Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „V.“ statybininku, teistas:

2009-10-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (2 nusikaltimai), 187 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 2 metams 4 mėnesiams;2012-09-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 3 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;2015-09-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d., 24 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

2000-10-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 4 metams, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;2003-02-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;2006-01-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 str. 3 d. 40 parų arešto bausme;2006-11-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;2006-12-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (3 veikos), 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams. 2007-03-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu veika iš BK 187 str. 1 d. perkvalifikuota į veiką pagal BK 187 str. 3 d.;2007-09-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (6 veikos), 187 str. 1 d. (3 veikos), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;2010-02-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;2010-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (6 veikos), 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-02-01 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams;2013-10-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;2015-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

2002-07-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;2004-04-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. (4 veikos) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2004-06-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2004-10-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (3 veikos), 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;2005-03-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;2006-01-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;2006-02-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (dvi veikos) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, pripažintas recidyvistu;2009-06-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;2011-08-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;2012-03-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;2015-01-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 2015-01-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nutartimi 2015-01-21 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015-01-13 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;2015-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 30 parų arešto bausme. 2015-12-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2015-03-20 nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 20 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2015-12-01, į bausmės laiką įskaityta iki 2015-12-01 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nuosprendį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nutartį atliktas bausmės dalis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. ir V. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-08-26 apie 23:45 val. nuėjo prie UAB „A.“ priklausančio paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), V. P. išdaužė vitrininio paviljono lango iš 3 kamerų stiklo paketą, 115 eurų vertės, ir šalia lango stovėjusio vitrininio šaldytuvo stiklą, 150 eurų vertės, sugadinęs maistines žaliavas, bendros 79,94 eurų vertės, įsibrovė į paviljono vidų ir panaudodamas fizinį smurtą, t.y. kasos aparatu pardavėjai B. L. suduodamas smūgį į krūtinės sritį, tokiu būdu atimdamas galimybę jai priešintis, iš pastarosios rankų pagrobė UAB „A.“ priklausantį kasos aparatą „Datecs MP-500T“ unikalus Nr. 1B11007543, 260,66 eurų vertės, su jame buvusiais 490 eurais ir perdavęs jį M. V., pasišalino, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė UAB ,,A.“ priklausantį, 750,66 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.

M. V. ir V. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-08-26 apie 23:45 val. nuėjo prie UAB „A.“ priklausančio paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), V. P. išdaužė vitrininio paviljono lango iš 3 kamerų stiklo paketą, 115 eurų vertės, ir šalia lango stovėjusio vitrininio šaldytuvo stiklą, 150 eurų vertės, sugadino maistines žaliavas, bendros 79,94 eurų vertės, tuo metu M. V. per išdaužtą langą iš V. P. perėmė kasos aparatą, tokiu būdu bendrais veiksmais sugadino svetimą- UAB ,,A.“ priklausantį 344,94 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.

A. D. ir Z. K. buvo kaltinami tuo, kad iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje su M. V. ir V. P., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-08-26 apie 23:45 val. nuėjo prie UAB „A.“ priklausančio paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), kur A. D. ir Z. K. liko stebėti aplinką, o V. P. išdaužęs akmeniu vitrininio paviljono lango iš 3 kamerų stiklo paketą, 115 eurų vertės, ir šalia lango stovėjusio vitrininio šaldytuvo stiklą, 150 eurų vertės, sugadinęs maistines žaliavas, bendros 79,94 eurų vertės, įsibrovė į paviljono vidų ir panaudodamas fizinį smurtą, t.y. kasos aparatu pardavėjai B. L. suduodamas smūgį į krūtinės sritį, tokiu būdu atimant galimybę priešintis, iš pastarosios rankų pagrobė UAB „A.“ priklausantį kasos aparatą „Datecs MP-500T“ unikalus Nr. 1B11007543, 260.,6 eurų vertės, su jame buvusiais 490 eurais ir perdavus M. V., visi pasišalino, tokiu būdu pagrobė UAB ,,A.“ priklausantį turtą, padarydamas 830,60 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. D. ir Z. K. buvo kaltinami ir tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje su M. V. ir V. P., sugadino svetimą turtą, o būtent: A. D. ir Z. K., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-08-26 apie 23:45 val. nuėjo prie UAB „A.“ priklausančio paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), kur A. D. ir Z. K. liko stebėti aplinką, o V. P. išdaužė akmeniu vitrininio paviljono lango iš 3 kamerų stiklo paketą, 115 eurų vertės, ir šalia lango stovėjusio vitrininio šaldytuvo stiklą, 150 eurų vertės, sugadino maistines žaliavas, bendros 79,94 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą- UAB ,,A.“ priklausantį 264 eurų vertės turtą. Tokiais savo veiksmais kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2013-08-27 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas kebabinės kioskas, esantis (duomenys neskelbtini). Apėjus iš kairės pusės kiosko dešinėje pusėje yra durys, kurios atidarytos, toliau už durų, kairiau, yra trys vitrininiai stiklo paketai, apie 1,5 metro aukščio ir 1 metro pločio. Kairiau nuo durų, pirmas stiklo paketas išdaužtas nuo viršaus iki pusės lango, skylė 1,1 metro. Ant žemės kiosko guli stiklo šukės (t. 1, 30-33).

