Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

išnagrinėjo pareiškėjo L. M. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo L. M. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Meškausko 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas L. M. skundas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - LR STT) Kauno valdybos darbuotojų E. Č. ir D. V. bei Kauno apygardos prokuratūros prokurorės G. R. galimai nusikalstamų veikų - dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Pareiškėjas taip pat prašė pradėti ikiteisminį tyrimą A. S. atžvilgiu dėl galimai melagingų parodymų davimo. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog minimi LR STT pareigūnai, neatlikę tarnybos pareigų, suklastojo oficialų dokumentą - 2011-05-12 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus. Prokurorė, priimdama 2011-06-02 nutarimą pagal L. M. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą netinkamai savo pareigas atlikusių LR STT pareigūnų atžvilgiu, įvykdė analogiškas nusikalstamas veikas. Pareiškėjo manymu, LR STT ir prokuratūros pareigūnai tokiais savo veiksmais pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas. L. M. taip pat prašė patikrinti ir išsiaiškinti visas A. S. darbo vietas, jos sutuoktinio veiklą, A. Ž. anksčiau laiko paleisto į laisvę už galimai duotą 100 000 litų kyšį aplinkybes, kitus su šiais įvykiais susijusius korupcijos faktus, atsakyti, kodėl pareiškėjo skundus nagrinėja atitinkami teisėjai, nustatyti teismo nutarties priėmimo laiką, išsiaiškinti, kodėl delsiama apklausti prokurorę V. V., galinčią patvirtinti korupcijos faktus.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras T. Meškauskas 2011-09-02 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2011-09-09 buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroro 2011-09-02 nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-26 nutartimi pareiškėjo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad pareigūnų, prokurorų bei teisėjų procesinė veikla baudžiamosios atsakomybės aspektu gali būti vertinama tik esant faktiniams duomenims apie tai, kad atlikdamas pareigūno, prokuroro ar teisėjo kompetencijai priskirtus veiksmus, pareigūnas, prokuroras ar teisėjas pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai yra tokio pobūdžio bei masto, jog atitinka LR BK nurodytų nusikalstamų veikų požymius ir nėra procesinių kliūčių baudžiamajam persekiojimui pradėti. LR STT pareigūnų, prokurorų ir teisėjų teisėti ir pagal įstatymus atlikti proceso veiksmai, priimti nešališki sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, nors ir ne pareiškėjo naudai, negali būti pripažįstami priešinga teisei veika. Pareiškėjo neigiamas požiūris į priimtus procesinius sprendimus ar kitus dokumentus nesudaro pagrindo manyti, kad kurie nors pareiškėjo nurodyti LR STT Kauno valdybos darbuotojai, Kauno apygardos prokuratūros prokurorai, Kauno apygardos teismo bei Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai būtų piktnaudžiavę tarnyba, neatlikę ar netinkamai atlikę jiems pavestas pareigas, viršiję įgaliojimus, slėpę ar gynę nusikaltimus darančius asmenis bei tapę jų bendrininkais, klastoję dokumentus ar padarę kokias nors kitas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai vertina STT, prokuratūros bei teismų priimtus jo atžvilgiu nepalankius procesinius sprendimus kaip galimai padarytos nusikalstamos veikos faktą. Nutartyje pažymima, jog teisėsaugos institucijai pateikta informacija apie galimai padaryto nusikaltimo faktą turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, suteikiančiais pagrindą manyti, jog minėta nusikalstama veika realiai galėjo būti padaryta. Nagrinėjamuoju atveju skunde nurodytos galimai padarytos nusikalstamos veikos versijos nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o paremtos prielaidomis ir pareiškėjo subjektyviais samprotavimais, pamąstymais ir įsitikinimais, kas nėra vada baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Pareiškėjas, nesutikdamas su STT pareigūnų, prokurorų ar teisėjų procesiniuose sprendimuose nurodytais motyvais, turėjo ir turi teisę tai ginčyti (skųsti) įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-26 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – informuoti Teisėjų tarybą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai D. Butrimienei. Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta ir galimai suklastota. Nutartis prieštarauja BPK 168 str. 1 d. bei 3 str. 1 d. 1 p. reikalavimams. Jo skundas buvo neva nagrinėjamas net neinformavus jo apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, ko pasėkoje buvo pažeista jo teisė į tinkamą bei objektyvų ir nešališką teismą ar skundo nagrinėjimą. Skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau Baudžiamojo proceso kodekso normos tokio proceso rūšies nenumato. Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, jog nei prokuroras T. Meškauskas, nei teisėja D. Butrimienė savo procesiniuose sprendimuose nenurodė nė vieno motyvo, kodėl nepradedamas ikiteisminis tyrimas, o jo pateiktus įrodymus bandė suklastoti. Maža to, teisėja D. Butrimienė savo nutartyje bando nuslėpti jo pateiktus įrodymus, klastoja faktus, laužo teisėjo priesaiką. Taip pat teisėja pažeidė ir BPK 168 str. 2 d. reikalavimus, atliko veikas panašias į BK 15 str., 228 str., 229 str., 300 str. numatytas nusikalstamas veikas, galimai už atlygį, gautą iš narkotikų mafijos giminaičių. Visos šios teisėjos veikos, pareiškėjo nuomone, yra teisėjų vardą žeminantys poelgiai, kuriems paaiškėjus, vadovaujantis LR Teismų įstatymo 84 str. 4 d., aukštesniojo teismo teisėjai arba pirmininkas privalo informuoti Teisėjų tarybą dėl drausmės bylos iškėlimo.

