Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2014-10-03 · Byla Nr. A2.6.-2767-902/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-03
Bylos Nr.
A2.6.-2767-902/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-02307-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pažeidėjas
G. R. N.
Nukentėjusysis
G. P.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-2767-902/2014Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02307-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.;45.4.7.; (S) 52.3.
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARI MA S2014 m. spalio 3 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai G. R. N.,nukentėjusiajai G. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi G. R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, senatvės pensininkės, neteistos, administracine tvarka nebaustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. N. 2014-08-14 apie 12.02 val., Panevėžyje, Ukmergės g. 18, prekybos centro ,,IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį Renault Laguna, valst. (duomenys neskelbtini) važiuodama pirmyn, nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono ir kliudė bei apgadino dešinėje pusėje stovėjusį automobilį Toyota Land Cruiser, valst. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais G. R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231, 234 punktų reikalavimus bei padarė administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

G. R. N. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad ji buvo protokole nurodytu laiku ir vietoje, automobiliu Renault Laguna važiavo į priekį, kiek pamena, kampu pastatė automobilį, tačiau nesutinka, kad tada kliudė kitą automobilį, nes nesuveikė jo signalizacija. Paaiškino, kad vėliau sūnaus paprašė išvaryti automobilį ir jis tai padarė. Sūnus automobiliu važiavo atbulomis, o ji tuo metu stovėjo šalia. Ji savo automobilio neapžiūrėjo, o ant kito automobilio matė apgadinimus. Eismo įvykio metu jos automobilis buvo nežymiai nubrauktas. Ji abejoja dėl įvykusio kontakto, nes nesutampa automobilių apgadinimų aukštis. Prašė neatimti teisės vairuoti, nes automobiliu dažnai naudojasi, prižiūri sergantį vyrą, kuris anksčiau turėjo galvos traumą ir nuo 2004 metų yra neįgalus, jis pats negali savęs apsitarnauti.

Nukentėjusioji G. P. teisme paaiškino, kad ji yra automobilio valdytoja. Ryte pastatė automobilį prie ,,IKI“ parduotuvės, kur atstumai tarp autmobilių buvo dideli. Apgadinimus ant automobilio pastebėjo apie 16 val., matė užkištą raštelį, kur buvo nurodyta, jog yra įvykį mačiusių liudytojų, buvo nurodytas telefonas 112, tada apie eismo įvykį informavo policiją. Eismo įvykio metu buvo nubrauktas jos automobilio kairės pusės galinis bamperis, apgadinimas buvo gerai matyti. Žalą vertina apie 600 Lt.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2014-08-14 apie 11-12 val. jis užsuko į prekybos centrą ir pamatė keistai, skersai stovintį Renault Laguna automobilį, jis stovėjo labai arti visureigio, kuris buvo stipriai apgadintas, matė nubrėžimus ant jo bamperio, prie automobilio matė stovinčius tris žmones, jie apžiūrinėjo abu automobilius, diskutavo, pagalvojo, kad tai gali būti eismo įvykis, nes apgadinimai ant automobilių beveik sutapo. Kai jis išėjo iš parduotuvės, tą automobilį matė jau nuvažiuojantį, jį vairavo moteris, automobilį nufotografavo, kad atsimintų jo valstybiniu numerius, nuotrauką nusiuntė policijos pareigūnams.

Liudytojas D. D. parodė, kad dirbdamas gavo iškvietimą, kad aikštelėje prie parduotuvės ,,IKI“ apgadintas automobilis, ten nuvykęs rado apgadintą visureigį, jam buvo apgadintas bamperis. Tai buvo įmonės automobilis, parašė raštelį. Prie jų priėjo moteris, įformino įvykį. Gavo liudytojo telefono numerį, kuris ir pranešė apie eismo įvykį. Kai susisiekė su liudytoju, jis nurodė pasišalinusio iš įvykio vietos automobilio valstybiniu numerius, atsiuntė nuotrauką. Pagal tą numerį surado automobilio savininkę, kurią apklausė. Ji sakė, kad tai ji vairavo automobilį. Visureigiui buvo apgadintas galinis bamperis, o Renault Laguna automobiliui – durelės ir galinis sparnas. Apgadinimų aukščiai sutapo. Liudytojas sakė, kad automobilis stovėjo skersai.

Liudytoja V. B. parodė, kad sutiko Natašiną prie parduotuvės ,,IKI“. Kai jie ėjo pro Natašinos automobilį, Natašinas paklausė, kodėl ji taip pastatė automobilį. Matė, kad buvo nubrauktas džipo kampas. Ant Renault Laguna automobilio nematė apgadinimų, jo tada neapžiūrėjo, bet automobiliai stovėjo šalia. Natašina paprašė sūnaus iš tos vietos išvaryti automobilį. K. N. sūnus išvarė automobilį, ji stovėjo jam iš priekio ir nematė, kad automobiliai kontaktuotų.

