Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-10-07 · Civilinė byla Nr. 2A-710-460/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-07
Bylos Nr.
2A-710-460/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Almantas Padvelskis
Ieškovas
Reginai J, R. J. M.
Atsakovas
S. K.
Trečiasis asmuo
notarei D
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-710-460/2010

Teisėja Giedrė Seselskytė Procesinio sprendimo kategorijos: 44.1.; 44.2.4.;44.2.4.2.;121.21.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. spalio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Z. M., dalyvaujant ieškovei Reginai J. M., ieškovės atstovei advokatei J. Usonytei, atsakovės S. K. atstovei advokatei V. Šeikienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-125-613/2009 pagal ieškovės Reginos J. M. patikslintą ieškinį atsakovei S. K., tretiesiems asmenims notarei D. M., notarei Ž. B., Z. K., dėl turtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. J. M. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu įgaliojimą pasirašytą Panevėžio miesto 1-ame notaro biure, patvirtintą 2005-07-13, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš S. K. 52 670 Lt. 2009-02-12 parengiamojo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir prašė atsakovo G. S. atžvilgiu bylą nutraukti. Nurodė, kad 2006 m. kovo 3 d. Panevėžio miesto 7-ame notarų biure buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią butas esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs ieškovės motinai D. L., buvo parduotas K. Z.. Šį butą ieškovės motina paveldėjo iš mirusio sūnaus A. B.. D. L. ištiko insultas ir sveikatai pablogėjus ji buvo hospitalizuota į Kauno klinikas, kur buvo atliktos dvi galvos smegenų operacijos. D. L. buvo išrašyta iš gydymo įstaigos 2005-07-08 ir 2005-07-13 buvo nuvežta į Panevėžio miesto 2 –ąjį notarų biurą, kur buvo sudarytas ir notarės Ž. B. patvirtintas įgaliojimas, kuriuo D. L. įgaliojo savo dukrą S. K. valdyti ir tvarkyti visą jos turtą. Tačiau D. L. psichika buvo sutrikusi ir tai diagnozavo įstaiga teikianti sveikatos priežiūros paslaugas. D. L. Panevėžio m. 7-ame notarų biure 2006-03-03 sudarė vienintelio jos gyvenamojo būsto-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį registro Nr. (duomenys neskelbtini) su pirkėju K. Z., a/k (duomenys neskelbtini) Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl sandorio galiojimo ir D. L. atliekamų veiksmų suvokimo, kadangi akivaizdžiai kertasi su jos pačios išreikšta valia po brolio mirties padalinti paveldėtą butą į lygias dalis visiems vaikams. Tiek įgaliojimo sudarymo, tiek pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo pasinaudota D. L. liga. Atsakovė S. K. turėdama įgaliojimą taip pat disponavo velionės motinos lėšomis. Iš motinos sąskaitos buvo paimtos pinigų sumos, kartais net kelis kartus per dieną ir neaišku kam jos buvo naudojamos. Piniginės lėšos, gautos pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini) atiteko atsakovei, o ne D. L.. Ieškovei yra žinoma, kad dalį gautų pinigų 30 000 Lt S. K. davė ir kitai seseriai Z. K..

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-29 sprendimu nutraukė civilinę bylą atsakovo G. S. atžvilgiu dėl pripažinimo pirkimo–pardavimo sutarties negaliojančia. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad reikalauti grąžinti pinigus ar turtą gali asmuo, kurio sąskaita buvo praturtėta. Ieškovė reikšdama ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo neįrodė, kad atsakovė S. K. pasisavino motinos D. L. pinigus. Bylos nagrinėjimo metu nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad 2005-07-13 D. L. išduodama įgaliojimą buvo neveiksni. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu neveiksnumas D. L. nėra nustatytas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-29 sprendimą ir priimti naują – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, t. y. pripažinti negaliojančiu įgaliojimą notaro pasirašytą Panevėžio miesto 1- ąjame notaro biure, patvirtintą 2005-07-13, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš S. K. 1/3 parduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainos t.y. viso 52670 Lt.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį kaip neįrodytą. Atsakovė nurodė, jog už parduotą butą buvo pirkėjai pervedė į D. L. sąskaitą 79000 Lt, likusią kainos dalį pirkėjai pervedė į atsakovės asmeninę sąskaitą, kuriuos atsakovė grąžino į asmeninę D. L. sąskaitą. D. L. pakartotinai pervedė pinigus į atsakovės sąskaitą mokėjimo nurodymu 2006-03-06, šie pinigai buvo grąžinti pakartotinai į D. L. sąskaitą iš kur buvo 2006-03-07 paimti grynais 78530 Lt pačios D. L.. Motina tokiu būdu disponuodama pinigais vykdė ne savo o atsakovės nurodymus ir tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2009-09-08 teismo psichiatrijos aktas, kuriame nurodyta, jog tą patį mėnesį kai buvo pasirašyta turto pirkimo pardavimo sutartis D. L. psichikos sveikatos būklė pablogėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-29 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad apeliantė nenurodė kokioms materialinėms ir procesinėms teisės normoms prieštarauja pirmosios instancijos sprendimas. Ieškovės ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują – ieškinį tenkinti.

