- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- eI-7548-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- A. Ž.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjo A. Ž. atstovui (advokato padėjėjui) Matui Balėnui, trečiojo suinteresuoto asmens A. Ž. ir trečiojo suinteresuoto asmens A. Ž. atstovei (advokatei) Nijolei Raulušaitienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant A. Ž., sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, VĮ Registrų centras) centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas); 2) išregistruoti A. Ž. nuosavybės teisę į pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai) ir panaikinti atitinkamas žymas; 3) teismui nustačius, jog terminas reikalavimui dėl nuosavybės teisių išregistravimo yra praleistas – jį atnaujinti.
Pareiškėjas paaiškina, kad 2016 m. sausio 15 d. pateikė atsakovui prašymą dėl nuosavybės teisės į Statinius įregistravimo pagrindą sudariusių dokumentų pateikimo. Atsakydamas į šį pareiškėjo prašymą, atsakovas 2016 m. vasario 12 d. pateikė 2001 m. lapkričio 29 d. pirkimo pardavimo sutarties (toliau – ir Pirkimo pardavimo sutartis) bei 2001 m. lapkričio 29 d. Priėmimo perdavimo akto (toliau – ir Priėmimo-perdavimo aktas) kopijas. Gavęs šiuos dokumentus, pareiškėjas pastebėjo, kad Pirkimo pardavimo sutarties gale, vietoje, kurioje turėjo pasirašyti sutartį sudarę asmenys – E. Ž., E. Ž., A. Ž. ir A. Ž. – tėra ranka padaryti įrašai „(Parašas)“. Pareiškėjas mano, kad A. Ž. nuosavybės teisės į Statinius registracija yra neteisėta ir ją Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) atspindinčios žymos yra naikintinos, nes Pirkimo pardavimo sutartis apskritai nebuvo sudaryta ir nesukėlė teisinių padarinių. Tokį savo teiginį pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. birželio 21 d. iki 2003 m. gegužės 26 d.) 17 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Aplinkybė, kad Priėmimo-perdavimo aktas atitinkamų asmenų yra pasirašytas, nekeičia fakto, jog pati Pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir jos pagrindu atlikta A. Ž. nuosavybės teisės į Statinius registracija yra neteisėta. Priėmimo perdavimo aktas savo esme yra tik išvestinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukuriantis jokių teisių ir pareigų ir tik fiksuojantis atitinkamų prievolių įvykdymo faktą. Atkreipia dėmesį, kad Pirkimo pardavimo sutartyje numatytą 12 000 litų kainą už Statinių įsigijimą buvo sumokėjęs pareiškėjas, tikėdamasis šį nekilnojamąjį turtą įgyti savo nuosavybėn. Šią aplinkybę Varėnos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4-308/2015 savo parodymais patvirtino A. Ž..
Pareiškėjo manymu, atsakovas Skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą, nes VĮ Registrų centro Alytaus filialo neteisėtų veiksmų apskundimo termino pradžia sietina ne su A. Ž. nuosavybės teisės į Statinius registracijos atlikimu, o su momentu, kada pareiškėjas sužinojo apie neteisėtai atliktą registraciją, t. y. 2016 metų vasario mėnesį, kai gavo iš atsakovo Pirkimo pardavimo sutarties kopiją. Nuosavybės teisėtumu pareiškėjas suabejojo ir apie tai ėmė domėtis tik Varėnos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje po teismo ekspertizės atlikimo paaiškėjus, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės registracija į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atlikta neteisėtai. Iki tol pareiškėjas pasitikėjo savo broliu A. Ž. ir jam nebuvo kilusių įtarimų dėl brolio sąžiningumo ir veiksmų teisėtumo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl termino, būtina atsižvelgti į tai, kad iš neteisės neatsiranda teisė bei teismui nusprendus, kad apskundimo terminas yra paleistas – jį atnaujinti. Teigė, jog VĮ Registrų centras, atlikdamas registraciją, neišreikalavo visų šiam veiksmui atlikti būtinų dokumentų.
