Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-399-135/2008

2.4;1.1.8.1.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J. ir T. K. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-10-13 nuosprendžio.

Šiuos nuosprendžiu M. J. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. už dviejų automobilių ir turto vagystes. Bausmės apjungtos dalinio sudėjimo būdu (LR BK 63 str. 1 d., 4 p.) ir galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apjungta su 2008-04-24 Jurbarko rajono apylinkės teismo skirta terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir su 2008-05-20 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė nustatyta terminuotas laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams (LR BK 63 str. 9).

T. K. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. už vieno automobilio vagystę laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu T. K. paskirta bausmė apjungta su 2008-04-24 Jurbarko rajono apylinkės teismo paskirta bausme (LR BK 63 str. 9) ir galutinė bausmė nustatyta terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir 6 MGL bauda, įskaitant sumokėtą 270 litų baudą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti T. G. ir V. B., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K., M. J. ir T. G. nuteisti už tai, kad 2007 m. gruodžio 30 d. apie 1 val., veikdami bendrininkų grupėje, Raseinių rajone Viduklės sen. Viduklės miestelio Ataugos gatvėje, iš daugiabučio namo Nr. (duomenis neskelbtini) kiemo pagrobė V. K. priklausantį automobilį „VW Golf“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. L. vardu 1500 Lt vertės su jame buvusiu V. K. priklausančiu mobilaus ryšio telefonu 200 Lt vertės, į kurį buvo įdėta 10 Lt vertės SIM kortelė, iš viso pagrobė 1710 Lt vertės svetimo turto ir padarė nukentėjusiajam V. K. tokio pat dydžio turtinę žalą.

Be to, M. J., V. B. ir T. G. nuteisti už tai, kad 2008m. vasario 6 d. apie 1 val., veikdami bendrininkų grupėje, Raseinių mieste Stonų kolektyviniuose soduose, iš Draugystės 2-ojo tako sodo namelio Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo pagrobė R. J. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą D. A. vardu 1800 Lt vertės su automobilyje buvusiais daiktais, kurių vertė 1035 Lt ir kuro bakuose esančiais degalais 164 Lt vertės, iš viso buvo pagrobtas 2999 Lt vertės svetimas turtas ir padaryta nukentėjusiajam R. J. tokio pat dydžio turtinė žala.

Taipogi M. J. ir T. G. nuteisti už tai, kad 2008 m. vasario 6 d. apie 1 val. 15 min., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į R. J. priklausančio sodo namelio garažą, esantį Raseinių miesto Stonų kolektyviniuose soduose, Draugystės 2-ajame take Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė darbo įrankius, bei išdaužę garaže stovėjusio užrakinto automobilio „VW Golf“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. J., galinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilio vidų ir iš ten pagrobė automobilio garso aparatūrą, bei muzikinius kompaktinius diskus, 1 kompaktinį diską su filmu, iš viso pagrobė bendros 3108 Lt vertės svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam R. J. tokio pat dydžio turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas advokatas prašo skundus tenkinti ir paskirtas M. J. ir T. K. bausmes sušvelninti.

Prokuroras prašo skundus atmesti, kadangi nuteistieji jau buvo ne kartą teisti, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. J. ir T. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistieji M. J. ir T. K. teigia, kad jiems paskirtos bausmės yra per griežtos, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad nuteistiesiems bausmės paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, LR BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Spręsdamas M. J. skiriamos bausmės klausimą, teismas įvertino tai, kad M. J. padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos padarytos nuosavybei. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis anksčiau teistas penkis kartus, didžioji dalis jo nusikalstamų veikų taip pat buvo nusikaltimai nuosavybei, baustas administracine tvarka, nusikalto neišnykus teistumui, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. M. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas bendrininkų grupėje. Teismas įvertino, kad M. J. yra jauno amžiaus, kaltu prisipažino iš dalies, gailisi nusikaltęs, nukentėjusieji neprašė jo bausti griežtai.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad T. K. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, taip pat įvertino T. K. asmenybę, ir tai, kad jis anksčiau keturis kartus teistas, vėl nusikalto neišnykus teistumui bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, baustas administracine tvarka. Teismas įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jo prisipažinimą nusikaltus ir nuoširdų gailėjimąsi, įvertino ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje.

Bylos faktiniai duomenys rodo, kad M. J. ir T. K. linkę nusikalsti, sistemingai daro tokio pat pobūdžio nusikaltimus, svetimo turto vagystės tapo jų pragyvenimo lėšų įsigijimo šaltiniu, jokių išvadų iš teistumų nedaro, nesistengia pasitaisyti, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio, moralės normų. Tai paneigia apeliantų argumentus, kad jie labai gailisi nusikaltę, nori kuo greičiau išeiti iš įkalinimo įstaigos, pasitaisyti, pradėti normalų gyvenimą, susirasti darbą. Nuteistasis T. K. nurodo, kad jis nusikaltimus darė dėl sunkios materialinės padėties. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, abu nuteistieji yra jauno amžiaus ir turėjo galimybių užsidirbti pragyvenimui dirbant, o ne darant nusikalstamas veikas. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad M. J. pradėjo dirbti tik nuo 2008-05-21 (III t. 104 b.l). Tai, kad abu nuteistieji gailisi nusikaltę, nesudaro pagrindo švelninti jiems paskirtų bausmių, nes, kaip anksčiau nurodyta, teismas, skirdamas bausmes, į šią aplinkybę jau atsižvelgė, taip pat buvo atsižvelgta ir į T. K. nuoširdų prisipažinimą.

Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išanalizavo ir įvertino bausmių skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistųjų asmenybėmis susijusias aplinkybes, jų visumą ir nuteistiesiems skyrė žymiai mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis, po to, pritaikęs LR BK 63 straipsnyje nustatytas bausmių bendrinimo taisykles, teismas paskyrė galutines subendrintas laisvės atėmimo bausmes.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias nuostatas pritaikė tinkamai, M. J. ir T. K. paskyrė teisingas bausmes. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų M. J. ir T. K. apeliacinius skundus atmesti.