Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo 1993 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 metų BK) 90 straipsnio 3 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis 1961 metų BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Prienų rajono apylinkės teismo 1993 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 146 straipsnio 2 dalį, taikant 1961 metų BK 42 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis 1961 metų BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. Prienų rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 271 straipsnio 2 dalį, taikant 1961 metų BK 35 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė su 500 Lt vertės turto konfisakvimu; vadovaujantis 1961 metų BK 47 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4. Prienų rajono apylinkės teismo 2000 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 234 straipsnio 2 dalį, taikant 1961 metų BK 42 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė su 500 Lt vertės turto konfisakvimu, šią bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2023 m. rugsėjo 11 d. apie 1 val. 30 min. Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį motorolerį „Honda NSC 50 R 49 cm³“, be valstybinio numerio ženklo, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog jis turi jam priklausantį motorolerį „Honda NSC 50 R“, kuris yra be valstybinio numerio ženklo ir neįregistruotas. Minėtą motorolerį jis pirko 2023 metų balandžio mėnesį pagal skelbimą iš nepažįstamo asmens, kuris jam nedavė jokių šio motorolerio dokumentų. Už motorolerį jis sumokėjo 400 Eur. Minėtu motoroleriu važinėja tik jis pats, nes dažniausiai važiuoja į kaimo parduotuvę arba į netoli esantį kaimą pas draugą. Jis pats turi traktorininko pažymėjimą, bet nežino, kur jis yra padėtas. 2023 m. rugsėjo 10 d. jis buvo pas savo pažįstamą, pas kurį remontavo automobilį ir su juo gėrė alų. Apie 22.00 val. pažįstamo draugė parvežė jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Grįžęs į namus, jis nuėjo miegoti. 2023 m. rugsėjo 11 d. apie 1.00 val. nakties jis atsikėlė ir pastebėjo, kad turi namuose alaus, todėl sugalvojo motoroleriu nuvažiuoti iš savo namų pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Apie 1 val. 30 min. jam važiuojant savo motoroleriu (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo šalikelėje stovintį policijos tarnybinį automobilį, pro kurį jis pravažiavo ir pastebėjo, kad paskui jo vairuojamą motorolerį pradėjo važiuoti tas policijos automobilis, kuriame buvo įjungtas garsinis signalas ir mėlynos bei raudonos spalvų švyturėliai. Pastebėjęs įjungtus švyturėlius, jis iš karto sustojo šalikelėje. Priėjęs prie jo, policijos pareigūnas paprašė motorolerio dokumentų ir klausė, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Jis pasakė, kad motoroleris yra neregistruotas ir neturi jokių jo dokumentų, valstybinio numerio ženklo taip pat nėra, o jis pats yra vartojęs alaus. Policijos pareigūnams pareikalavus pasitikrinti blaivumą, jis sutiko ir alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas daugiau kaip 2 promilių neblaivumas. Antru tikrinimu jam buvo nustatytas irgi virš 2 promilių neblaivumas. Tuomet policijos pareigūnai iš karto jį nušalino nuo vairavimo, pradėjo forminti šį įvykį dėl vairavimo esant neblaiviam ir jo motorolerį išvežė į saugojimo aikštelę. Jis visiškai pripažįsta, kad vairavo motorolerį būdamas neblaivus ir gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Tokiam jo elgesiui turėjo įtakos pavartotas alkoholis (b. l. 68 – 71).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. K. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 10 d. jis pradėjo darbą nuo 20.00 val. kartu su vyriausiuoju patruliu E. B. 2023 m. rugsėjo 11 d. apie 1 val. 30 min. patruliuojant tarnybiniu automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jie pastebėjo važiuojantį motorolerį „Honda NSC 50 R“, be valstybinio numerio ženklo, kurio vairuotojas nebuvo užsidėjęs motociklininko šalmo. Įjungus mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius, stabdė važiuojantį motorolerį, kuris sustojo kelkraštyje. Priėjęs prie motorolerio vairuotojo, jis prisistatė, paprašė dokumentų, kurių vairuotojas neturėjo. Pastebėjus, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, pareikalavo pasitikrinti blaivumą. Nustatė, kad tą motorolerį vairavo A. K., kuriam 1 val. 35 min. pirmu tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, o 1 val. 54 min. antru tikrinimu jam buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas. A. K. sutiko su alkoholio kiekio matuoklio parodymais. A. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, jo vairuotas motoroleris buvo be valstybinio numerio ženklo, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra (b. l. 27 – 30).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. I. ir vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2023 m. rugsėjo 11 d. dirbant policijos ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu E. B., apie 1 val. 30 min. Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas asmuo, važiuojantis motoroleriu. Kaip vėliau paaiškėjo, motorolerį vairavo A. K., kuris sukėlė įtarimą vairuodamas transporto priemonę. 1 val. 35 min. pirmo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0229, A. K. buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. 1 val. 54 min. antrojo tikrinimo metu A. K. buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas. A. K. vairavo motorolerį „Honda NSC 50 R“, 49 cm³ galingumo, kuris buvo neįregistruotas, be valstybinio numerio ženklo, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. A. K. nebuvo užsidėjąs motociklininko šalmo, neturėjo įgijęs teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Įvykis buvo filmuotas nešiojamais vaizdo registratoriais (b. l. 6 – 11, 22).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2023 m. rugsėjo 11 d. nuo 2 val. 40 min. iki 3.00 val. buvo apžiūrėtas ir aprašytas Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini) stovintis motoroleris, kurio plastikinės apdailos detalės yra raudonos, mėlynos ir baltos spalvų. Plastikinės detalės įvairiose vietose nuskilę, nulūžę, sutvirtintos. Motorolerio priekyje yra juodos spalvos užrašas „Honda“. Abiejuose šonuose, ties sėdyne ant plastikinių apdailos detalių yra užrašai „NSC 50 R“. Motoroleris yra be valstybinio numerio ženklo. Apžiūros metu buvo paimtas minėtas motoroleris. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 12 – 18).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2023 m. rugsėjo 11 d. A. K. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, 1 val. 35 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0229, jam buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. 1 val. 54 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu A. K. buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti A. K. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. A. K. nesugebėjo eiti tiesia linija ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. A. K. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais bei patvirtino juos pasirašytinai (b. l. 19).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, jog 2023 m. rugsėjo 11 d. 2 val. 20 min. motoroleris „Honda NSC 50 R“, be valstybinio numerio ženklo, buvo priverstinai nuvežtas iš Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).

