- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-30
- Bylos Nr.
- T-XX-61-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Aloyzas Marčiulionis, Algis Norkūnas, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jūrų vežėjų agentūra“
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Algio Norkūno ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jūrų vežėjų agentūra“ dėl rinkliavų ir delspinigių išieškojimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Valstybės įmonė „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jūrų vežėjų agentūra“ priteisti 1227,86 Lt Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų, 4121,14 Lt delspinigių už pavėluotą rinkliavų mokėjimą.
Pareiškėjo prašymas grindžiamas tuo, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavas, o pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 6 punktą, rinkti uosto rinkliavas pavesta uosto direkcijai. Uosto rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius, rinkliavų taikymo principus, rinkliavų taikymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“. Susisiekimo ministro 2002 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 3-168 „Dėl įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių patvirtinimo“ 21 punktas nustato, kad įmonė, pageidaujanti teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, privalo su VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ sudaryti sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos.
Pareiškėjas nurodo, kad 2004 m. lapkričio 27 d. UAB „Jūrų vežėjų agentūra“ sudarė sutartį dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas. Šia sutartimi VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ įsipareigojo už kiekvienam UAB „Jūrų vežėjų agentūra“ agentuojamam laivui suteiktas paslaugas apskaičiuoti uosto rinkliavų ir apmokėjimo už locmano patarnavimus sumą, o UAB „Jūrų vežėjų agentūra“ įsipareigojo gavusi sąskaitą, joje nurodytą pinigų sumą pervesti į VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ sąskaitą.
Pareiškėjas teigia, kad 2006 m. vasario 20 d. atsakovui buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra KUR Nr. 208045 dėl 4227,86 Lt uosto rinkliavų apmokėjimo. Atsakovas 2006 m. kovo 23 d. uosto direkcijai pervedė 3000 Lt, tačiau sutartyje nustatytu terminu 1227,86 Lt nesumokėjo. Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos, jeigu uosto rinkliavos bus pervedamos pažeidžiant sutartimi nustatytą tvarką.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Nutartyje nurodoma, kad pareiškėjas ir atsakovas sudarė sutartį, kurioje apibrėžtos sutarties šalių teisės ir pareigos, numatė delspinigių skaičiavimą už ne laiku apmokėtas sąskaitas. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Civilinio kodekso normų pažeidimu, nurodo, kad atsakovas nevykdo sutarties. Teismas nurodo, kad teismų praktikoje yra nemažai atvejų, kai civilinės teisės ir pareigos kyla iš administracinių teisinių santykių: ginčai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, uosto žemės, kito valstybinio turto nuomos mokesčio priteisimo, kurie yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, nors mokesčiai, rinkliavos, jų dydžiai ir mokėjimo tvarka nustatyti įstatymais, nutarimais ir kitais teisės norminiais aktais. Iš šių argumentų teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra akivaizdaus ginčo dėl administracine tvarka nustatytų uosto rinkliavų dydžio ir pagrįstumo. Teismo nuomone, ginčas kyla iš sutartinių teisinių santykių pažeidimo, yra civilinės teisinės, o ne administracinės teisinės prigimties, todėl byla turėtų būti teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Iš pareiškėjo, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, prašymo turinio ir prie prašymo pridėtų dokumentų matyti, kad keliamas ginčas dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų – laivo, navigacinės, krantinės, sanitarinės – bei atlyginimo už locmano patarnavimus, o taip pat delspinigių priteisimo iš laivo agentavimo paslaugas teikiančios bendrovės (atsakovo).
Specialiosios teismingumo kolegijos praktikoje ginčai dėl nustatytų uosto rinkliavų priteisimo, kylantys tarp VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir laivų valdytojo, pagal teisės aktus privalančio mokėti nustatytas uosto rinkliavas, vertinami kaip administracinės teisinės prigimties, bet ne kaip civilinės teisinės prigimties, ginčai. Tokia išvada grindžiama tuo, kad VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ pagal jos funkcijas, nustatytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, yra viešojo administravimo subjektas, ir jos veikla renkant teisės aktais nustatytas uosto rinkliavas yra viešojo administravimo sritis (Specialiosios teismingumo kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ v. AB „Smiltynės perkėla“). Specialioji teismingumo kolegija panašiai sprendžia ir dėl ginčų, kylančių dėl rinkliavos už naudojimąsi oro uostu mokėjimo teismingumo (Specialiosios teismingumo kolegijos 2006 m. sausio 24 d. nutartis byloje VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ v. AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“).
Vis dėlto, nagrinėjamu atveju keliamas ginčas savo teisine prigimtimi skiriasi nuo minėtų ginčų. Pareiškėjo reikalavimai atsakovui nėra administracinio teisinio pobūdžio, t. y. nekyla iš įstatymu pagrįsto atsakovo pavaldumo pareiškėjui. Kaip matyti, atsakovas nėra laivo valdytojas, kuris pagal norminius teisės aktus (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“, susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių“), privalo mokėti uosto rinkliavas, jis yra laivo agentavimo paslaugas teikiantis asmuo. Pagal Prekybinės laivybos įstatymo 40¹ straipsnio 3 punktą laivų agentavimas apima ir uosto rinkliavų ir kitų mokesčių bei rinkliavų surinkimą ir mokėjimą. Uosto direkcijos ir atsakovo (laivo agentavimo paslaugas teikiančios bendrovės) tarpusavio santykiai atsiskaitant už uosto rinkliavas ir apmokėjimus už locmano patarnavimus reglamentuojami civilinio teisinio pobūdžio susitarimu (2004 m. lapkričio 27 d. sutartis Nr. 20-2004), kuriuo atsakovas įsipareigojo jame numatytais terminais ir sąlygomis atsiskaityti už kiekvienam agentuojamam laivui suteiktas paslaugas (rinkliavas ir locmano patarnavimus) pagal pateiktą sąskaitą ir kuriame numatytas prievolės laiku apmokėti pateiktą sąskaitą įvykdymo užtikrinimas – delspinigiai. Nors susisiekimo ministro 2002 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 3-168 „Dėl įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių patvirtinimo“ 21 punktas nustato, kad įmonė, pageidaujanti teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, privalo su VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ sudaryti sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos, tai nekeičia tokios sutarties vertinimo kaip civilinio teisinio pobūdžio susitarimo (Civilinio kodekso 6.156 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti iš laivo agentavimo paslaugą atlikusios bendrovės (atsakovo) laiku neapmokėtą PVM sąskaitoje-faktūroje KUR Nr. 208045 nurodytą uosto rinkliavų ir apmokėjimo už locmano patarnavimus sumos dalį bei delspinigius už delsimą atsiskaityti. Atsakovo prievolę sumokėti šias sumas pareiškėjas kildina iš tarpusavio susitarimo, todėl darytina išvada, kad keliamas ginčas pagal savo teisinę prigimtį yra ginčas dėl sutartinės prievolės netinkamo vykdymo ir nelaikytinas ginču dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo. Todėl ginčas nagrinėtinas atitinkamame bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jūrų vežėjų agentūra“ dėl rinkliavų ir delspinigių išieškojimo perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.