2013-09-16 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4500)-IS1-4537 nurodyta, kad rankų pėdsakai, nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių, rastų ir paimtų 2013-08-26, įvykio vietos apžiūros metu UAB „A.“ kebabų kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti netinkami (t. 1, b. l. 39).

2013-09-03 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas kietasis diskas su vaizdo įrašu. Vaizdo kamera patalpoje užfiksavo, kad 2013-08-26, 22:47:39 sudaužęs langą į patalpą įšoka asmuo su tamsios spalvos striuke, ant kurios yra geltonos ir baltos spalvos juostos, ant galvos uždėtas kapišonas, ant veido – kaukė. Asmuo pačiumpa kasos aparatą, kebabinės darbuotoja bando jį sustabdyti, bet asmuo trenkia su kasos aparatu darbuotojai ir išlenda pro langą. 22:47:40 vaizdo kamera išorėje užfiksavo, kad prie kebabinės pribėgęs asmuo meta akmenį į langą, išdaužęs langą įšoka į kebabinės vidų. 22:47:52 prie išdaužto lango prieina kitas vaikinas, apsirengęs mėlynos spalvos sportinėm kelnėm su balta juosta, sportinį salotinės spalvos džemperį, ant galvos baltos spalvos kapišonas. Antras vaikinas paima paduotą kasos aparatą ir pabėga, iš paskos pabėga ir kitas vaikinas (t. 1, b. l. 45-52).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (2014-03-28 protokolas) A. D. nurodė vietą, kur jis su Z. K. liko laukti V. P. ir M. V., taip pat vietą, kur jie atidarė pagrobtą kasos aparatą ir pasidalino pinigus (t. 1, b. l. 107-110).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (2014-03-27 protokolas) M. V. nurodė vietą, kur A. D. su Z. K. liko laukti, kol jie su V. P. įvykdys kiosko plėšimą, vietą, kol M. V. su V. P. laukė, kol išvažiuos klientai, apiplėštą kioską-kebabinę, vitriną, kurią V. P. išdaužė akmeniu, pro kur įlipo į kioską ir vėliau jam perdavė kasos aparatą, vietą, kur M. V. kartu su Z. K., V. P. ir A. D. atidarė pagrobtą kasos aparatą ir pasidalino pinigus, bei kur M. V. kitą dieną paslėpė kasos aparatą (t. 3, b. l. 14-22).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikacija

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad M. V. ir V. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-08-26 apie 23:45 val. nuėjo prie UAB „A.“ priklausančio paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), V. P. išdaužė vitrininio paviljono lango iš 3 kamerų stiklo paketą, 115 eurų vertės, ir šalia lango stovėjusio vitrininio šaldytuvo stiklą, 150 eurų vertės, sugadinęs maistines žaliavas, bendros 79,94 eurų vertės, įsibrovė į paviljono vidų ir panaudodamas fizinį smurtą, t.y. kasos aparatu pardavėjai B. L. suduodamas smūgį į krūtinės sritį (nuo ko ji atsitrenkė į stalą, taip sukeliant fizinį skausmą), tokiu būdu atimant galimybę priešintis, iš pastarosios rankų pagrobė UAB „A.“ priklausantį kasos aparatą „Datecs MP-500T“ unikalus Nr. 1B11007543, 260,66 eurų vertės, su jame buvusiais 490 eurais ir, perdavus M. V., abu pasišalino, tokiu būdu pagrobė UAB ,,A.“ priklausantį turtą, 750,66 eurų vertės; taip pat sugadino svetimą UAB ,,A.“ priklausantį 344,94 eurų vertės turtą. Teismas, atsižvelgęs į atskiras daiktų vertes, nekeisdamas esminių kaltinimo aplinkybių, tikslina bendras jų vertes, jas šiek tiek pakeisdamas (teisingai sudėdamas). Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.

M. V. iš dalies pripažino padaręs jam inkriminuotas veikas. Nepripažino tos dalies, kad turtą grobė panaudojęs fizinį smurtą. Apklaustas teisme nurodė, kad jis kartu su V. P. susitarė pagrobti iš kiosko kasos aparatą ir tai padarė. Taip pat paaiškino, kad nusikaltimą daryti pasiūlė V. P., kad V. P. išdaužė kebabinės kiosko langą, įšokęs į vidų paėmė kasos aparatą ir per išdaužtą langą perdavė jam, tada abu pabėgo. Smurto prieš pardavėją naudoti nesitarė, nežino ar V. P. naudojo smurtą. Nors pats M. V. į vidų nebuvo patekęs, langų ir stiklų nedaužė, produktų negadino, tačiau nustatyta, kad jis veikė bendrininkų grupėje kartu su V. P., kuris ir atliko minėtus veiksmus. Taigi nustatyta, kad M. V. savo veiksmais grobė turtą – kasos aparatą (paimdamas jį per išdaužtą langą iš V. P.), o V. P. atliko kitus kaltinime nurodytus veiksmus. Teismas konstatuoja, kad veikiant bendrininkų grupėje, nesvarbu kiek ir kokių veiksmų darant nusikalstamas veikas atlieka kiekvienas iš bendrininkų, kilę padariniai ir kartu padarytos nusikalstamos veikos inkriminuojamos visiems bendrininkams. Šiuo atveju plėšimas buvo įvykdytas įsibraunant į patalpą ir taip sugadinant turtą, todėl visi kilę padariniai inkriminuojami ir M. V..

Teisme apklaustas M. V. parodė, kad su V. P. nesitarė naudoti fizinio smurto, nesitarė grasinti kiosko pardavėjai, taip pat nematė, ar kokius nors smurtinius veiksmus pardavėjos atžvilgiu atliko V. P.. Teismas tokius kaltinamojo M. V. laiko gynybine jo versija ir jais nesivadovauja. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 2013-08-26, 22:47:39 (laikas, kuris matyti vaizdo įraše) išdaužęs langą, į patalpą įšoka asmuo su tamsios spalvos striuke, ant kurios yra geltonos ir baltos spalvos juostos, ant galvos uždėtas kapišonas, ant veido – kaukė. Asmuo paima kasos aparatą, tuo tarpu kebabinės-pavilijono darbuotoja bando jį sustabdyti, bet asmuo trenkia (pastumia) su kasos aparatu darbuotojai ir iššoka pro langą (t. 1, b.l. 53). Nukentėjusioji B. L. apklausta teisme parodė, kad po įvykio skaudėjo nugarą, buvo guzas ir mėlynė, nuo pastūmimo galėjo atsitrenkti į stalą, dėl to ir jautė skausmą. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. P., įlipęs į kiosko vidų, paėmė kasos aparatą, tuo metu nukentėjusiajai B. L. bandant jį paimti iš V. P., šis ją nustūmė, dėl ko B. L. atsitrenkė į stalą bei patyrė fizinį skausmą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad visa tai stebi bendrininkas M. V., tačiau jis tokiems V. P. veiksmams nesipriešina, neišreiškia jiems nepritarimo, o priešingai, paimdamas iš jo kasos aparatą, pritaria tokiam (panaudojant fizinį smurtą) kasos aparato pagrobimo būdui. Teisme apklaustas M. V. parodė, kad jie su V. P. nesitarė naudoti fizinio smurto ar grasinimų. Tačiau teismui tokie kaltinamojo paaiškinimai neatrodo įtikinami dėl to, kadangi pats M. V. parodė, jog abu žinojo, kad nusikaltimo darymo metu kioske bus pardavėja. Nors jis paaiškino, kad su V. P. nekalbėjo, ką darytų, jei pardavėja priešintųsi, tačiau akivaizdu, kad žinant, jog nusikaltimo darymo metu bus žmogus, tikimybė, kad jis nieko nedarys, nebandys priešintis ir neatiduoti grobiamo turto, yra nedidelė. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nusikaltimo vykdytojai be grasinimų ar fizinio smurto panaudojimo nepagrobs norimo turto. Taigi teismas konstatuoja, kad fizinio smurto panaudojimas šioje situacijoje buvo neišvengiamas arba labai tikėtinas ir tai suprato M. V.. Plėšimas buvo padarytas neteisėtai, per langą, patenkant į patalpą, todėl teisingai kvalifikuotas pagal BK 180 str. 2 d. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad M. V. padarė nusikaltimus numatytus BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d.