Liudytojas V. N. parodė, kad tai buvo prieš 2-3 savaites, kai jie su mama sutarė susitikti parduotuvėje. Kai išėjo į aikštelę, pamatė, kad mamos automobilis keistai stovi. Tada džipas jau buvo nubrozdintas, paskui, išvažiavęs apžiūrėjo Renault Laguna apgadinimus dešinėje pusėje. Apgadinimai neatitiko, nes Renault automobilio apgadinimas buvo tik įbrėžimas Jie išvažiavo su savo automobiliu, o mama išvažiavo su savo. Jeigu jis būtų nubrozdinęs automobilį, būtų laukęs policijos. Jis pats automobiliu važiavo atbulomis.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. R. N. teisme duoto paaiškinimo, kad protokole nurodytoje vietoje ji automobiliu manevravusi automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5-6), eismo įvykio vietos schema (b.l. 12), vyresn. patrulio D. D. ir patrulės J. M. tarnybiniais pranešimais (b.l. 9; 10), kur užfiksuotos įvykio aplinkybės, pareigūnai tyrimo metu nustatė apgadinimus ant abiejų automobilių, juos detalizavo, tai matyti papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b.l. 13), eismo įvykio metu automobiliams padaryti apgadinimai ir fotonuotraukomis (b.l. 14;15); nukentėjusiosios G. P. paaiškinimu teisme, kur ji patvirtino savo 2014-08-14 rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes; liudytojo A. K. parodymais teisme, kur jis nurodė, kad 2014-08-14 apie 11-12 val. jis užsukęs į prekybos centrą, ten esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė keistai skersai stovintį Renault Laguna automobilį, automobilis stovėjo labai arti visureigio, kuris buvo stipriai apgadintas, matė nubrėžimus ant jo bamperio, prie automobilio matė stovinčius tris žmones, jie apžiūrinėjo abu automobilius, diskutavo, pagalvojo, kad tai gali būti eismo įvykis, nes apgadinimai ant automobilių beveik sutapo; eismo įvykį tyrusio pareigūno D. D. parodymais teisme, kur jis nurodė, jog darbe gavo iškvietimą, kad aikštelėje prie parduotuvės ,,IKI“ apgadintas automobilis, ten nuvykęs rado apgadintą visureigį, jam buvo apgadintas bamperis. Kai susisiekė su liudytoju, jis nurodė pasišalinusio iš įvykio vietos automobilio valstybiniu numerius, atsiuntė nuotrauką. Pagal tą numerį surado automobilio savininkę, ją apklausė. Ji sakė, kad tai ji vairavo automobilį. Visureigiui buvo apgadintas galinis bamperis, o Renault Laguna automobiliui – durelės ir galinis sparnas. Apgadinimų aukščiai sutapo; vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 23), iš kurios matyti, jog G. R. N. įvykio metu teisę vairuoti transporto priemonę turėjo (įgijo 1976-07-09).

