Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,

nuteistajam T. S.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Burinsko bei nuteistojo T. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo

D. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas įvykdytas mažamečių S. Š., E. J., A. I. atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas įvykdytas Žilvino T. J. ir Š. V. atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas įvykdytas A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė D. G. paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas įvykdytas mažamečių S. Š., E. J., A. I. atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas įvykdytas A. L. atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė T. S. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė T. S. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. F., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 29 d. apie 17.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, visuomeninio transporto sustojime „Vaivorykštė”, esančiame Laisvės prospekte, Vilniuje, priėjo prie mažamečio J. Č. ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą – jį sumušti, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Pastarajam jį padavus, pagrobė J. Č. motinai, Virginijai J. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6030“, su „TELEDEMA“ SIM kortele 20 Lt vertės, bendrai 320 Lt sumai.

Be to, D. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 11 d., apie 14.30 val., veikdamas kartu su T. S., prie namo, esančio Architektų g. 142, Vilniuje, priėjo prie mažamečių E. J., S. Š. ir A. I., ištraukė peilį, pridėjo jį A. I. prie kaklo ir pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Po to, nukentėjusioji E. J. atidavė T. S., jos motinai, I. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-X460”, su jame buvusia „BITĖ LABAS” SIM kortele, 10 Lt vertės, bendros 310 Lt vertės, o nukentėjusysis S. Š. atidavė jo tėvui, E. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3100”, su TELE 2 „PILDYK” SIM kortele, 10 Lt vertės, bendros 310 Lt vertės, tokiu būdu panaudodamas peilį pagrobė svetimą, nukentėjusiajai I. J. priklausantį 310 Lt vertės turtą, bei nukentėjusiajam E. Š. priklausantį 310 Lt vertės turtą.

Be to, D. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 12 d., apie 15.00 val., veikdamas kartu su J. F., prie L. A. g. 8 namo, Vilniuje, priėjo prie mažamečių Žilvino T. J. ir Š. V.. J. F. nukentėjusiajam Žilvinui T. J. pagrasino jį papjauti, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir iš Žilvino T. J. striukės kišenės ištraukė jo motinai, Vilmai V. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „SONY ERICSSON Z 530i” su jame buvusia „OMNITEL EXTRA” SIM kortele 10 Lt vertės, bendros 510 Lt vertės. Tuo pačiu metu D. G., peiliu pagrasino nukentėjusiajam Š. V. bei ranka sugnybęs pastarajam už rankos, tuo sukeldamas fizinį skausmą, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tačiau Š. V. atsakė, kad mobiliojo ryšio telefono neturi. Tokiu būdu, D. G., veikdamas kartu su J. F., panaudojęs peilį, pagrobė nukentėjusiajai Vilmai V. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „SONY ERICSSON Z 530i” su „OMNITEL EXTRA” SIM kortele 10 Lt vertės, bendros 510 Lt vertės.

Be to, D. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 17 d., apie 14.00 val., veikdamas kartu su T. S., prie namo, esančio Architektų g. 140, Vilniuje, priėjo prie mažamečio A. L. ir pagrasinęs rankoje turėtu peiliu, sakydamas, kad papjaus, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. A. L. atsakius, kad mobiliojo ryšio telefono neturi, T. S., iš A. L. džinsinių kelnių kišenės ištraukė A. L. motinai, A. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „SONY ERICSSON Z530i” 750 Lt vertės, su „Bitės GSM “ SIM kortele, 5 Lt vertės ir jį pagrobė. Tokiu būdu D. G., veikdamas kartu su T. S., panaudojęs peilį, pagrobė nukentėjusiajai V. V. J. priklausantį 755 litų vertės turtą.

T. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 11 d. apie 14.30 val., veikdamas kartu su D. G., prie namo, esančio Architektų g. 142, Vilniuje, priėjo prie mažamečių E. J., S. Š. ir A. I. ir D. G. ištraukus peilį bei jį pridėjus A. I. prie kaklo, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Po to, E. J. ištraukė ir D. G. atidavė jos motinai, I. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-X460” su BITĖ „LABAS” SIM kortele 10 Lt vertės, bendros 310 Lt vertės, o S. Š. - D. G. atidavė jo tėvui, E. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3100” su TELE 2 „PILDYK” SIM kortele 10 Lt vertės, bendros 310 Lt vertės, tokiu būdu panaudodamas peilį, veikdamas kartu su D. G., pagrobė svetimą, nukentėjusiajai I. J. priklausantį 310 Lt vertės turtą bei nukentėjusiajam E. Š. priklausantį 310 Lt vertės turtą.