Dėl A. D. ir Z. K. pateiktų kaltinimų

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.). Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Bendrininkavimas galimas tik esant tyčiai. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą. Subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012).

A. D. ir Z. K. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje su M. V. ir V. P., pastariesiems panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiosios B. L. atžvilgiu ir pagrobus kasos aparatą su pinigais, taip sugadinus pavilijono tam tikras dalis ir kitus daiktus, t. y. svetimą turtą, padarė nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d. Iš kaltinimo galima spręsti, kad jų indėlis į veiką pasireiškė jiems pasiliekant atokiau nuo nusikaltimo vietos ir stebint aplinką.

Visų pirma, teismas pažymi, kad A. D. ir Z. K. baudžiamojoje byloje pateiktas kaltinimas nėra tikslus, nes pagal kaltinimą ir jų veiksmų aprašymą, A. D. ir Z. K. veiksmai galimai atitiktų padėjėjo vykdant plėšimą ir turto sugadinimą požymius. Tai reiškia, kad jie patys nerealizavo nei vieno BK 180 str. 2 d. ar BK 187 str. 1 d. numatytų nusikaltimų objektyviųjų požymių, t. y. jie svetimo turto negrobė ir jo negadino, fizinio smurto ar grasinimų nenaudojo, o tik padėjo tai padaryti. Tokiu atveju reikia įrodyti visų bendrininkų susitarimą padaryti minėtus nusikaltimus, t. y. A. D. ir Z. K. tyčią daryti plėšimą ir turto sugadinimą, taip pat A. D. ir Z. K. konkrečius veiksmus, kuriais jie padėjo įvykdyti minėtus nusikaltimus.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. D. ir Z. K. kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d., padarymo.

