono apylinkės teisme, apklausa buvo vykdoma dalyvaujant prokurorui. Tokia nukentėjusiojo apklausos galimybė yra įtvirtinta LR BPK 184 str. Įstatymo leidėjas suteikė teisę ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytoją ( nukentėjusįjį) teisme, jeigu nebus įmanoma jo apklausti nagrinėjimo teisme metu. ( LR BPK 184 str. 1 d. l p.), todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad nukentėjusiojo A. J. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės patikrinti teisme ir tai trukdė jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos nukentėjusiojo A. J. apklausos metu jis nepatvirtino savo ankstesnėse apklausose nurodytų aplinkybių : apie kaltinamųjų neblaivumą, apie I. P. darytą A. J. paėmimą už apykakles, apie jo paties sąmonės netekimą po jo atžvilgiu naudoto fizinio smurto, nes teisme atliekama nukentėjusiojo apklausa neturi ir neprivalo būti smulkmeniškas ankstesnių jo parodymų atkartojimas. Teisme atliekama nukentėjusiojo apklausa buvo jau sukonkretinta, siekiant užfiksuoti konkrečias įvykio aplinkybes, kurios turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, bei priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. A. J. apklausos metu nurodė, kad 2005-06-04 apie 18 val., jis su E. G. ir A. J. buvo prie Edvino namų. Netrukus prie jų privažiavo automobilis Audi A3 iš kurio išlipo trys vaikinai: R. K., M. B. ir I. P.. Prie automobilio priėjo visi trys ir liepė Edvinui išlipti iš automobilio. Edvinui išlipus R. K. metaliniu strypu pradėjo mušti jam 5-6 kartus per kojas, o po to mušė rankų kumščiais. A. J. matė kaip I. P. sudavė E. G. vieną smūgį kumščiu į veidą. Po to R. K. ištraukė A. J. iš automobilio ir nuvedė prie a. m. VW Golf galo. Ten jie visi trys jį apstojo ir pradėjo mušti. Priekyje prieš A. J. stovėjo I. P. kuris sudavė jam kumščiu į veidą. Už nugaros stovėjo R. K. kuris sudavė 2 kartus į nugarą. M. B. stovėjo šone ir sudavė jam smūgį į kairę veido pusę. Kas vyko toliau jis nežino nes prarado sąmonę. Atsigavęs jis atsisėdo į automobili ir tada R. K. vėl jam sudavė kumščiu 5 kartus į veidą. Vaikinai kaltino juos pavogus R. K. mobilaus ryšio telefoną ir reikalavo jį gražinti arba sumokėti R. K. 400 litų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. nurodė, kad jis matė kaip I. P. sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam E. G. į veidą. Šiuos jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu pilnai patvirtino pats nukentėjusysis E. G. ir liudytojas A. J., todėl teismas nepagristai padare išvadą, kad šie A. J. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. J. ir A. J. parodymai prieštarauja liudytojo D. P. parodymams, nes šis teismo teiginys yra absoliučiai niekuo nepagrįstas, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu liudytojas D. P. nurodė, kad jis iš įvykio vietos sulaukęs draugo išvažiavo ir nieko nematė, nieko paaiškinti negali. Teismas priimant nuosprendį nepagrįstai nurodė, kad negalima remtis nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjo vykdytos jo apklausos metu nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kadangi jo apklausos teisme metu nedalyvavo kaltinamieji M. B. ir I. P., nes teisme atliekant nukentėjusiojo apklausą įstatymas numato privalomą tik prokuroro dalyvavimą ( LR BPK 184 str. 3 d. ). Tuo metu, kada buvo vykdoma A. J. apklausa teisme I. P. šioje byloje dar nebuvo pripažintas įtariamuoju, jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis nebuvo sulaikytas įtariant padarius šį nusikaltimą. Tik vėliau, surinkus pakankamai duomenų apie I. P. įvykdytą nusikalstamą veiką 2005-09-09 šioje byloje jam buvo įteiktas parnešimas apie įtarimą ir jis apklaustas įtariamuoju., o įtariamiesiems R. K. ir M. B. įstatymo numatyta tvarka buvo išsiųsti pranešimai apie planuojamą atlikti nukentėjusiojo A. J. apklausą teisme. Be to, įstatymas numato įtariamojo teisę dalyvauti tokioje apklausoje, tačiau laisvėje esančio įtariamojo ar jo gynėjo neatvykimas į liudytojo apklausą netrukdo atlikti apklausą (LR BPK 184 str. 5 d.), todėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atlikta nukentėjusiojo A. J. apklausa teisme buvo atlikta teisėtai, nepažeidžiant LR BPK 184 str. numatytų reikalavimų.

Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai kokia žala buvo padaryta nukentėjusiųjų A. J. ir E. G. teisėms ir teisėtiems interesams, nes kaltinamajame akte yra nurodyta konkrečiai kokio sunkumo sveikatos sutrikdymus kaltinamieji savo aktyviais, nusikalstamais ir tyčiniais veiksmais padare nukentėjusiesiems A. J. ir E. G., o sveikatos sutrikdymų sunkumo laipsnis yra nurodytas teismo medicinos specialistų išvadose ir tai yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta didelė žala nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams. Šiuo nusikaltimu buvo padaryta didelė žala nukentėjusiųjų teisei į saugumą nuo fizinio smurto, teisę į jo kūno neliečiamumą, teisę į teisėtą ir teisingą teisingumo vykdymą. Be to, pareikšto civilinio ieškinio buvimas ar nebuvimas byloje neturi jokios įtakos pripažįstant , kad yra padaryta didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Apeliantas nurodo, kad kaltinamajame akte yra nurodyta, kad kaltinamųjų I. P. ir M. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė — kad jie nusikalstamą veika padarė bendrininkų grupėje. Tai, kad M. B. ir I. P. bei R. K. veikė bendrai rodo visos byloje nustatytos įvykio aplinkybes. Nors akivaizdaus, išankstinio žodinio susitarimo įvykdyti nusikalstamą veiką tarp kaltinamųjų nenustatyta, bet jų susitarimas veikti kartu darant nusikalstamą veiką bendrais veiksmais, pasireiškė kaltinamųjų konkliudentiniais veiksmais, tai yra vienam pradėjus atlikinėti nusikalstamus veiksmus, kiti aktyviai prisijungia sutikdami su daromų veiksmų turiniu ir galimomis pasekmėmis. Visos byloje nustatytos įvykio aplinkybės leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad M. B., I. P. ir R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu veikė išvien, tai yra veikdami bendrininkų grupėje.

Be to, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, privalėjo įvertinti tai, kad nukentėjusysis E. G., įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str., teismo posėdžio metu pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie I. P. jam suduotą smūgį ranka į veidą ir šį faktą teisiškai turėjo įvertinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintieji I. P., M. B. ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas tendencingai analizavo bei vertino ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktas įrodymus. Teismas savo išvadas grindė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais kaltinamųjų parodymais, atmesdamas ir nevertindamas nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, be jokio objektyvaus pagrindo laikydamas juos nenuosekliais.

Apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko nebuvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir nepaskirta bausmė. Apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir padarė neteisingą išvadą, kad M. B. ir I. P. nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas neobjektyviai ir šališkai įvertino surinktus įrodymus ir padarė niekuo nepagrįstas išvadas ir neteisingai išteisino M. B. ir I. P.. Nuosprendyje nurodyti išteisinimo argumentai neesminiai ir nelogiški, akivaizdžiai prieštaraujantys bylos duomenims, todėl išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis ( LR BPK 329 str. 1 d.2 p.).

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis M. B. 2005-06-04, apie 18 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. P. ir kitu asmeniu, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu, tai yra suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, o kitam asmeniui kumščiu suduodant du smūgius į nugaros sritį ir penkis smūgius kumščiu į veido sritį, bei I. P. suduodant nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tuo padarė jam veido sumušimą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu, bei kairio peties nubrozdinimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš E. G. ir A. J. reikalavo grąžinti iš R. K. pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną Nokia ir šiais savo veiksmais savavališkai vykdė savo tariamą teisę vykdyti teisingumą ir padarė didelės žalos nukentėjusiųjų E. G. ir A. J. teisėms ir teisėtiems interesams.

Kaltinamasis I. P. 2005-06-04, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu, tai yra suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, o kitam asmeniui su metaliniu strypu suduodant nemažiau 10 smūgių į kojų ir nugaros sritį ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-o danties lūžimą, kairės pusės 2-o danties panirimą, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kairio kelio sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. B. bei kitu asmeniu, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu, tai yra suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, o kitam asmeniui kumščiu suduodant du smūgius į nugaros sritį ir penkis smūgius kumščiu į veido sritį bei M. B. suduodant nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, tuo padarė jam veido sumušimą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimu, bei kairio peties nubrozdinimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš E. G. ir A. J. reikalavo grąžinti iš R. K. pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną Nokia ir šiais savo veiksmais savavališkai vykdė tariamą savo teisę vykdyti teisingumą ir padarė didelės žalos nukentėjusiųjų E. G. ir A. J. teisėms ir teisėtiems interesams.

Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005-06-04 pavakare kartu su I. P. ir R. K. važiavo į (duomenys neskelbtini). R. K. prašymu užvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Sustojo prie namo, kurio kieme stovėjo automobilis VW Golf. Matė kaip R. K. kažką kalbėjosi su E. G., A. J. ir A. J., po to su A. J. pradėjo muštis. R. K. A. J. mušė rankomis, po to pagaliu dėl to, kad šis iš R. K. pavogė mobilaus ryšio telefoną. Jis nei vieno smūgio nesudavė nei A. J., nei E. G., jiems negrasino.

Kaltinamasis I. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005-06-04 pavakare paprašė M. B., kad šis pavežtų į (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo ir R. K., kuris paprašė sustoti (duomenys neskelbtini). R. K. išlipęs iš automobilio, nuėjo prie vaikinų ir pradėjo juos mušti. Matė, kaip R. K. mušė rankomis ir pagaliu ar gumine lazda. Dėl ko įvyko konfliktas, jis nežino, bet R. K. aiškino, kad A. J. pavogė iš jo mobilaus ryšio telefoną. Jis nemušė nei A. J., nei E. G., A. J. iš automobilio netraukė, niekam negrasino.

Nors kaltinamieji M. B. ir I. P. kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Apygardos teismas vadovaujasi nukentėjusiųjų A. J., E. G., liudytojo A. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie objektyviai nepaneigt bei iš dalies E. G. ir A. J. parodymais, duotais teisme, kiek jie atitinka jų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei kitus bylos duomenis.

Nukentėjusiojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, (LR BPK 276 str. tvarka )nustatyta, kad 2005-06-04 apie 18 val. jam, E. G. ir A. J., sėdint A. J. priklausančiame automobilyje VW Golf, atvažiavo automobilis Audi A3, iš kurio išlipo R. K., M. B. ir I. P.. Visi trys vaikinai priėjo prie jų automobilio ir liepė E. G. išlipti. Edvinui išlipus, R. K. metaliniu strypu sudavė pastarajam 5-6 kartus per kojas, po to mušė kumščiais. Nukentėjęs matė, kaip I. P. sudavė E. G. vieną kartą kumščiu į veidą. Po to R. K. ištraukė A. J. iš automobilio ir visi trys atvažiavę jaunuoliai – R. K., M. B. ir I. P. mušė nukentėjusįjį. I. P. A. J. sudavė kumščiu į veidą, R. K. du kartus jam sudavė į nugarą, M. B. jam sudavė į kairę veido pusę. Kuriam laikui buvo praradęs sąmonę. Atgavus sąmonę, buvo mušamas R. K., kuris kumščiu sudavė 5 kartus į veidą. Vaikinai kaltino juos pavogus R. K. mobilaus ryšio telefoną ir reikalavo jį grąžinti arba sumokėti R. K. 400 Lt. ( b. l. 19-20,21-22,29-35).

Nukentėjusiojo E. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei iš dalies teisme, nustatyta, kad R. K. jam sudavė apie 10-15 smūgių metaliniu strypu per kojas ir nugarą, o I. P. jam sudavė vieną kartą kumščiu į veidą. Kai nusivalęs kraują iš namų grįžo prie automobilio, tai matė, kaip R. K., M. B. ir I. P. buvo apstoję ir mušė A. J.. Konkretizuoti smūgių skaičiaus, suduotų A. J., negali. Atvykę vaikinai juos kaltino pavogus iš R. K. mobilaus ryšio telefoną ir reikalavo jį grąžinti.

Liudytojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei iš dalies teisme nustatyta, kad I. P. sudavė E. G. smūgį kumščiu į veidą. R. K. metaliniu strypu sudavė E. G. apie 10-15 kartų per kojas. R. K. ir I. P., ištraukę A. J. iš automobilio, mušė jį rankomis į įvairias kūno vietas. Liudytojas girdėjo, kaip vaikinai aiškino, jo muša už tai, kad A. J. su E. G. pavogė R. K. telefoną.