Be to, T. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 17 d. apie 14.00 val., veikdamas kartu su D. G., prie namo, esančio Architektų g. 140, Vilniuje, priėjo prie mažamečio A. L.. D. G. iš kišenės ištraukus peilį, laikant jį atlenktą ir nukreiptą nukentėjusiajam į kairįjį šoną, pagrasino jį papjauti ir pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. A. L. atsakius, kad mobiliojo ryšio telefono neturi, T. S., iš A. L. kelnių kišenės ištraukė, A. L. motinai, A. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „SONY ERICSSON Z530i” 750 Lt vertės, su „Bitės GSM “ SIM kortele, 5 Lt vertės ir jį pagrobė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. ir jo gynėjas prašo nuteistojo nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. bei sumažinti paskirtą bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog darydamas nusikalstamas veikas nuteistasis būtų panaudojęs peilį. Apeliantai teigia, kad D. G. turėjo atlenkiamą peilį, tačiau peilis nebuvo atlenktas, todėl nukentėjusiesiems nebuvo jokio pagrindo manyti, jog jis bus panaudotas. Reali grėsmė nukentėjusiesiems nebuvo kilusi. Apie peilį nuteistasis papasakojo spaudžiamas policijos pareigūnų.

Apeliantai taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad D. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų padarymo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atsiprašymą vertino kaip formalų. Teismo išvada, jog nuteistasis visiškai nesigaili dėl nusikalstamų veikų, yra visiškai nepagrįsta. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistojo atpažinimas buvo atliekamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus, tačiau šių veiksmų metu gautų rezultatų nuteistasis neginčija, o pats patvirtino, kad būtent jį atpažįstančių asmenų atžvilgiu atliko nusikalstamus veiksmus. Ši aplinkybė, apeliantų nuomone, rodo, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei gailisi dėl jų padarymo.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad vienas telefonas yra grąžintas, be to, nuteistasis sutiko su nukentėjusiųjų nurodytomis telefonų kainomis.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo švelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo būti pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų padarymo bei tai, kad jis atlygino A. L. bei E. Š. padarytą žalą. Nuteistasis pažymi, jog po nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, jis daugiau nusikaltimų nėra padaręs, anksčiau nėra teistas.

T. S. teigia, kad jo vaidmuo nusikaltimų padaryme nebuvo pagrindinis, su D. G. nesitarė naudoti peilio, net nežinojo, kad pastarasis jį turi. Apeliantas tvirtina, jog nukentėjusiesiems negrasino. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jo tėvas yra neįgalus, jam reikalinga priežiūra.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. S. ir jo gynėjas bei nuteistojo D. G. gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo D. G. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Burinsko bei nuteistojo T. S. apeliaciniai skundai atmestini.

D. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2007 m. spalio 11 d. kartu su T. S. pamatė vaikus ir nutarė juos apiplėšti. Priėjęs prie vieno iš vaikų, paėmė jį už rankos, išsitraukė peilį ir pridėjo jam prie kaklo, tada pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. 2007 m. spalio 12 d. kartu su J. F. priėjo prie dviejų vaikų, nes norėjo juos apiplėšti. Išsitraukęs iš kišenės peilį pagrasino juo vienam iš vaikų. 2007 m. spalio 17 d. T. S. pasiūlius pagrobė mobilaus ryšio telefoną iš vaiko. Telefono grobimo metu buvo išsitraukęs peilį ir laikydamas jį atlenktą pareikalavo atiduoti telefoną (t. 3, b. l. 140).

Nukentėjusieji E. J., S. Š., A. I. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog D. G. plėšimo metu grasino peiliu. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad apeliantas peilį buvo pridėjęs prie A. I. kaklo (t. 3, b. l. 144-145). Nukentėjusysis Š. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad plėšimo metu D. G. turėjo atlenktą peilį, pagrasino, kad papjaus ir pareikalavo atiduoti telefoną (t. 3, b. l. 144). Iš pirmosios instancijos teisme pagarsintų nukentėjusiojo A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad nukentėjusysis nurodė, kad plėšimo metu D. G. jam grasino peiliu, peilį tai užlenkinėjo tai atlenkinėjo (t. 1, b. l. 117-120).

Taigi, tiek iš paties nuteistojo, tiek iš nukentėjusiųjų parodymų aiškiai matyti, kad D. G. plėšimo metu naudojo peilį. Peilio naudojimas buvo nukreiptas į tai, kad palengvintų nuteistajam svetimo turto užvaldymą. Iš nusikaltimų padarymo aplinkybių darytina kategoriška išvada, jog nuteistasis rodydamas mažamečiams nukentėjusiesiems peilį bei aiškiai, nedviprasmiškai teigdamas, kad peilį panaudos, jei nebus atiduoti mobilaus ryšio telefonai, grasino nukentėjusiesiems, juos baugino ir taip įveikdamas jų pasipriešinimą pagrobė svetimą turtą. Nuteistojo veikos kvalifikacijai visiškai neturi reikšmės, ar buvo grasinama atlenktu peiliu ar ne. Kaip jau minėta, pats nuteistasis teigė, jog nukentėjusiesiems grasino peiliu, t. y. jis suvokė, jog nukentėjusieji supranta, kad jis gali panaudoti peilį (fizinį smurtą) ir to siekė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nuteistojo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu būtų naudotas koks nors neteisėtas poveikis.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad D. G. nusikalstamos veikos yra tinkamai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Perkvalifikuoti šias nusikalstamas veikas į Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ar į kitą BK straipsnį nėra jokio pagrindo.