Teismo posėdžio metu apklausti kaltinamieji A. D. ir Z. K. parodė, kad jie su M. V. ir V. P. nesitarė vykdyti plėšimo, apie jų ketinimus ir planus daryti kokį nors nusikaltimą nieko nežinojo. M. V. ir V. P. paprašė jų palaukti kol jie grįš, tačiau nei vienas jų nesakė kur eina, nesakė, kad eina daryti plėšimo ar kito nusikaltimo, neprašė jų stebėti aplinkos ir pridengti kitų bendrininkų. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir M. V.. Pažymėtina ir tai, kad net ir apklausiami ikiteisminio tyrimo metu A. D., Z. K., net ir M. V., nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. Z. K. nuo pat pradžių neigė savo kaltę ir dalyvavimą plėšimą. M. V. parodė, kad dėl plėšimo tarėsi tik su V. P. ir tik vėliau sutiko A. D. ir Z. K.. Apie susitarimą su jais vykdyti plėšimą, jo apklausos protokole nieko nėra užfiksuota (t. 3, b.l. 5-6). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. D. pripažino savo kaltę ir parodė, kad nepamena, kas iš jų paminėjo kioską-kebabinę, esantį (duomenys neskelbtini) plente prie sodų, kokiu ten tikslu vyko, jis nepamena. Iš kalbų jis girdėjo, kad planuoja apiplėšti tą kioską. Jis su Z. K. liko netoli to kiosko, o M. V. ir V. P. nuėjo kiosko link. Neužilgo jie išgirdo dūžtančio stiklo garsą, o po kurio laiko prie jų pribėgo M. V. ir V. P.. Kuris iš jų nešė kasos aparatą, jis nematė. Tada keturiese nubėgo link miško ir miške atidarė kasos aparatą, pinigus pasidalino po lygiai (t. 1, b.l. 97-99). Parodymų patikrinimo vietoje protokole taip pat užfiksuota tik tai, kad A. D. parodė vietą, kurioje A. D. ir Z. K. laukė grįžtančių V. P. ir M. V., vietą, kurioje jie visi pasidalijo iš kasos aparato išimtus pinigus (t. 1, b.l. 107-110). Tačiau nei viename iš paminėtų protokolų nėra A. D. paaiškinimų dėl pateikto kaltinimo, t. y. kad jie susitarė vykdyti plėšimą, kad jis suprato ir norėjo konkrečiais savo veiksmais padėti tai padaryti, kad jie su Z. K. liko laukti būtent dėl to, kad stebėtų aplinką ir tokiu būdu padėtų kitiems bendrininkams vykdyti suplanuotus nusikaltimus. Tai, kad A. D. nurodė girdėjęs apie planuojamą plėšimą, girdėjęs dūžtančio stiklo garsą ar vėliau gavęs dalį pagrobtų pinigų, savaime neįrodo nei A. D. tyčios vykdyti plėšimą, nei tyčios padėti jį įvykdyti konkrečiais veiksmais, nei jo konkrečių veiksmų, kurie padėjo ar galėjo padėti įvykdyti plėšimą. Teismo vertinimu, nusikalstamu būdu gautų pinigų įgijimas vėliau, po nusikaltimo padarymo, nesant tyčios jį padaryti, galimai atitinka kitos nusikalstamos veikos požymius.

Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad teisme apklaustas A. D. pakeitė savo parodymus dalyje dėl pinigų dalijimosi, dėl girdėjimo apie plėšimą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši BPK nuostata neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali būti apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Vadinasi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės bylos Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010) ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui.

Teismas, vertindamas A. D. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, net jei ir laikytų juos įrodančiais jo bendrininkavimą plėšime ir turto sugadinime, mano, kad vien jų nepakaktų jo kaltei dėl šių nusikaltimų padarymo pagrįsti. Kaip ir minėta, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Tačiau teisiamojo posėdžio metu ištyręs visus kitus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje daugiau nėra nei vieno įrodymo, kuris rodytų, kad tarp M. V. ir V. P. bei A. D. ir Z. K. buvo susitarimas ar planas vykdyti plėšimą, sugadinant turtą, kad A. D. ir Z. K. turėjo tyčią padėti įvykdyti šiuos nusikaltimus. To nepatvirtina nei kitų kaltinamųjų parodymai, nei nukentėjusiosios ar liudytojų parodymai, nei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Net teisme apklausta liudytoja tyrėja E. S. negalėjo nieko daugiau paaiškinti, nei užfiksuota A. D. įtariamojo apklausos protokole. Kaip jau minėta, šiame protokole nėra užfiksuota A. D. kaltę pagrindžiančių duomenų. Todėl teismas daro išvadą, kad A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais negalima patikrinti ar pagrįsti kitų byloje esančių įrodymų, nes jų nėra. O remtis vien tik šiais A. D. parodymais kaip savarankišku įrodymų šaltiniu, teismas negali.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nei iš kaltinamųjų, liudytojų ar nukentėjusiosios parodymų, nei iš byloje nustatytų objektyvių duomenų, nei iš realiai atliktų visų kaltinamųjų veiksmų, negalima spręsti, jog A. D. ir Z. K. turėjo tyčią bendrininkaudami padaryti jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. D. ir Z. K. išteisintini, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

