Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimo, kuriuo J. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., nubaustas 350 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188²⁰ str., nubaustas 300 Lt bauda; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 350 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. P. pagal ATPK 186 str. ir 188²⁰ str. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013-01-01 apie 22.40 val., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir jo pranešimas nepasitvirtino atvykus pareigūnams bei 6 kartus skambino pagalbos telefono numeriais, žinodamas, kad nėra pagalbos poreikio.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 186 str. numatyta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. ATPK 188²⁰ str. numatyta, kad skambinimas pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

ATPK 186 str. yra įtrauktas į ATPK tryliktąjį skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 28 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N–1–1117–2005).

Policijos pareigūnas M. R. tarnybiniame pranešime dėl melagingo iškvietimo nurodė, kad 2013-01-01 dirbant kartu su specialistu E. M. apie 22.40 val. iš Vilniaus AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad į policiją skambino J. P. ir pranešė, kad adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), galimai prievartaujama jo nepilnametė dukra. Atvykus nurodytu adresu pro langą jie pamatė kambaryje žaidžiančią mergaitę ir moterį. Buvo bendrauta su moterimi, kuri prisistatė D. P.. Ji paaiškino, kad gyvena su vyru J. P. ir dukra, 2013-01-01 vyras namuose būdamas girtas pradėjo prie jos kabinėtis, todėl su dukra išvažiavo pas tėvus. Jokių nepilnametės prievartavimo faktų nustatyta nebuvo (b. l. 6). Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2013-01-23 rašto matyti, kad 2013-01-01 Centro informacinėje sistemoje užregistruoti 6 skambučiai iš telefono, kurio abonento numeris yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo numeriu naudojasi J. P. (b. l. 14). D. P. paaiškinime policijai nurodė, kad 2013-01-01, apie 14 val., sutuoktinis J. P. kartu su sūnumi nuvežė ją su dukra S. P. pas D. P. tėvus į Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). D. P. su dukra pasiliko minėtoje vietoje, o J. P. kartu su sūnumi išvažiavo atgal į Vilnių. Minėtoje vietoje buvo tik D. P. tėvai ir ji su dukra. 2013-01-01 apie 22 val. atvažiavo policijos pareigūnai. Tuo metu D. P. dukra miegojo. Policijos pareigūnai apžiūrėjo ir nieko nerado. D. P. taip pat paaiškino, kad 2013-01-01 apie 21.30 val. kalbėjosi su J. P., jis reikalavo pakviesti dukrą prie telefono, tačiau D. P. pasakė, kad dukra miega. Tada J. P. pasakė, kad jis tuoj iškvies „ekipažą“ ir padėjo telefono ragelį. Pokalbio metu jis rėkė, kad dukra nekelia mobilaus telefono ir todėl reikalavo pakviesti ją prie telefono. D. P. neleido to padaryti, nes tuo metu dukra jau miegojo (b. l. 7). Iš Tele2 išklotinės matyti, kad J. P. 2013-01-01, 22.31 val. skambino į D. P. mobilaus telefono numerį, pokalbio trukmė 38 sekundės, kas įrodo buvus minėtą D. P. ir J. P. pokalbį (b. l. 14). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, todėl teismas netikėti šiomis aplinkybėmis neturi pagrindo.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. parodymus, matyti, kad jis tiek tyrimo metu (b. l. 2, 8), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, paaiškino, kad 2013-01-01 jo žmona ir dukra išvažiavo pas žmonos tėvus į kaimą. Jas nuvežė jo sūnus iš pirmosios santuokos, kuris mokosi Lenkijoje ir viešėjo pas juos Kalėdiniu laikotarpiu. Po to J. P., nuvežęs sūnų į autobusų stotį ir grįžęs namo, išgėrė keletą taurių vyno ir pradėjo skambinti žmonai ir dukrai, bet jos nekėlė ragelio. Taip pat skambino uošviams į namus, bet niekas nekėlė ragelio. Jo manymu, mobilieji telefonai yra tam, kad žmogus į juos atsilieptų bet kuriuo paros metu. Pradėjęs nerimauti, kad kas nors gali būti atsitikę, J. P. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad žmonos tėvų namuose, galimai yra žaginama jo nepilnametė dukra. J. P. kambino kelis kartus, nes į jo pranešimus nebuvo deramai reaguojama. Nurodė, kad jokio pažeidimo nepadarė, nes policijos pareigūnai privalo reaguoti į visus signalus (b. l. 15). Tačiau tokia J. P. pozicija vertinama kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.

Iš aptartų duomenų galima spręsti, kad J. P. suvokė, kad nagrinėjamu atveju policijos pagalba nėra reikalinga, nes jis žinojo, kur yra jo žmona ir nepilnametė dukra, t. y. pas sutuoktinės D. P. tėvus adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), jis iš pokalbio su D. P. žinojo, kad dukra miega ir jai joks pavojus negresia, tačiau jis veikdamas tyčia žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, kad pastarieji patikrintų minėtą adresą dėl to, kad neva yra prievartaujama jo nepilnametė dukra. Apelianto nurodoma aplinkybė dėl jo atžvilgiu galimai padaryto plėšimo nėra susijusi su nagrinėjama byla ir neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad J. P. pažeidimas, numatytas ATPK 186 str., yra visiškai įrodytas.

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2013-01-01 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje užregistruoti 6 skambučiai iš J. P. telefono. Iš byloje esančių garso įrašų matyti, kad J. P. pirmuoju skambučiu žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus. J. P. žinojo, kad nėra pagalbos poreikio, tačiau dar 5 kartus skambino pagalbos telefono numeriais, t. y. į Bendrąjį pagalbos centrą, konfliktavo su Centro darbuotojomis, kėlė pretenzijas ir pan. Daroma išvada, kad J. P. pažeidimas, numatytas ATPK 188²⁰, taip pat yra visiškai įrodytas.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, konstatuojama, kad J. P. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.