- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 2T-53/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Egidija Tamošiūnienė, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- Latvijos Respublikos bendrovės SIA „OVI“
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „OVI“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apygardos arbitražo teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Nr. 0265/2013 dėl skolos ir arbitražo išlaidų atlyginimo priteisimo, suinteresuotas asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Edelas“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Latvijos Respublikos Rygos apygardos arbitražo teismas (toliau tekste – Arbitražo teismas arba Arbitražas) 2014 m. sausio 10 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. 0265/2013, Latvijos Respublikos bendrovės SIA „OVI“ (toliau tekste – SIA „OVI“) naudai iš UAB „Edelas“ priteisė 95 954, 07 EUR skolos bei 3 665, 85 EUR arbitražo išlaidų, viso – 99 619, 92 EUR.
Šalies argumentai
Pareiškėjas SIA „OVI“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą užsienio valstybės arbitražo sprendimą. Pareiškėjas nurodo, jog Arbitražo teismo išspręstas ginčas patenka į SIA „OVI“ ir UAB „Edelas“ 2012 m. birželio 14 d. sudarytos naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2012-OVI-EDeAD 8.1. punkte įtvirtintos arbitražinės išlygos ribas, bylą nagrinėjęs Arbitražo teismas tinkamai ir laiku informavo suinteresuotą asmenį apie Arbitraže inicijuotą procesą, įteikė UAB „Edelas“ ieškinio kopiją. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog tarp šalių kilęs ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra arbitruotinas, o Arbitražo teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje neprieštarauja viešajai tvarkai.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens UAB „Edelas“ bankroto administratorius UAB Verslo valdymo centras Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-840-524/2014 UAB „Edelas“ iškėlė bankroto bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-415/2014 minėtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėjas su 343 967, 66 Lt (99 619, 92 EUR) finansiniu reikalavimu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi įtrauktas į BUAB „Edelas“ kreditorių sąrašą minėtos bendrovės bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota teisminė institucija pripažinti sprendimą. Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – 1958 m. Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas. Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimą ir vykdymą, įtvirtina, jog arbitražo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas (1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Todėl sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 str. 4 d., 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008 ir kt.).
1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis numato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.
Taigi 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, sprendžiant užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, išskirti į dvi grupes, kurios tarpusavyje skiriasi subjektu, galinčiu/turinčiu pareigą inicijuoti jų taikymą ir turinčiu įrodinėjimo pareigą. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindą. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai pasižymi tuo, jog dėl jų buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi. Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais.
Suinteresuotas asmuo nesirėmė 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje numatytais užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindais ir jų neįrodinėjo, todėl teismas jų netikrina ir dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija nenustatė, jog Arbitražo teismo išspręsto ginčo objektas (prievolių pagal naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalėtų būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Teismas taip pat nenustatė, kad tokio užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t.y. nenustatė 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio arbitražo nepripažinimo pagrindų egzistavimo.
Esant tokioms aplinkybėms, Latvijos Respublikos Rygos apygardos arbitražo teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Nr. 0265/2013 pripažįstamas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė informaciją, jog UAB „Edelas“ yra iškelta bankroto byla, o pareiškėjas SIA „OVI“ su patvirtintu 343 967, 66 Lt finansiniu reikalavimu yra įtrauktas į minėtos bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą.
Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-56/2014 išaiškinta pripažintų ir leistų vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių teismų (arbitražų) sprendimų vykdymo tvarka, kai skolininkui iškelta bankroto byla. Pagal minėtoje nutartyje suformuluotą teisės išaiškinimą, vykdomieji dokumentai pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių teismų (arbitražų) sprendimus turi būti perduodami skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Todėl Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus ir leidus vykdyti Arbitražo teismo sprendimą, patvirtinta šios nutarties kopija, vykdomasis raštas, Latvijos Respublikos Rygos apygardos arbitražo teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Nr. 0265/2013 ir minėto sprendimo vertimas į lietuvių kalbą perduodami Klaipėdos apygardos teismui į civilinę bylą Nr. B2-840-524/2014.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹, 813, straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos apygardos arbitražo teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Nr. 0265/2013, kuriuo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „OVI“ (juridinio asmens kodas: LV40103047673, adresas: Ruses g. 16-94, LV-1029 Ryga, Latvijos Respublika) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Edelas“ (juridinio asmens kodas: 302619997, adresas: Žvejų g. 2, LT-91248 Klaipėda, Lietuvos Respublika) priteista 95 954, 07 EUR skolos bei 3 665, 85 EUR arbitražo išlaidų, viso – 99 619, 92 EUR.
Patvirtintą šios nutarties kopiją, vykdomąjį raštą, Latvijos Respublikos Rygos apygardos arbitražo teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Nr. 0265/2013 ir minėto sprendimo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą perduoti Klaipėdos apygardos teismui į civilinę bylą Nr. B2-840-524/2014.
Šios nutarties ir vykdomojo rašto kopijas išsiųsti pareiškėjui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.