- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- ATP-494-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01937-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- J. P.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimo, kuriuo J. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., nubaustas 350 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188²⁰ str., nubaustas 300 Lt bauda; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 350 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
J. P. pagal ATPK 186 str. ir 188²⁰ str. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013-01-01 apie 22.40 val., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir jo pranešimas nepasitvirtino atvykus pareigūnams bei 6 kartus skambino pagalbos telefono numeriais, žinodamas, kad nėra pagalbos poreikio.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimą ir pripažinti jį nekaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 186 str. ir 188²⁰ str.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakydamas į teisėjos Lilijos Tarčevskajos klausimus, pamiršo paaiškinti (pateikti) vieną labai svarbų įrodymą: 2012-12-21, apie 23:50 val., Karaliaučiaus gatvėje, Vilniuje, jį išmetė iš taksi automobilio ir apiplėšė du nepažįstami vyriškiai. Plėšimo metu jis buvo sumuštas (smūgiuota kojomis į galvą ir kūną), bei atimta rankinė, kurioje buvo asmens dokumentai, banko kortelės, telefonas, raktai, pinigai. Dėl įvykio 2012-12-22, apie 00:30 val. Vilniaus m. 5 PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 18-1-02407-12 dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. l d. Apeliantas pažymi, kad 2012-12-24, apie 09:00 val. savo buto įėjimo duryse rado raštelį su telefono numeriu. Paskambinus šiuo numeriu, nepažįstamas vyriškis apeliantui pranešė, kad surado jo rankinę su dokumentais. Tą pačią dieną, 16:00 val. apeliantas susitiko su juo ir už 100 LT (simbolinį mokestį) minėtas vyriškis gražino rankinę su dokumentais ir telefonu (pinigų ir raktų nebuvo). Apeliantas mano, kad nusikaltėliai iš asmens dokumentų (apeliantas yra VRM pensininkais) suprato, ką apiplėšė, ir nusprendė grąžinti dokumentus. Apeliantas nurodo, kad šis įvykis sukėlė didelį stresą, jis skubiai turėjo keisti bute spynas ir signalizaciją automobilyje bei pradėjo abejoti dėl savo ir šeimos narių saugumo.
Apeliantas pažymi, kad 2013-01-01, apie 13:20 val., jo žmona D. P. paprašė nuvežti ją su dukra S. pas savo tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Apeliantas paprašė tai padaryti savo sūnų. Jam grįžus namo apie 17:30 val. apeliantas su sūnumi pradėjo ruoštis kelionei (sūnus mokosi ir gyvena Lenkijos Respublikoje). Apie 20:30 val. apeliantas savo automobiliu nuvežė jį į autobusų stotį. Grįžęs namo apie 21:30 val. apeliantas išgėrė keletą taurių vyno ir, norėdamas pabendrauti su dukra, apie 22:00 val. paskambino į jos mobilų telefoną. Kai ji nekėlė ragelio, apeliantas paskambino žmonai į mobilų telefoną, tačiau ji irgi nekėlė. Tada apeliantas paskambino uošviams į TEO telefoną, bet ragelio niekas nekėlė. Po aukščiau išdėstytų įvykių apeliantas pradėjo rimtai nerimauti, įtarė, kad ikiteisminio tyrimo byloje paieškomi asmenys gali ką nors blogo padaryti jo šeimos nariams, ir paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu apeliantas paprašė, kad policijos pareigūnai, patruliuodami užsuktų į uošvių namus ir patikrintų, ar viskas yra gerai. Pasak apelianto, Bendrosios pagalbos centro operatoriai ignoravo jo prašymą, todėl teko skambinti keletą kartų. Skambindamas paskutinį kartą į BPC ir norėdamas, kad operatoriai tinkamai sureaguotų, apeliantas pasakė, kad įtaria, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., gali būti vykdomas nusikaltimas, galimai vykdomas nepilnametės dukros prievartavimas arba namų apiplėšimas, ar daroma kitokia nusikalstama veika. Tik tokiu būdu apeliantas sulaukė tinkamos pagalbos iš teisėtvarkos institucijų. Apeliantas mano, kad skambutis į Bendrosios pagalbos centrą ir prašymas, kad policijos pareigūnai nuvyktų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kur svečiavosi jo žmona su nepilnamete dukra, turėjo realų pagrindą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris (toliau institucija) prašo J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad apeliaciniame išdėstyti faktai neatitinka tikrovės. Pagal garso įrašus iš BPC matosi, kad J. P. jau pirmuoju skambučiu 22.33 val. melagingai pranešė apie nusikaltimą, ginčijosi su operatore, bei buvo įspėtas dėl melagingo pranešimo ir pareigūnų iškvietimo. Vėliau J. P. skambino dar penkis kartus 2-4 minučių intervalu, kalbėjo nerišliai, negalėjo suformuluoti prašymo. Institucija nurodo, kad skunde išdėstyti motyvai yra nepagrįsti, kadangi įvykio aplinkybės atsispindi garso įrašuose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, o skundą padavęs asmuo nori išvengti administracinės nuobaudos.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. P. 2013-01-01 apie 22.40 val., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir jo pranešimas atvykus pareigūnams nepasitvirtino bei 6 kartus skambino pagalbos telefono numeriais, žinodamas, kad nėra pagalbos poreikio, tuo padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 186 str. ir 188²⁰ str.