Šalies argumentai
Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti Skundžiamame sprendime nurodytais motyvais. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl 2001 m. gruodžio 23 d. priimto sprendimo panaikinimo pateikė tik skundą, tačiau nepateikė prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Pareiškėjo nuomone, skundo padavimo termino skaičiavimo pradžia turėtų būti siejama su momentu, kuomet buvo sužinota apie Pirkimo pardavimo sutartį, t. y. kuomet šių metų vasario 4 d. buvo pateikti prašomi dokumentai, tačiau net ir šiuo atveju vieno mėnesio skundo padavimo terminas yra praleistas – dokumentai pateikti 2016 m. vasario 4 d., skundas atsakovui paduotas 2016 m. kovo 29 d.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Ž. su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjas kaip ir visi sandorį sudarę ir jį patvirtinę asmenys, nuo Pirkimo pardavimo sutarties sudarymo momento žinojo, kad tokia sutartis sudaryta, su ja sutiko, niekada jos neginčijo ir žinojo, kad A. Ž. yra Statinių, įgytų Pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, teisėtu savininku. Pareiškėjas Pirkimo pardavimo sutarties įregistravimą ginčija formaliais pagrindais, remdamasis viena sutarties kopija, o ne originalia sutartimi. Pažymi, kad sudarant sutartį, atsakovui buvo pateikta tik notaro patvirtinta sutarties kopija, kurioje pažymėta, kad šalių parašai yra, o ne originalas su parašais. Pirkimo pardavimo sutarties originalai yra pas sutartį sudariusias šalis ir notarų biure. Pareiškėjas, prieš teikdamas skundą, privalėjo reikalauti originalios sutarties egzemplioriaus iš notarų biuro ar notarų rūmų archyvo. Pažymi, kad sutartis yra galiojanti, sutarties šalių ir paties pareiškėjo nebuvo ginčijama, nors buvo pateikta civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės teisme kartu su atsiliepimu dar 2014 metais. Pareiškėjas, kaip Pirkimo pardavimo sutarties šalių šeimos narys apie šios sutarties sudarymą ir įvykdymą visada žinojo. Be to, teigdamas, kad buvo sudarytas tariamas ar kitais pagrindais negaliojantis sandoris, pareiškėjas ieškinio teisena turėjo pareikšti reikalavimą sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80–193 straipsniuose nurodytais pagrindais), tačiau to nepadarė. Be to, pažymi, kad įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – o šiuo atveju sandoris yra įvykdytas.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčas iš esmės kyla dėl nugriauto ir naujai statomo gyvenamojo namo. Pažymėjo, jog sandoris turi būti ginčijamas civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, nes yra praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti. Taip pat, pareiškėjas prašo jo skundą VĮ Registrų centrui išnagrinėti iš esmės ir išregistruoti A. Ž. nuosavybės teisę į pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai) ir panaikinti atitinkamas žymas.
Pareiškėjas mano, kad Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nes terminas skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas ne nuo nuosavybės teisės į Statinius registracijos atlikimo momento, o nuo sužinojimo apie Pirkimo pardavimo sutartį momento, t. y. 2016 m. vasario 19 d. Teismui nustačius, jog skundo padavimo terminas yra praleistas – jį atnaujinti.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Pirkimo pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2001 m. lapkričio 29 d.
Teismas pažymi, jog kaip teisingai nurodyta Skundžiamame sprendime, NTRĮ 31 straipsnio 2 dalis nustato, kad „skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos“, tačiau pažymėtina, jog pareiškėjas nebuvo Pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu padaryti įrašai registre, šalimi, todėl galimai iš karto po sandorio sudarymo galėjo apie jį nežinoti. Atsižvelgiant į tai, terminas šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kai pareiškėjas sužinojo apie sudarytą Pirkimo pardavimo sutartį, todėl šiuo atveju teismas, remdamasis objektyviais duomenimis, turi nustatyti kada pareiškėjas sužinojo apie Pirkimo pardavimo sutarties sudarymą. Pareiškėjas skunde nurodo, jog apie šią sutartį sužinojo tik 2016 m. vasario 12 d. gavęs šią sutartį iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo, tačiau pažymėtina, jog teismui atlikus paieška „Lpekspress“ siuntų paieškos duomenų bazėje pagal teismui pateiktą siuntos kodą matyti, kad siunta įteikta 2016 m. vasario 15 d., todėl būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas terminas skundui VĮ Registrų centrui pateikti. Byloje esantys duomenys patvirtina ir ginčo byloje nėra, jog skundą atsakovui pareiškėjas pateikė 2016 m. kovo 29 d. Taigi, akivaizdu, kad vieno mėnesio apskundimo terminas, skaičiuojant jį nuo 2016 m. vasario 15 d. yra praleistas. Be kita ko, pažymėtina, jog teismo vertinimu pareiškėjas apie sudarytą Pirkimo pardavimo sutartį žinojo jau 2014 m., t. y. Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4-308/2015. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, jog per teismų informacinę sistemą LITEKO susipažinus su teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu minėtoje civilinėje byloje matyti, kad jame yra kalbama apie minėtą Pirkimo pardavimo sutartį, sprendime yra nuoroda į bylos lapus, kuriuose yra sutartis.
