Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2013-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-223-627/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-07-30
Bylos Nr.
1-223-627/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Pašilis
Kaltinamasis
D. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-223-627/2013 m.Proceso numeris 1-88-1-00436-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9. (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 30 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Evaldas Pašilis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro D. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, LR pilietis, lietuvis, išsiskyręs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „ Ekonovus“ pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. pagal teismo sprendimą vengė išlaikyti savo vaiką, o būtent: jis, žinodamas apie 1999 m. lapkričio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimą, pagal kurį jis privalo mokėti alimentus D. A. naudai dukters V. S., gim. 1998-10-27 išlaikymui, kas mėnesį ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL, iki dukters V. S. pilnametystės, pinigų vaikui išlaikyti nemokėjo, t.y. vengė mokėti teismo sprendimu priteistą išlaikymą, dėl ko iki 2013-05-23 susidarė vaiko išlaikymo bendras 17570 litų įsiskolinimas, iš kurių 5533,67 litų suma Vaiko išlaikymo fondui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamasis D. S. parodė, kad 1998-11-07 įvyko jo ir D. G. santuoka ir 1999-10-27 susilaukė dukters V. Santuokoje pragyveno apie dvejus metus, o paskui jis iš namų savo noru išėjo. Oficialiai išsiskyrė 2004 metais. Iš namų išėjo, nes su žmona D. nesutarė, nuolat konfliktavo. Po to buvo pašauktas į armiją kur praleido metus laiko. Jis žino, kad 1999 teismo nutarimu jam yra priteisti mokėti alimentai dukters išlaikymui ¼ darbo užmokesčio, bet nė vienos įmokos banke nėra daręs. Prieš armiją, t.y. 1999 m kelis mėnesius dirbo AB „Ukmergės statyba“, nepamena kiek uždirbdavo. 2003 metais kelis mėnesius vėl dirbo į AB „Ukmergės statyba“. Po to dar yra dirbęs Ukmergės miškų urėdijoje, UAB „Aitvaro palėpė“, UAB „Stogų šalis“. Šiose įmonėse pradirbo taip pat vos po kelis mėnesius, atlyginimas nebuvo didelis. Kada, kuriuo metu, kuriais metais ir mėnesiais kur dirbo pasakyti negali, nepamena, kaip ir negali įvardyti sumų kiek kur kas mėnesį uždirbdavo. Nuo 1999 m. ne kartą buvo registruotas darbo biržoje, iš kur išregistruodavo įsidarbinus arba tada kai neatvykdavo laiku. Įtariamasis D. S. supranta, kad turėjo mokėti pinigus Viktorijos išlaikymui, bet to nedarė. Kuomet dirbo, atlyginimą išleisdavo buto remontui, duodavo mamai. Pripažįsta, kad buvo ir yra mėgėjas išgerti alkoholio, dėl ko mama jį kontroliuodavo ir kontroliuoja. Dukra V. aplanko savo senelius, kur gyvena ir jis. Pats jai pinigų neduoda jau ne vienus metus, nes tiesiog jų neturiu, o tėvai, t.y. V. seneliai ją sveikina švenčių progomis, jai kažką nuperka. Paskutinį kartą savo dukrą V. yra matęs 2013 metų žiemą, kuomet ji lankė savo senelius. Abu su dukra pabendrauja sms žinutėmis, tik po santykiai yra gal ne itin šilti, sunkiau surasti bendrą kalbą, bet kiek įmanoma noriu ir stengiuosi ją atrasti. Įtariamasis D. S. gyvena pas savo tėvus, yra jų išlaikomas (b.l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. S. prisipažinimo, jo kaltė pilnutinai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytoja D. A. parodė, kad ji yra V. S. mama. Su D. S. 1997-11-07 susituokė, o 1998 m. susilaukė dukters V. Kartu išgyveno tik kelis metus iki 1999 m. Oficialios skyrybos įvyko 2004-02-17. Alimentai vaiko išlaikymui teismo yra priteisti 1999-11-18. Kuomet D. nustojo gyventi su ja ir dukra t.y. 1999 m., ji kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo. Su D. S. išsiskyrė, nes jis pradėjo stipriai vartoti alkoholį. Pagal teismo nutartį Dariui yra priteista ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio dukters išlaikymui nuo 1999-10-28. Po priimto teismo nutarimo D. nėra mokėjęs nė vieną mėnesį jam priteistų alimentų. Jis nėra davęs pinigų nei į rankas, nei kaip kitaip, nėra davęs pinigų ir pačiai mūsų dukrelei iki pat šios dienos. D. tikrai žinojo, kad yra priteisti alimentai, liudytoja D. A. ne kartą yra klausiusi jo, kada jis pradės mokėti alimentus, o jis sakydavo, kad jis nedirba, neturi pinigų ir jų nemokės. Po skyrybų D. su mergaite jokių santykių beveik nepalaikė, niekada nėra dukters pasiėmęs pabūtų, pabendrauti, jos nelanko. Kadangi dukra V. bendrauja su seneliais, t.y. D. tėvais, kartas nuo karto juos aplanko, yra buvę, kad dukra pas senelius atsitiktinai sutinka tėvą, bet glaudaus bendravimo tarp jų nėra, D. dukra nesidomi, jos auginti nei finansiškai, nei morališkai nepadeda. Švenčių, gimimo dienos ar kitų metinių švenčių proga dukrą V. sveikina tik D. tėvai, t.y. seneliai, o pats D. jokios iniciatyvos tam nerodo ir niekada nieko nėra dovanojęs ar pirkęs V. Liudytoja D. A. niekada nedraudė savo dukrai bendrauti su D., t.y. su tėčiu ar jo tėvais, visada ragino tai daryti, bet D. to nenori. Liudytoja D. A. nenori būti pripažinta nukentėjusiąja byloje, nereiškia jokio civilinio ieškinio, nieko nenori iš D. S. (b.l. 13-14).