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad G. R. N. 2014-08-14 apie 12.02 val., Panevėžyje, Ukmergės g. 18, prekybos centro ,,IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį Renault Laguna, valst. Nr. EHR 980, važiuodama pirmyn (ne atbuline eiga), nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono ir kliudė bei apgadino dešinėje pusėje stovėjusį automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. FDB 470, bei savo automobilį, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Kad G.R. N. važiuodama pirmyn kliudė kitą stovėjusį šalia automobilį – džipą, matyti iš teisme liudytojais apklaustų V. B. ir V. N. parodymų, kurie nurodė, jog tuo metu, kai automobilis buvo ,,išvaromas“ iš vietos ir važiavo atbuline eiga, kito automobilio tikrai nekliudė, V. B. tuo metu stovėjo šalia automobilio ir viską stebėjo; V. N. atėjęs į automobilių stovėjimo aikštelę, pastebėjo jau apgadintą šalia stovėjusį džipą ir matė keistai mamos stovėjusį automobilį, bet tada apgadinimų ant mamos automobilio neapžiūrėjo; V. B. taipogi jau atėjusi į aikštelę matė, jog šalia stovėjęs džipas buvo apgadintas. Šiuo atveju, teismas įvertinęs visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad G.R. N. vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį, nes ji skersai įvažiavo į stovėjimo vietą, nepalikusi saugaus atstumo iš dešinio šono iki ten stovėjusio automobilio. Nors G.R. N. teisme abejojo dėl eismo įvykio kilimo, nes nesutapo ant automobilių nustatytų apgadinimų aukščiai, tačiau teismui tokių abejonių nėra dėl visų aukščiau jau išsakytų argumentų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavo skirtingos transporto priemonės, automobilių kontakto vietos nėra taipogi vienodos, matyti, jog automobilio Renault Laguna kontakto vieta nevienalytė, automobilių kontaktas įvyko tik vienai transporto priemonei judant, o kita tuo metu stovėjo, kas patvirtina, jog apgadinimų aukščiai gali šiek tiek skirtis.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. 234 punkto reikalavimus, kuris teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Taigi po eismo įvykio G. R. N. turėjo nedelsdama sustoti, nesukeldama papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą ir kreiptis į policiją, nesulaukusi nukentėjusiojo ar nesitarus dėl eismo įvykio aplinkybių. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama G. R. N. nurodė, kad ji nepajuto kontakto su kitu automobiliu ir nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka. Kaip jau minėta, byloje esančiose policijos pareigūnų, atlikusių eismo įvykio tyrimą, fotonuotraukose (b.l. 14-15) matyti akivaizdūs, dideli apgadinimai ant abiejų automobilių, išvykdama iš įvykio vietos G.R. N. matė apgadinimus ant kito automobilio, taip pat matė kreivai pastatytą savo automobilį, kuris stovėjo labai arti džipo, ji net negalėjo savo automobilio pati išvairuoti iš stovėjimo vietos, todėl paprašė tai padaryti sūnaus. Ta aplinkybė, jog jai buvo kilę kokių tai abejonių dėl įvykio aplinkybių, kaip tik patvirtina, jog ji privalėjo kviesti policiją toms aplinkybėms aiškintis, nesulaukusi nukentėjusiosios įvykio vietoje arba nesutarus su nukentėjusiąja dėl eismo įvykio sukėlimo. Teismo nuomone, byloje nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų egzistavus kokias tai kitas ypatingas aplinkybes, sutrukdžiusias pažeidėjai tinkamai įvertinti nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybes. Eismo įvykio metu ji pati nebuvo sužeista ir nesirgo psichine ar kitokia sunkia liga, kaip matyti, eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu mieste, netoli prekybos centro, gausiai žmonių lankomos vietos, kartu su pažeidėja buvo ir daugiau žmonių, todėl buvo visos sąlygos po eismo įvykio pasielgti pagal KET reikalavimus – sulaukti nukentėjusiosios arba apie įvykusį eismo įvykį pranešti policijai. Teismas laiko, jog ji neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ji baustina ir už šį pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos G. R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidimus padarė būdama senyvo amžiaus.

Motyvuojamoji dalis

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir laikoma nebausta administracine tvarka, anksčiau taip pat nebuvo bausta už šiurkščius KET pažeidimus, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl G. R. N. skirtina minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą skirtina minimali bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).

ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio. Šio straipsnio dispozicija suponuoja išvadą, kad jo paskirtis yra ne tiek nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklėms prieštaraujantį elgesį po eismo, kiek padėti išaiškinti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir užkirsti kelią jam išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes. Taigi, svarstant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo G. R. N., būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo tikslą ir motyvą, į visas bylos aplinkybes.

Iš šioje byloje esančių duomenų viseto matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiama G. R. N. turėjo suvokti, jog įvyko kontaktas su kitu automobiliu, t.y. eismo įvykis, ir turėjo apie sukeltą eismo įvykį pranešti policijai, nesulaukusi nukentėjusiosios. Toks jos elgesys netoleruotinas ir baustinas. Tačiau akivaizdu, kad G.R. N. elgdamasi ir pažeisdama KET 231, 234 punktų reikalavimus, šiuo atveju nesiekė išvengti atsakomybės už eismo įvykio pasekmes – ji nuo pareigūnų nesislapstė ir tyrimo neapsunkino (tokių duomenų į bylą nepateikta), eismo įvykio metu ant jos vairuojamo automobilio padarytų apgadinimų nepašalino, gailėjosi, kad viskas taip nutiko. Taigi, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą - turtinis nuostolis nėra labai didelis, į R.G. N. elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti įstatymo sankcijoje numatyto privalomos skirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, nes ji anksčiau nebuvo padariusi itin šiurkščių KET pažeidimų, jai teisė vairuoti yra reikalinga prižiūrint (slaugant) neįgalų sutuoktinį, jį vežant pas gydytojus, ji ir pati yra senyvo amžiaus, todėl spec. teisės atėmimas netgi minimaliam, sankcijoje numatytam terminui – trejiems metams, būtų neproporcinga nuobauda pažeidėjai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 24 str., 27 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

G. R. N. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. skirti nuobaudą – 3000 Lt baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo;

G. R. N. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., G. R. N. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., galutinai paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą.

Teisėja Ingrida Kirsnytė