Vadovaujantis NTRĮ 31 straipsnio 2 dalimi, „jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat konstatuota, kad centrinis registratorius tais atvejais, kai skundas paduotas praleidus nustatytą vieno mėnesio terminą ir neprašoma šį terminą atnaujinti, skundo nenagrinėja. Toks teisinis reglamentavimas nėra betikslis, jis nustatytas, atsižvelgiant į reglamentuojamų santykių svarbą ir būtinumą garantuoti jų stabilumą bei šių santykių dalyvių užtikrintumą esama padėtimi, galimybę jiems planuoti ūkinę veiklą ar tvarkyti nuosavybę, tuo pačiu paliekant galimybę kitiems asmenims ginti savo teises ir tuo atveju, jei dėl svarbių priežasčių to padaryti negalėjo įstatymo nustatytu laiku (LVAT 2010 m. rugsėjo 22 d. apibendrinimas, 2.7 dalis).
Šiuo atveju ginčo byloje nėra, jog pareiškėjas kartu su skundu VĮ Registrų centrui prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą nepateikė. Nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnyje nei VĮ Registrų centro direktoriaus 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. v-133 patvirtintoje Prašymo (skundo) pateikimo Registrų centrui tvarkoje nėra nurodyta, kad tuo atveju, jeigu skundas paduotas praleidus terminą, o pareiškėjas jo atnaujinti neprašo, Centrinis registratorius yra įpareigotas pasiūlyti tokiam suinteresuotam asmeniui paduoti prašymą dėl termino atnaujinimo. Atsižvelgęs į minėtą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad atsakovas Skundžiamu sprendimu pagrįstai nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, todėl Skundžiamas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat prašė teismui nusprendus, kad terminas yra praleistas – jį atnaujinti, tačiau toks prašymas laikytinas formaliu ir abstrakčiu, nes yra niekuo nepagrįstas. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nenurodė, jokių svarbių ir objektyvių termino praleidimo priežasčių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).
Dėl antrojo reikalavimo teismas pažymi, kad jis yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Skundžiamą sprendimą, todėl netenkinus pirmojo reikalavimo, antrasis reikalavimas taip pat atmetamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias grindžia atstovavimo sutartimi (bylos priedo 28 ir 67 psl.) bei Pinigų priėmimo kvitais Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos priedo 29 psl.) ir Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos priedo 56 psl.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis).
Vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, atmetus pareiškėjo skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 8.2 punkte (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 minimalios mėnesinės algos. Atsiliepimo į skundą surašymo metu (2016 m. birželio 7 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ buvo nustatyta 350 Eur minimali mėnesinė alga, todėl maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimo parengimą yra 875 Eur. Trečiasis suinteresuotas asmuo už atsiliepimo parengimą advokatei yra sumokėjęs 180 Eur, tokia suma neviršija nustatytos Rekomendacijose ir yra ženkliai mažesnė, todėl yra priteistina.
Rekomendacijų 8.49 punkte nustatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 minimalios mėnesinės algos. Šiuo atveju A. Ž. už atstovavimą byloje (nuo įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu iki 2016 m. lapkričio 3 d.) yra patyręs 150 Eur išlaidas, kurios akivaizdu yra ženkliai mažesnės nei Rekomendacijose nustatytas dydis.
Atsižvelgus į tai kas išdėstyta bei tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos – iš viso 330 Eur (180 Eur už atsiliepimo parengimą + 150 Eur už atstovavimą), yra ženkliai mažesnės nei Rekomendacijose nustatyta suma, taip pat, įvertinus bylos sudėtingumą, joje esančios medžiagos kiekį, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas A. Ž. priteisti visą prašomą 330 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens A. Ž. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti – priteisti iš pareiškėjo A. Ž. 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.