Iš Sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2023 m. rugsėjo 11 d. 1 val. 55 min. A. K. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo dėl jam nustatyto 2,32 promilių neblaivumo (b. l. 21).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina tai, jog kaltinamasis A. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – motorolerį „Honda NSC 50 R“, be valstybinio numerio ženklo, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis A. K., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. K. sutiko ir su prokurorės jam pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 81 – 83).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. K. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. K. praeityje buvo teistas 4 kartus, anksčiau paskirtas bausmes jis yra atlikęs, o jo teistumas jau yra išnykęs, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas neteistu (b. l. 34 – 37; BK 97 straipsnio 6 dalis). Kaltinamasis A. K. yra baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (b. l. 38 – 41). Kaltinamasis yra nedirbantis, neregistruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir neturintis nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 32 – 33, 45 – 46, 47). Kaltinamasis neįrašytas psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 44). Šioje byloje kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 68 – 71). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog kaltinamasis A. K. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumas (2,32 promilių), praeityje jis buvo ne kartą teistas, yra baustas administracinėmis nuobaudomis ir nemoka jam paskirtų baudų, yra nedirbantis ir oficialiai neieškantis darbo. Todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo A. K. asmenybę sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių jau paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam A. K. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Ankstesni A. K. teistumai yra išnykę, todėl laikoma, kad jis pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Vertinant visas pirmiau jau aptartas šį kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžiama, jog jis dar yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajam A. K. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių laikotarpiui, taikant jam intensyvią priežiūrą. Tarp siūlomų skirti įpareigojimų prokurorė siūlo įpareigoti A. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, jog nuteistajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, yra draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą bei intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsnis). Todėl teismas sprendžia, jog nėra tikslinga dar papildomai A. K. paskirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kadangi šis draudimas jau galios dėl intensyvios priežiūros taikymo. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, siekiant kuo labiau individualizuoti skiriamą bausmę bei jos paskirties įgyvendinimą, kaltinamasis A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojamas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam A. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis A. K. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog kaltinamasis A. K. pirmą kartą teisiamas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, šį kartą jis vairavo motorolerį kaimo teritorijoje, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumas. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, kaltinamojo A. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam nustatytą neblaivumo laipsnį (vidutinis), taip pat ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti šiam kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam laikui – 2 metams 6 mėnesiams.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis A. K. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – motorolerį „Honda NSC 50 R“, be valstybinio numerio ženklo (b. l. 68 – 71). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, A. K. vairuotas motoroleris „Honda NSC 50 R“ baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog A. K. vairuotas motoroleris „Honda NSC 50 R“, kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, pagal kurias nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl šios priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, kaltinamajam A. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį motorolerį „Honda NSC 50 R“, be valstybinio numerio ženklo.

Dėl kitų klausimų

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam A. K. priklausantį motorolerį „Honda NSC 50 R“, be valstybinio numerio ženklo. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas galioja iki 2024 m. vasario 18 d. Turto saugotoju paskirtas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (b. l. 72 – 79). Kaltinamojo A. K. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą motorolerį „Honda NSC 50 R“ paliekama galioti iki šio motorolerio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei paskirti jam pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią kelių transporto priemonę – motorolerį „Honda NSC 50 R“, be valstybinio numerio ženklo, saugomą Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate ((duomenys neskelbtini)).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu A. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į motorolerį „Honda NSC 50 R“, be valstybinio numerio ženklo, palikti galioti iki šio motorolerio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Išaiškinti kaltinamajam A. K. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.