Liudytojos D. Č. parodymais nustatyta, kad įvykio metu ji matė savo anūką E. G. kruvinu veidu. Kieme buvęs vaikinas turėjo kažkokią lazdą ir iš A. J. reikalavo grąžinti kažkokį telefoną. Grasino, kad jei neatiduos, tai atvažiuos kitą dieną ir muš.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjęs A. J. patvirtino savo parodymus, parodė vietą kur atvažiavo R. K., M. B. ir I. P., kiek ir kas konkrečiai sudavė jam smūgius (b. l. 34-35).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. J. padarytas veido sumušimas, pasireiškęs apatinio žandikaulio kairėje pusėje lūžimu bei kairiojo peties nubrozdinimu. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje ar jam nugriuvus ir atsitrenkus kaire veido puse ir kairio peties sritimi į kietus bukus daiktus. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (b. l. 37-38).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad E. G. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžis, kairės pusės 2 danties panirimas, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kairio kelio sumušimas. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą , tyčiniam savęs sužalojimui nebūdingi ir galėjo būti padaryti 2005-06-04, nes tai patvirtina medicinos duomenys (b.l. 48).

Apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiųjų ir liudytojų D. Č. ir A. J. parodymais. Nepagrįsta teismo išvada, kad negalima vadovautis nukentėjusiųjų A. J. ir E. G. parodymais, nes jie ikiteisminio tyrimo metu buvo papildomai apklausiami, liudytojas A. J. neteisėtai apklaustas namuose, apklausos protokolą surašė tyrėjas, liudytojas neperskaitęs protokolo, jį pasirašė. Tyrėjas, apklausęs A. J. ir nustatęs papildomas aplinkybes, papildomai apklausė ir E. G.. Tai, kad papildomos apklausos metu E. G. papildė ir patikslino įvykio aplinkybes, nėra pagrindas iš esmės abejoti jo parodymų tikrumu ir teisingumu. Iš tikrųjų liudytojas A. J. buvo apklaustas netarnybinėse patalpose 10 val. ryto, tai pažymėta jo apklausos protokole. Liudytojui A. J. buvo išaiškintos jo teisės , pareigos ir atsakomybė, tai jis patvirtino parašu. Vėliau liudytojui buvo pasiūlyta papasakoti visa kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylą išspręsti. A. J. apklausos protokolo pabaigoje savo ranka padarė prierašą, kad jį perskaitė ir surašytas teisingai. Byloje nėra duomenų leidžiančių pagrįstai abejoti liudytojo A. J. parodymų teisingumu. Liudytojo A. J. versija apie tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė ne visai teisingus parodymus, nes buvo neišsimiegojęs yra neįtikinama ir nelogiška, nes toks apklausos laikas ir vieta negalėjo sutrukdyti liudytojui duoti objektyvius parodymus. Įstatymas nedraudžia liudytojo apklausti netarnybinėse patalpose, šiuo atveju – namuose. Įstatymas taip pat neriboja ir liudytojo apklausos atlikimo atitinkamu paros metu. Liudytojo apklausos vietą ir laiką tyrėjas pasirenka , atsižvelgdamas į konkrečiu metu esančią tyrimo situaciją ir aplinkybes Kritikuodamas tyrėjo veiksmus, apklausiant liudytoją A. J., apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė kokį baudžiamojo įstatymo normą pažeidė tyrėjas. Apygardos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė, todėl priimant nuosprendį reikia vadovautis liudytojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie gauti teisėtu būdu ir atitinka ir kitus įrodymus. Taigi, liudytojo A. J. parodymais nustatyta, kad jis matė kaip I. P. sudavė smūgį nukentėjusiajam E. G. į veidą ir matė kaip R. K. su I. P. mušė nukentėjusįjį A. J..

E. G. papildomos apklausos metu nurodė, kad jam smūgį kumščiu sudavė I. P.. Ši aplinkybė tapo žinoma po nukentėjusiojo A. J. apklausos. Tai, kad E. G. papildė ir patikslino įvykio aplinkybes, nėra pagrindas iš esmės abejoti jo parodymų tikrumu ir teisingumu. E. G. , duodamas parodymus buvo supažindintas su teisėmis, pareigomis ir baudžiamąja atsakomybe už žinomai melagingų parodymų davimą. Liudytojas apklausos protokolo tikrumą patvirtino ranka padarytu prierašu, po to kai jį perskaitė, parašė , kad surašytas teisingai. Todėl netikėti nukentėjusiojo apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu nėra pagrindo. Be to, tokius jo parodymus patvirtino ir liudytojas A. J., kuris matė, kaip I. P. sudavė E. G. į veidą.

Apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjęs A. J. buvo apklaustas ne tik tyrėjo, bet ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kadangi A. J. į teisiamąjį posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apylinkės teismas turėjo jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisiamajame posėdyje perskaityti. Tai numato įstatymas ( LR BPK 276 str. ). Susipažinus su visais A. J. parodymais daroma išvada, kad jį ir E. G. mušė R. K., M. B. ir I. P. už tai, kad buvo pavogtas R. K. mobilaus ryšio telefonas. A. J. parodymai iš esmės yra tapatūs, skiriasi kai kurios detalės, kurios neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Papildydamas savo parodymus, A. J. jų nekeitė, jie iš esmės nuoseklūs, todėl apylinkės teismas negalėjo jais nesivadovauti.

Apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, kad negalima remtis A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes jo apklausoje nedalyvavo kaltinamieji M. B. ir I. P.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tuo metu, kai buvo vykdoma A. J. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, I. P. šioje byloje dar nebuvo pripažintas įtariamuoju. Tik vėliau, surinkus pakankamai duomenų apie I. P. galimai padarytą nusikaltimą, 2005-09-09 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis apklaustas įtariamuoju, o įtariamiesiems M. B. ir R. K. įstatymo nustatyta tvarka buvo išsiųsti pranešimai apie planuojamą atlikti nukentėjusiojo A. J. apklausą teisme. Be to, įstatymas numato įtariamojo teisę dalyvauti tokioje apklausoje, tačiau laisvėje esančio įtariamojo ar jo gynėjo neatvykimas į liudytojo apklausą netrukdo atlikti apklausą, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atlikta nukentėjusiojo A. J. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo atlikta teisėtai, nepažeidžiant LR BPK 184 str. reikalavimų.

Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. J. ir A. J. parodymai prieštarauja liudytojo D. P. parodymams. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, liudytojo D. P. parodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes jis įvykio nematė ir nieko negirdėjo. Todėl nelogiška būtų teigti, kad jo parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų ir liudytojo A. J. parodymams.

Surinktų ir ištirtų įrodymų visetas rodo, kad kaltinamieji M. B. ir I. P., kartu su kitu asmeniu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami fizinę prievartą nukentėjusiųjų A. J. ir E. G. atžvilgiu, reikalavo grąžinti iš R. K. pagrobtą mobilaus ryčio telefoną ir šiais savo veiksmais vykdė tariamą teisę vykdyti teisingumą ir padarė didelės žalos nukentėjusiųjų E. G. ir A. J. teisėms ir teisėtiems interesams. M. B. ir I. P. tyčiniais veiksmais E. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o A. J. – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialistų išvadomis patvirtinama ta aplinkybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2005-06-04, kietais bukais daiktais, kas atitinka nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus. Kaltinamieji M. B. ir I. P. savo tyčiniais veiksmais padarė didelę žalą nukentėjusiųjų teisei į saugumą nuo fizinio smurto, teisę į jo kūno neliečiamumą, teisę į teisėtą ir teisingą teisingumo vykdymą. Nors akivaizdaus, išankstinio žodinio susitarimo padaryti nusikalstamą veiką tarp kaltinamųjų nenustatyta, tačiau jų susitarimas veikti kartu, bendrais veiksmais daryti nusikaltimą, pasireiškė kaltinamųjų konkliudentiniais veiksmais, tai yra vienam pradėjus daryti nusikalstamus veiksmus, kiti aktyviai prisijungė, sutikdami su daromų veiksmų turiniu ir galimomis pasekmėmis. Esant tokiom aplinkybėm, M. B. ir I. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 294 str. 2d.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus numatytus LR BK 54 str .: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamieji padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimą. Sunkių pasekmių nėra.

Kaltinamasis M. B. teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, mokosi. Kaltinamasis I. P. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba.

Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe abiem kaltinamiesiems reikia laikyti tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje

Atsižvelgęs į visas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant M. B. ir I. P. laisvės atėmimo bausmes, bet jų vykdymą atidedant, pritaikant LR BK 75 str. nuostatas.

Kardomosios priemonės nepaskirtos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 4d.,329 str. 2d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

2006m. gruodžio 18d. Jonavos rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 294 str. 2d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 ( šešiems) mėnesiams. Taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams. Įpareigoti M. B. be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei tęsti mokslą.

I. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 294 str. 2d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems ) metams. Įpareigoti I. P. be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei įpareigoti jį per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.