Byloje nustatyta, kad 2005-07-13 Panevėžio miesto 2 notarų biure buvo sudarytas ir notarės Ž. B. patvirtintas įgaliojimas, kuriuo D. L. įgaliojo savo dukrą S. K. valdyti ir tvarkyti visą jos turtą, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius ir kitus veiksmus už D. L.. 2006-03-03 Panevėžio miesto 7-ame notarų biure buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią butas esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs ieškovės motinai D. L., buvo parduotas K. Z.. Šį butą ieškovės motina paveldėjo iš mirusio sūnaus A. B.. Iš pateiktų medicininių išrašų nustatyta, kad D. L. ištiko insultas ir sveikatai pablogėjus D. L. buvo hospitalizuota į Kauno klinikas, kur buvo atliktos dvi galvos smegenų operacijos. Ligos istorijoje išvadose parašyta, kad išrašant ligonę buvo pastebėtas vangumas, mieguistumas, dezorientacija, nekritiškumas, reabilitacinis gydymas negalimas dėl ligonės psichikos sutrikimų. D. L. buvo išrašyta iš gydymo įstaigos 2005-07-08.

2009-09-08 Teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės akte Nr. 85TPK-209 pateiktos šios išvados: 1) ligos sutrikimai, turinčių įtakos D. L. psichikos sveikatos būklei: 2005-06-17 Kauno universitetinėse klinikose nustatyta diagnozė G. L. priekinės jungiamosios arterijos aneurizmos plyšimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais. Galvos smegenų kraujagyslių spazmas, kairiojo galvos smegenų pusrutulio išeminis insultas, smegenų edema. 2005-11-22 nustatyta diagnozė: būklė po subarachnoidinės hemoragijos, priekinės smegenų arterijos plyšusi aneurizma. Būklė po išeminio galvos smegenų infarkto. 2006-04-06 nustatyta diagnozė: kraujagyslinė demencija (silpnaprotystė); 2) visų šių išvardintų sutrikimų pagrindiniai požymiai, turintys reikšmės veiksmų valdymui ir supratimui yra pažintinių funkcijų sutrikimai, kurie pasireiškia orientacijos laike ir aplinkoje sutrikimais, atminties ir dėmesio sutrikimais, intelekto smukimu.

Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 52670 Lt priteisimo už motinos D. L. 2006-03-03 parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. CK 6.237str. l dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šis atsakovės reikalavimas reiškia, jog ji, būdama minėto buto bendraturte, pardavus butą negavo dalies savo pinigų. Teisėjų kolegijos nuomone apeliantės reikalavimas nepagrįstas.

Pažymėtina, kad toks reikalavimas būtų pagrįstas, jei ieškovė būtų turėjusi nuosavybės teisę į minėtą butą ar jo dalį, ar po motinos mirties būtų likę gauti už parduotą butą pinigai, kurie būtų tapę paveldimu turtu. Be to, 2006-02-08 sudarytu testamentu D. L. savo turtą paliko atsakovei (t. 2, b. l. 58). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai įvertino surinktus įrodymus, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininke iki jo pardavimo buvo D. L., kurios veiksnumas nebuvo apribotas. Ištyrus byloje pateiktus banko sąskaitų išrašus bei mokėjimo nurodymų kopijas nustatyta, kad 2006-03-03 į D. L. sąskaitą buvo pervesta 79 000 Lt. suma už buto pirkimą, 2006-03-06 S. K. 79 000 Lt iš D. L. sąskaitos paėmė, o 2006-03-07 S. K. 79 000 Lt sumą vėl įnešė į sąskaitą. 2006-03-07 D. L. pati paėmė 78 530 Lt. sumą. Kaip minėta D. L. veiksnumas nebuvo apribotas ir ji galėjo savo nuožiūra disponuoti pinigais. Klaipėdos teismo psichiatrijos ekspertizės skyriaus 2009-09-08 teismo psichiatrijos akte nurodyta, kad 2005-11-22 neurologo konsultacijos metu konstatuota pagerėjusi būsena lyginant su 2005-07-08 – orientuota, kalba atsistatė, sąmoninga, blogesnė atmintis medicininėje dokumentacijoje nuo 2005-11-22 iki 2006-04-06 nėra išrašų, kurie liudytų apie ūmius sveikatos sutrikimus ar pablogėjimus, dėl kurių būtų taikomas gydymas. Dėl to darytina išvada, kad 2009-09-08 Teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės akte nenustatyta, kad D. L. nesuprato savo veiksmų pasirašydama įgaliojimą Panevėžio miesto 1-ame notaro biure, patvirtintą 2005-07-13, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ir Panevėžio m. 7-ame notarų biure 2006-03-03 sudarydama buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovės ginčijamas 2005 m. liepos 13 d. įgaliojimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra susijęs su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, kadangi gautais pardavus butą pinigais D. L. disponavo pati, o ne atsakovė pagal minėtą įgaliojimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAlmantas Padvelskis