ATPK 186 str. numatyta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. ATPK 188²⁰ str. numatyta, kad skambinimas pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
ATPK 186 str. yra įtrauktas į ATPK tryliktąjį skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 28 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N–1–1117–2005).
Policijos pareigūnas M. R. tarnybiniame pranešime dėl melagingo iškvietimo nurodė, kad 2013-01-01 dirbant kartu su specialistu E. M. apie 22.40 val. iš Vilniaus AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad į policiją skambino J. P. ir pranešė, kad adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), galimai prievartaujama jo nepilnametė dukra. Atvykus nurodytu adresu pro langą jie pamatė kambaryje žaidžiančią mergaitę ir moterį. Buvo bendrauta su moterimi, kuri prisistatė D. P.. Ji paaiškino, kad gyvena su vyru J. P. ir dukra, 2013-01-01 vyras namuose būdamas girtas pradėjo prie jos kabinėtis, todėl su dukra išvažiavo pas tėvus. Jokių nepilnametės prievartavimo faktų nustatyta nebuvo (b. l. 6). Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2013-01-23 rašto matyti, kad 2013-01-01 Centro informacinėje sistemoje užregistruoti 6 skambučiai iš telefono, kurio abonento numeris yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo numeriu naudojasi J. P. (b. l. 14). D. P. paaiškinime policijai nurodė, kad 2013-01-01, apie 14 val., sutuoktinis J. P. kartu su sūnumi nuvežė ją su dukra S. P. pas D. P. tėvus į Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). D. P. su dukra pasiliko minėtoje vietoje, o J. P. kartu su sūnumi išvažiavo atgal į Vilnių. Minėtoje vietoje buvo tik D. P. tėvai ir ji su dukra. 2013-01-01 apie 22 val. atvažiavo policijos pareigūnai. Tuo metu D. P. dukra miegojo. Policijos pareigūnai apžiūrėjo ir nieko nerado. D. P. taip pat paaiškino, kad 2013-01-01 apie 21.30 val. kalbėjosi su J. P., jis reikalavo pakviesti dukrą prie telefono, tačiau D. P. pasakė, kad dukra miega. Tada J. P. pasakė, kad jis tuoj iškvies „ekipažą“ ir padėjo telefono ragelį. Pokalbio metu jis rėkė, kad dukra nekelia mobilaus telefono ir todėl reikalavo pakviesti ją prie telefono. D. P. neleido to padaryti, nes tuo metu dukra jau miegojo (b. l. 7). Iš Tele2 išklotinės matyti, kad J. P. 2013-01-01, 22.31 val. skambino į D. P. mobilaus telefono numerį, pokalbio trukmė 38 sekundės, kas įrodo buvus minėtą D. P. ir J. P. pokalbį (b. l. 14). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, todėl teismas netikėti šiomis aplinkybėmis neturi pagrindo.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. parodymus, matyti, kad jis tiek tyrimo metu (b. l. 2, 8), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, paaiškino, kad 2013-01-01 jo žmona ir dukra išvažiavo pas žmonos tėvus į kaimą. Jas nuvežė jo sūnus iš pirmosios santuokos, kuris mokosi Lenkijoje ir viešėjo pas juos Kalėdiniu laikotarpiu. Po to J. P., nuvežęs sūnų į autobusų stotį ir grįžęs namo, išgėrė keletą taurių vyno ir pradėjo skambinti žmonai ir dukrai, bet jos nekėlė ragelio. Taip pat skambino uošviams į namus, bet niekas nekėlė ragelio. Jo manymu, mobilieji telefonai yra tam, kad žmogus į juos atsilieptų bet kuriuo paros metu. Pradėjęs nerimauti, kad kas nors gali būti atsitikę, J. P. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad žmonos tėvų namuose, galimai yra žaginama jo nepilnametė dukra. J. P. kambino kelis kartus, nes į jo pranešimus nebuvo deramai reaguojama. Nurodė, kad jokio pažeidimo nepadarė, nes policijos pareigūnai privalo reaguoti į visus signalus (b. l. 15). Tačiau tokia J. P. pozicija vertinama kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.
Iš aptartų duomenų galima spręsti, kad J. P. suvokė, kad nagrinėjamu atveju policijos pagalba nėra reikalinga, nes jis žinojo, kur yra jo žmona ir nepilnametė dukra, t. y. pas sutuoktinės D. P. tėvus adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), jis iš pokalbio su D. P. žinojo, kad dukra miega ir jai joks pavojus negresia, tačiau jis veikdamas tyčia žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, kad pastarieji patikrintų minėtą adresą dėl to, kad neva yra prievartaujama jo nepilnametė dukra. Apelianto nurodoma aplinkybė dėl jo atžvilgiu galimai padaryto plėšimo nėra susijusi su nagrinėjama byla ir neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad J. P. pažeidimas, numatytas ATPK 186 str., yra visiškai įrodytas.
Kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2013-01-01 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje užregistruoti 6 skambučiai iš J. P. telefono. Iš byloje esančių garso įrašų matyti, kad J. P. pirmuoju skambučiu žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus. J. P. žinojo, kad nėra pagalbos poreikio, tačiau dar 5 kartus skambino pagalbos telefono numeriais, t. y. į Bendrąjį pagalbos centrą, konfliktavo su Centro darbuotojomis, kėlė pretenzijas ir pan. Daroma išvada, kad J. P. pažeidimas, numatytas ATPK 188²⁰, taip pat yra visiškai įrodytas.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, konstatuojama, kad J. P. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.