Ludytoja M. S. parodė, kad ji yra D. S. mama. D. su savo buvusia žmona D. G. susituokė 1998 metais, bet jau po keletos metų abu kartu nebegyveno. D. po to gyveno ir gyvena pas ją su vyru namuose. Šiuo metu D. su D. yra išsiskyrę. Jie abu turi bendrą dukrą V., kuriai šiuo metu 14 metų ir ji gyvena su D. Liudytoja M. S. žino, kad D. yra priteisti teismo alimentai mokėti dukters V. išlaikymui. Ji nežino ar D. per tuos visus metus nuo kurių yra priteisti alimentai yra kiek mokėjęs įmokų banke ar nėra, jei mokėjo tai mažai arba visai nemokėjo. D., kuomet nebegyveno su savo buvusia žmona, buvo pašauktas į armiją, po to kurį laiką niekur nedirbo. Jis buvo įsidarbinęs kažkokioje įmonėje Vilniuje prie stogų, dirbo ir „Ukmergės statyboje“, tik nežino kuriais metais ir kiek laiko dirbo, bet tikrai neilgai ir tai nebuvo jam pastovus darbas. Kartais jis padirbdavo pavienius darbus, už ką gaudavo pinigų. D. po skyrybų su žmona girtauja. Jis ilgą laiką gyveno ir gyvena iš jos ir vyro atlyginimų, yra jų abiejų išlaikomas. Kuomet jis, t.y. D. kažkiek turėjo pinigėlių, jis yra davęs jų ir ji juos atiduodavo dukrai V. Darius su dukra pabendrauja sms žinutėmis, kartais susitinka kai V. ateina į jų namus, aplankyti senelių, kurie V. duoda pinigų, sveikina švenčių progomis iš savo atlyginimų (b.l. 18).

Iš vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų dokumentų matyti, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją kreipėsi D. A. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo V. S., gim. 1998 m. D. S. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui sudaro V. S. išmokėtas išmokas- 5533.67 lt ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko. Fondo administracija civilinį ieškinį byloje reikšti atsisako (b.l. 5-12).

Iš Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad D. S. šiame skyriuje registravosi laikotarpiais nuo 1998-10-02 iki 1999-01-26, nuo 1999-08-17 iki 1999-10-17, nuo 1999-12-06 iki 2000-10-27, nuo 2003-02-17 iki 2004-08-31, nuo 2005-11-18 iki 2006-02-07, nuo 2006-05-23 iki 2006-06-13, nuo 2009-08-21 iki 2010-11-22, nuo 2011-05-25 iki 2012-08-30, nuo 2013-03-05 iki 2013-03-08. Darbo paieškos nutraukimai įvykdavo dėl įsidarbinimo per darbo biržą, asmens pageidavimu, dėl kitų priežasčių (b.l. 32-33).

Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad D. S. yra gavęs socialines pašalpas 2010 m. lapkričio mėn., ir laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn (b.l. 35-36).

Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad nuo 1999 m. iki 2013 m., D. S. draudėjai pažymoje nurodytais įvairiais laikotarpiais buvo UAB „Kauno ryšių statyba“, AB „Ukmergės statyba“, UAB „Baltukmės statyba“, Ukmergės miškų urėdija, UAB „Aitvaro palėpė“, UASB „Stogų šalis“, UAB „Ekonovus“ (b.l. 50-52).

Kadangi byloje nustatyta, kad D. S. pagal teismo sprendimą vengė išlaikyti savo vaiką, ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 str.

Kaltinamasis D. S. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 53).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), jis neteistas. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kaltinamojo D. S. asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamajam paliktina siūloma paskirti bausmės rūšis ir jos dydis, kuri kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str. ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. S. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, o jo netekimo atveju užsiregistruoti darbo biržoje.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Evaldas Pašilis