Pareiškėjas ir prokuroras teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai ir motyvuotai ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro T.Meškausko 2011-09-02 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Teismui skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodytų asmenų – STT darbuotojų E. Č., D. V., Kauno apygardos prokurorės G. R. ar nurodytų Kauno apygardos teismo bei Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str., 229 str. ar 300 str., požymių. Taip pat A. S. veiksmuose – BK 235 str. numatytų požymių.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, pradedant procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas (nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės). Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą pradėti baudžiamąjį persekiojimą aukščiau nurodytų asmenų atžvilgiu, nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog galimai buvo padarytos priešingos teisei veikos. Visos pareiškėjo 2011 07 05 LR generalinei prokuratūrai pateiktame pareiškime nurodytos aplinkybės yra paremtos išimtinai tik prielaidomis bei deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais. Absoliučiai jokių objektyvių duomenų pateikta nebuvo. Todėl, aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, sutinka su tiek joje, tiek ir 2011 09 02 prokuroro nutarime išdėstytais motyvais, jog ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas vien tik atsižvelgiant į asmens neigiamą požiūrį į teisėsaugos institucijų pareigūnų priimtus procesinius sprendimus. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėjo minimi procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškime bei skunduose nurodyti asmenys tyčia atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, siekdami neteisėtų tikslų.

Be to, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo L. M. skundo argumentus, jog ikiteisminio tyrimo teisėja, nagrinėdama jo skundą dėl 2011 09 02 prokuroro nutarimo, pažeidė LR BPK 168 str. nuostatas, nepranešdama jam apie posėdžio vietą ir laiką, neskyrė teismo posėdžio, skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

LR BPK 168 str. 4 dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. LR BPK 64 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų išsprendimą, 4 dalis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį turi būti kviečiamas prokuroras, įtariamasis, jo gynėjas, skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Taigi, kaip matyti iš šių įstatymo nuostatų, ikiteisminio tyrimo teisėjo teisė, bet ne pareiga, nagrinėjant šios kategorijos skundus rengti teismo posėdį. Ikiteisminio tyrimo teisėjas kiekvienu atveju nusprendžia ar būtina rengti posėdį, o nusprendęs tokio posėdžio nerengti, išsprendžia skundą ir surašo procesinį dokumentą, nepranešęs aukščiau nurodytiems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo teisėja pažeidė pareiškėjo L. M. skunde nurodytas įstatymų nuostatas.

Tuo pačiu pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, LR BPK X dalyje nustatyta tvarka išnagrinėjęs skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo priimto procesinio sprendimo, priima vieną iš LR BPK 442 str. 1 dalyje numatytų nutarčių, tai yra atmesti skundą ir palikti galioti nutartį; panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą arba pakeisti teismo nutartį. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašo panaikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį ir priimti naują sprendimą - informuoti Teismų tarybą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai D.Butrimienei. Taigi, proceso įstatymas nustato pareigą aukštesnės instancijos teismui panaikinus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, priimti sprendimą dėl skundo, tai yra šiuo atveju dėl pareiškėjo skundo, paduoto teisėjui dėl 2011 09 02 prokuroro nutarimo.

Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas atmeta pareiškėjo skundą, konstatuodamas, kad 2011 09 26 ikiteisminio tyrimo teisėjos D.Butrimienės nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje išdėstyti motyvai, atsakantys į pareiškėjo skundo argumentus, todėl nėra pagrindo jos naikinti. O pareiškėjo skundo reikalavimas dėl drausminės atsakomybės taikymo teisėjos atžvilgiu paliktinas nenagrinėtu, nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti keliamą klausimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo L. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.