Priešingai negu nurodo apeliantas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. G. atpažinimas buvo atliekamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus. Net ir nustačius apeliaciniame skunde nurodytus pažeidimus, ši aplinkybė nelengvintų nuteistojo padėties. Tai, kad nuteistasis proceso metu galimai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis neleidžia teigti, jog jis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Nepagrįstas D. G. apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistasis grąžino vieną iš pagrobtų telefonų. A. L. priklausantį telefoną grąžino ne D. G., o pareigūnai, kuriems telefoną pateikė B. V. (t. 1, b. l. 132).

D. G. iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka pripažinti lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Siekiant nustatyti minėtą lengvinančią aplinkybę reikia konstatuoti ne tik nuteistojo prisipažinimą, bet ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Vien ta aplinkybė, kad D. G. per paskutinį žodį visų atsiprašė, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nuoširdžiai gailisi.

Nors T. S. pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų iš esmės pripažino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikaltimo padaryto 2007 m. spalio 17 d. savo kaltę pripažino tik iš dalies, o dėl nusikaltimo padaryto 2007 m. spalio 11 d. kaltu neprisipažino. Todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų padarymo nėra pagrindo.

Bylos duomenimis, T. S. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atlygino ne tik nukentėjusiajai J. J., bet nukentėjusiajam E. Š.. Tai patvirtina byloje esantis nukentėjusiojo E. Š. 2008 m. kovo 19 d. pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad T. S. jam sumokėjo 310 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti ir tuo pagrindu jis atsisako pareikšto civilinio ieškinio. Ši aplinkybė pozityviai apibūdina nuteistąjį ir jo požiūrį į nukentėjusiuosius bei jiems nusikalstama veika padarytą žalą. Todėl kolegija pripažįsta, kad savanoriškas nuketėjusiesiems J. J. ir E. Š. padarytos turtinės žalos atlyginimas yra nuteistojo T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems D. G. ir T. S. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. Nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupėje bei tai, kad nusikaltimai padaryti prieš mažamečius.

Nepagrįstas T. S. teiginys, kad jis nežinojo, jog D. G. su savimi turi peilį ir nesitarė su pastaruoju jį panaudoti grobiant svetimą turtą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, T. S. matė, kaip D. G. išsitraukė peilį, juo grasino nukentėjusiesiems, tokiems veiksmams neprieštaravo ir nusikalstamų veiksmų nenutraukė, aktyviai dalyvavo darant nusikaltimus.

Bylos duomenimis, D. G. nedirba, nesimoko, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, nagrinėjamu atveju jis padarė vieną apysunkį ir tris sunkius nusikaltimus, visi nusikaltimai padaryti per gana trumpą laiko tarpą. Šios aplinkybės rodo, jog jis nėra linkęs paklusti visuomenėje egzistuojančioms elgesio taisyklėms, todėl neabejotinai yra pavojingas visuomenei.

Apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. tik šiek tiek viršija įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, o bausmės paskirtos už nusikaltimų numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. padarymą yra netgi šiek tiek mažesnės nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Todėl teigti, kad nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės nėra pagrindo.

Bylos duomenimis, T. S. nedirba, nesimoko, padarė du sunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos padarytos per gana trumpą laiką, šios aplinkybės rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusią tvarką. T. S. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės yra šiek tiek mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nuteistojo atsakomybę švelninančia aplinkybe kolegija pripažino tai, kad jis savanoriškai atlygino nuketėjusiesiems J. J. ir E. Š. padarytą turtinę žalą, tačiau įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei jo asmenybę, kolegija daro išvadą, kad ši jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. G. ir T. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo subendrintos nuteistiesiems palankesniu, dalinio bausmių sudėjimo būdu.

T. S. švelninti bausmę atsižvelgus į tai, kad jo tėvas yra neįgalus, nėra pagrindo. Kaip jau minėta, T. S. nedirba, o tai reiškia, kad jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Jis gyvena Vilniuje, o jo neįgalus tėvas Panevėžyje. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis prižiūrėjo ar prižiūrės savo neįgalų tėvą.

Nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai nuteisė D. G. ir T. S. bei paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, tačiau netinkamai išsprendė J. R. civilinio ieškinio klausimą. Byloje yra nustatyta, kad J. R. priklausantį telefoną D. G. pagrobė su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas iš D. G. ir T. S. nukentėjusiosios naudai priteisė 320 litų neturtinei žalai atlyginti. Kaip jau minėta T. S. šios žalos nepadarė, taigi jis neturi jos ir atlyginti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p., pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. G. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Burinsko bei nuteistojo T. S. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti.

Iš D. G. V. J. R. naudai priteisti 320 litų turtinei žalai atlyginti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.