Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio G. J. prašymą skolininkui A. R., išieškotojai D. L., suinteresuotiems asmenims G. R., T. R. dėl teisių perėjimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti pradinį išieškotoją D. L. jos teisių perėmėjais G. R. ir T. R. vykdomojoje byloje Nr. 0091/02/01400 dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko A. R. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.AV-295/1992.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąjį raštą Nr. AV-295/1992, kurį išdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismas, pagal kurį skolininkas yra A. R., o išieškotoja D. L. (Razmienė) dėl alimentų D. R. po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiaus 1 MGL kas mėnesį iki Gintauto, gim. 1986-02-26 pilnametystės, po to ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki Tomo, gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės.

Vykdymo metu anstolio kontoroje buvo gauti G. R. ir T. R. prašymai, pagal kuriuos pareiškėjai prašo būti pakeičiami išieškotojais vykdomojoje byloje Nr. 0091/02/01400 (vykd.b. l. 106, 108).

Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas. Jis priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis. Minėta, tokį prašymą gali pateikti pats vaikas. Teismas vykdomojoje byloje šį pareiškimą turi išspręsti CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka – kaip išieškotojo reikalavimą nutraukti procesinį atstovavimą. Tokiu atveju teismas turi vadovautis bendrąja taisykle dėl atstovo įgaliojimų pasibaigimo atstovaujamajam panaikinus įgaliojimą (CK 2.147 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2.148 straipsnis).

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad (duomenys neskelbtini) straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos. Dėl to, sprendžiant išieškotojo pakeitimą pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tuomet, kai teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Kadangi nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 str.), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013). Atsižvelgus į tai, vaikui tapus pilnamečiu, išieškotojas vykdymo procese gali būti pakeistas, tai numatyta įstatymo.

Teismui įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, antstolio G. J. prašymas tenkintinas, išieškotoja D. L. pakeistina naujais išieškotojais G. R. ir T. R. vykdomojoje byloje Nr. 0091/02/01400 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. AV-295/1992 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. R. išieškotojos D. L. (buvusios R.) naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 596 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą patenkinti.

Pakeisti išieškotoją D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naujaisiais išieškotojais G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0091/02/01400 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.AV-295/1992 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. R. išieškotojos D. L. (buvusios R.) naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.