A. D. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, skirdamas M. V. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, kuris yra smurtinio-turtinio pobūdžio. Kitas nusikaltimas tyčinis nesunkus, turtinio pobūdžio. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y., kad darydamas nusikalstamą veiką, jis jau buvo teistas 10 kartų, teistumas nebuvo išnykęs, šiuo metu jis teistas 13 kartų. Atsižvelgtina ir į tai, kad jis ne kartą administracine tvarka baustas (t. 3, b.l. 47-62), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3, b.l. 72-73), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (t. 3, b.l. 74), Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 3, b.l. 75). Kaltinamasis tik iš dalies pripažino faktines nusikalstamų veikų aplinkybes (nepripažino fizinio smurto naudojimo grobiant turtą), todėl teismas dėl šių aplinkybių nenustato byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skiriant bausmę vertintinas ir M. V. vaidmuo darant nusikaltimus, t. y. kad visus pagrindinius veiksmus atliko kitas bendrininkas. Teismas įvertinęs pirmiau nurodytų bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu.

M. V. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bendrintina su 2015-12-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo subendrintos bausmės, skirtos 2015-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015-10-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirta galutine subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant.

M. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b.l. 23) paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

UAB „A.“ 2015-08-11 pareiškimu (t. 1, b. l. 14, 15) prašė atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t.y. pateikė byloje civilinį ieškinį. Pareiškime nurodė, jog patirtus nuostolius sudaro: (1) paros apyvarta, apie 490 Eur; (2) kasos aparatas, 260,66 Eur, po apiplėšimo nupirktas kitas kasos aparatas, 185,36 Eur; (3) langas, 115 Eur, vietoje išdaužto lango nupirktas langas – 20,94 Eur; (4) vitrininio šaldytuvo stiklas taisomas nebuvo, orientacinė naujo šaldytuvo kaina – 400 Eur, sugadintas šaldytuvas vertintinas 150 Eur; (5) įsibrovimo metu sugadintos maistinės žaliavos – 79,94 Eur. Apiplėšimo metu patirti nuostoliai – 1095,60 Eur, bendra atsiradusi turtinė žala su daiktų pakeitimais – 1165,96 Eur.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pvz., sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz., asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pvz., gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). UAB „A.“ pareikštame civiliniame ieškinyje tam tikri žalos dydžiai nepagrįstai nurodyti du kartus – ne tik pavogto kasos aparato vertė, bet ir naujo kasos aparato įsigijimo išlaidos, ne tik išdaužto lango vertė, bet ir naujo lango kaina. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju turi būti atlyginama tik tiesioginė turtinė žala – patirti nuostoliai. Patirtus nuostolius įrodo UAB „A.“ pateikti rašytiniai dokumentai, civilinio ieškovo paaiškinimai, kuriais jis patvirtino pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos. Vertindamas pateiktą ieškinį, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo M. V. paaiškinimus, kad jis civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo pripažino visiškai, žada jį atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, UAB „A.“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteistinos turtinės žalos dydį mažinant iki 1095,60 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Teisinės pagalbos tarnyba) pateikė prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašymuose nurodyta, kad Teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas P. P. teikė antrinę teisinę pagalbą A. D., antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 156,33 Eur; advokatė E. Š. teikė antrinę teisinę pagalbą M. V., antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 181,46 Eur. Šios išlaidos iš kaltinamųjų priteistinos valstybės naudai. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. A. D. ir M. V., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktais, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gynėjas buvo būtinas. Teisė į tinkamą gynybą negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant kaltinamojo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įpareigoja asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, užtikrinti galimybę gauti teisinę pagalbą nemokamai (BPK 44 straipsnio 8 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pagrindo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamųjų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

M. V. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti M. V. subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, M. V. paskirtą bausmę subendrinti su 2015-12-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo subendrintos bausmės, skirtos 2015-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015-10-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirta galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams 20 dienų, jas iš dalies sudedant – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2015-12-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trijų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016-02-29.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti iki 2016-02-29 pagal 2015-12-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį atliktą bausmės dalį.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

A. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad A. D. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Z. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad Z. K. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

A. D. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. V. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

UAB „A.“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. V. 1095,60 Eur UAB „A.“ naudai.

Netenkinti Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.