- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-203-368/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevicius (pirm.), Liudvika Tupiene, Petras Povilaitis
- Ieškovas
- E. V.
- Kategorijos
- 118.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisejas Z.Kavaliauskas Procesinio sprendimo kategorija118.10.;122.4.
NUTARTIS
Šiauliai, 2008 m. gegužes 8 d.
Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo ieškoves E. V. atskiraji skunda del Joniškio rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 12 d. nutarties panaikinimo ir bylos perdavimo nagrineti iš naujo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove kreipesi i teisma su ieškiniu, kuriuo praše pripažinti negaliojanciu Joniškio notaru biuro 2007 m. sausio 5 d. turto perleidimo, su salyga išlaikyti iki gyvos galvos, sandori, sudaryta suklydimo itakoje tarp J. R., mirusio 2007-03-24, ir atsakoves R. J.. Praše taikyti restitucija ir gražinti šalis i pirmine padeti iki sandorio sudarymo bei panaikinti teisine registracija- žemes sklypo 1,5800 ha, kurio unikalus Nr. 4750-0005-0057, žemes sklypo 0,2200 ha, kurio unikalus Nr. 4750-0004-0059, ir žemes sklypo 1,0700 ha, kurio unikalus Nr. 4750-0004-0047) atlikta atsakoves R. J.. 2008-03-27 parengiamojo teismo posedžio metu ieškove teismui pateike prašyma paskirti byloje rašysenos ekspertize, kadangi susipažinus su byloje esancia sutartimi, vizualiai matoma, kad mirusysis pasiraše pilna pavarde ir vardu, ko niekada nedarydavo. Atsakove R. J. ir jos atstovas 2008-02-27 parengiamojo teismo posedžio metu nurode, kad nera pagrindo skirti rašysenos ekspertizes, kad ieškove neturi reikalavimo teises, nes išlaikymas iki gyvos galvos yra susijes su asmeniu, o J. R. yra mires, todel prievole išlaikyti ji baigesi su pastarojo mirtimi, del ko praše ieškini palikti nenagrinetu.
Žemesnės instancijos teismas
Joniškio rajono apylinkes teismas 2008 m. kovo 12 d. nutartimi civiline byla nutrauke. Nurode, jog LR CK 6.464 str. nustatyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo pagrindai: prievole išlaikyti baigiasi, kai miršta rentos gavejas arba kai rentos moketojas iš esmes pažeidžia sutarti, ji gali buti nutraukta rentos gavejo reikalavimu. Pažymejo, jog byloje nenustatyta, kad rentos gavejas butu pareiškes ieškini ir iki mirties butu reikalaves nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutarti bei gražinti pagal sutarti rentos moketojui perduotus žemes sklypus. Nenustatyta, kad atsakove butu nevykdžiusi sutarties ir tuo iš esmes butu pažeidusi rentos gavejo J. R. teises. Rentos sutartis yra asmeninio pobudžio ir joje negalimas teisiu peremimas, todel konstatavo, kad ieškove padave ieškini neturedama tam teisinio pagrindo, nes pats rentos gavejas, iki savo mirties, nebuvo pareiškes ieškinio del sutarties nutraukimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškove E. V. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 12 d. nutarti ir perduoti byla nagrineti iš naujo. Nurodoma, kad LR CPK 230 str. 1 d. numato, kad posedžio pirmininkas i parengiamaji teismo posedi iškviecia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginco esme, galutinai suformuluoti šaliu reikalavimu ir atsikirtimu i pareikštus reikalavimus turini. Pagal šia istatymo norma pirmosios instancijos teismas pagal pareikšta ieškinio dalyka turejo išsiaiškinti, ar pareikšti visi reikalavimai, kurie yra pagrindas ieškovo norimam rezultatui pasiekti, ar jie pagristi irodymais. Taigi parengiamojo teismo posedžio tikslas yra pagrindas parengti byla teisminiam nagrinejimui. Taciau parengiamojo teismo posedžio metu pirmos instancijos teismas, neatlikes irodymu tyrimo, skundžiamojoje nutartyje pasisake iš esmes del ginco bei išsake išankstine nuomone del pareikštu reikalavimu. Teismas, matydamas, kad ieškove neturi reikalavimo teises, turejo priimti nutarti ir nustatyti ieškovei termina trukumams pašalinti, taciau to nepadare, ieškoves ieškini prieme, pradejo pasiruošima nagrineti byla teisme paruošiamuju dokumentu budu. Todel skundžiamojoje nutartyje teismas pasisakydamas, kad ieškove padave ieškini, neturedama reikalavimo teises, prieštarauja savo veiksmams. Pirmosios instancijos teismas pažeide LR CPK reikalavimus, nes paskelbes, kad išeina priimti nutarti del pareikštu prašymu išsprendimo, nutarties paskelbima atidejo 14 dienu. Tuo tarpu LR CPK 290 str. 4 d. numato, kad rašytine arba žodine nutarti, priimta teismo posedžio (parengiamojo ar nagrinejimo teisme) metu, teismas paskelbia nedelsdamas po jos priemimo. Teismas prieme nutarti, kuri užkerta galimybe tolesnei bylos eigai. Teismas byla nutrauke LR CPK 293 str. 1 d. 7 p. pagrindu, kuris numato, kad byla nutraukiama, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šaliu, atsižvelgiant i ginco teisinius santykius, neleidžiamas teisiu peremimas. Byloje J. R. nebuvo bylos šalis, todel teismas nepagristai nutrauke civiline byla šiuo pagrindu. Ieškoves reikalavimai kyla iš paveldejimo teisiniu santykiu. Teismas visas aplinkybes privalejo pilnai išsiaiškinti nagrinejant byla iš esmes ir tik tuomet priimti vienoki ar kitoki sprendima. Parengiamojo teismo posedžio metu nedalyvavo tretysis asmuo- notare L. S.. Teismas nepasisake del treciojo asmens dalyvavimo parengiamajame teismo posedyje, todel neaišku, ar treciajam asmeniui apie parengiamaji teismo posedi buvo pranešta tinkamai. Teismo padaryti materialiniu ir procesiniu teises normu pažeidimai turi buti vertinami kaip esminiai pažeidimai, kurie turejo itakos neteisetos nutarties priemimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i atskiraji skunda atsakove R. J. prašo atmesti ieškoves atskiraji skunda ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 12 d. nutarti. Prašo priteisti iš ieškoves 900 Lt atstovavimo išlaidu. Nurodo, kad vadovaujantis LR CPK 7 str. reglamentuotu proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principu, teismas tinkamai taike procesines teises normas ir parengiamajame posedyje prieme nutarti del civilines bylos nutraukimo. Priimdamas tokia nutarti teismas tinkamai taike ir aiškino materialines teises norma, o butent LR CK 6.464 str. nuostatas. Nera pagrindo manyti, kad parengiamojo teismo posedžio metu teismas negalejo priimti nutarties del civilines bylos nutraukimo. LR CPK 230 str. 1 d. nurodyta, kad parengiamajame teismo posedyje siekiama išsiaiškinti ginco esme ir atliekami kiti veiksmai, kurie reikalingi tinkamai išnagrineti byla. Tie kiti veiksmai kaip tik ir yra proceso šaliu tinkamumo nustatymas. Todel teismas, nustates, kad ieškini pareiške netinkama šalis, pasielge teisingai, nutraukdamas civiline byla. Teismas nepasisake del atstovavimo išlaidu, nutraukiant civiline byla. Tokiu budu liko nekompensuotos atsakoves išlaidos del nepagristo ieškinio. Prašo apeliacineje instancijoje patikslinti pirmos instancijos teismo nutarti dalyje del bylinejimosi išlaidu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Joniškio rajono apylinkes teismas 2008 m. vasario 27 d. parengiamajame teismo posedyje, išklauses šaliu nuomones del galimybes sudaryti taikos sutarti, del pareikštu reikalavimu bei pateiktu atsikirtimu i ieškini, del prašymu pateikti, ar išreikalauti papildomus irodymus, tame tarpe ir del ieškoves prašymo skirti rašysenos ekspertize, nutare, vadovaujantis LR CPK 269 str., nutarties paskelbima atideti 2008-03-12. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. kovo 12 d. prieme nutarti, kuria civiline byla nutrauke, motyvuodamas, kad rentos sutartis yra asmeninio pobudžio ir joje negalimas teisiu peremimas, todel konstatavo, kad ieškove padave ieškini neturedama tam teisinio pagrindo, nes pats rentos gavejas iki savo mirties nebuvo pareiškes ieškinio del sutarties nutraukimo. Apeliacines instancijos teiseju kolegija pažymi, kad parengiamasis teismo posedis iš esmes vyksta pagal tas pacias taisykles kaip ir teismo posedis vykstant teisminiam nagrinejimui, taciau jiems keliami skirtingi tikslai. Parengiamojo teismo posedžio tikslas yra parengti byla teisminiam nagrinejimui, t.y. išsiaiškinti ir galutinai suformuluoti šaliu nuomone gincijamais klausimais. Parengiamasis teismo posedis gali buti baigiamas keliais budais: pirma, priimant nutarti skirti byla nagrineti teismo posedyje (LR CPK 232 str.), antra, pagal LR CPK 231 str. 5 d. reikalavimus priimant nutarti pratesti teismo posedi pradedant žodini bylos nagrinejima ir, trecia, baigti bylos nagrinejima patvirtinant šaliu sudaryta taikos sutarti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas parengiamajame teismo posedyje, neatlikes irodymu tyrimo, pasisake iš esmes del ginco ir prieme nutarti, kuria civiline byla nutrauke, todel tai laikytina procesines teises normu pažeidimu ir yra pagrindas panaikinti skundžiama nutarti bei byla gražinti iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.
Atsižvelgiant i nustatytas aplinkybes, Joniškio rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis panaikintina ir byla gražintina nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina anksciau išdestytu pagrindu, todel kitu atskirojo skundo argumentu apeliacines instancijos teiseju kolegija nenagrineja ir del ju nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Panaikinti Joniškio rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 12 d. nutarti ir byla gražinti iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.