Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. 2020 m. balandžio 14 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, pastūmė savo nepilnametį sūnų M. B., gimusį (duomenys neskelbtini) nuo ko šiam nuvirtus ant lovos, tyčia rankos delnu sudavė ne mažiau kaip du kartus M. B. į galvą, sutrenkdamas ją į šalia buvusią muzikinę kolonėlę, bei rankos dilbiu spaudė kaklą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam M. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020-04-14 apie 16.00 val., pas juos į svečius atėjo žmonos giminaitis V. R., kuris atsinešė dvi plastikines talpas po 1 litrą, alaus. Namuose buvo jo žmona R. B. bei visi jų vaikai K., J. ir vyriausiasis M. Jie buvo viename kambaryje, o vaikai buvo kitame kambaryje. Jis išgirdo kaip vaikų kambaryje verkia J. Atėjęs paklausė J. kas nutiko, šiam pasakius, kad jį muša M., jis abiem rankomis pastūmė M. nuo savęs, pastūmimas nebuvo labai stiprus, tik tiek, kad M. atsisėstų, nes už jo buvo K. lova. Jis supyko ant M., kad jis skriaudžia jaunesnįjį brolį, nes tie konfliktai tarp brolių dažni. Dar turėjo pyktį ant M., kadangi jam prasidėjus paauglystei jis jų su žmona nelabai klauso, principingas, elgiasi netinkamai. Po jo pastūmimo M. iš karto norėjo šokti priešais, suprato, kad jei jis kils nuo lovos, gali kilti muštynės, nes abu yra panašaus kūno sudėjimo. M. ant lovos atsisėdus, K. su J. iš kambario išėjo. Jis paguldė M. ant lovos, paėmė jį už pečių ir savo jėga prispaudė ant lovos. Dešine ranka laikė jį prispaudęs, o kaire galėjo delnu daugiausia du kartus suduoti, o pats yra dešiniarankis, tad smūgis nebuvo labai stiprus. M. priešinosi ir norėjo nuo jo ištrūkti. Tuo momentu atėjo V. ir atitraukė jį nuo sūnaus. Po šio įvykio, jis nebevartoja alkoholio, dabar bendrauja su psichologe, kreipėsi pagalbos dėl gydymo nuo alkoholizmo, stengiasi keisti savo gyvenimą, kad šeima su juo jaustųsi saugiai (b. l. 89-92, 100).

Kaltinamojo S. B. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo:

Nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020-04-14, apie 18.00 - 19.00 val., jis su broliu J. susipyko dėl kompiuterio. Jie šaukė vienas ant kito, ir į kambarį atėjo jo tėvas bei pradėjo ant jo šaukti, jis šaukė atgal, tėvas supyko, kad šaukia ant brolio. Jis lyg ėjo artyn link jo ir jam sukilo refleksai, todėl jis pirmas norėjo trenkti tėčiui, bet jis smūgio išvengė ir jis pastūmė jį ant K. lovos, negali atsakyti abiem ar viena ranka, to nepamena. Jis mosikavosi ir bandė išsilaisvinti nuo tėvo. Tėvas su delnu ar stūmė ar kažkas kitas buvo, negali pasakyti, bet gavosi, kad du ar tris kartus sutrenkė galvą į kolonėlę, stovėjusią prie lovos, ant kurios gulėjo, daugiausia du ar tris kartus. Jis negali pasakyti ar tėtis stūmė į kolonėlę tyčia ar netyčia pasakyti negali. Čia ne smūgiai buvo, jis stūmė jo galvą. Jam nuo to stūmimo liko žymės prie kairio smilkinio ir prie dešiniosios akies, kurios dingo po vienos ar dviejų dienų, jis pats jas pastebėjo tik po vienos dienos. Tuo tarpu kai mušėsi juto skausmą pakaušyje, gal galva įsirėmė į kolonėlės kraštą, gal dėl to, tiksliai skausmo dėl ko jis buvo negali, buvo trumpalaikis skausmas, po ko neliko galvoje guzo. Su rankos dilbiu tėtis jam prispaudė kaklą, jis buvo pasukęs galvą, tad tiesiogiai ranka į kaklą nesirėmė, juto, kad spaudžia kaklą. Jie su tėčiu tylėjo, o mama šaukė „baik, S., baik S.“. Tėčiui prispaudus jam kaklą, mamos giminaitis iš karto tėvą atitraukė. Jam buvo liūdna, kad jie su tėčiu konfliktavo. Toks konfliktas su tėčiu yra pirmas (b. l. 38-40).

Liudytojos R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020-04-14, apie 21.30 val., vaikai ir vyras buvo namuose. Ji su vyru ir jo draugu V. R. buvo miegamajame. S.su V. vartojo alkoholinius gėrimus. Kitame kambaryje buvo visi trys jų vaikai. Išgirdo, kad vaikai pradėjo ginčytis ir garsiai šūkauti. Tada nusprendė nueiti pas juos į kambarį ir pažiūrėti, kas atsitiko. Netrukus į kambarį atėjo S. ir puolė M. S. būdamas stipriai neblaivus rankomis trenkė M.į krūtinę, ko pasėkoje M. nuvirto ant lovos. Tada S. gulintį sūnų lovoje pradėjo smaugti, apie 5 kartus ranka trenkė į galvą. Ji pradėjo šaukti, kad S. paleistų sūnų, bet jis jos neklausė. Tada ji iš kito kambario pakvietė V. R., kad jis jai padėtų atitraukti S. nuo sūnaus. V. atitraukė S. nuo M. ir nuvedė į kitą kambarį. Po įvykio M. buvo raudonas kairės pusės smilkinys ir įbrėžta po dešinės pusės akimi. Į medikus nesikreipė. Jos sūnui M. buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio vyras parašė M. trumpąją žinutę ir jo atsiprašė. Po šio įvykio jų šeimoje santykiai pagerėjo, vyras nebegeria, dirba (b. l. 50-52, 56-58).

Liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. balandžio mėnesį, galėjo būti apie 16.00 val., tikslios datos jau dėl praėjusio laiko tarpo jis nepamena, užėjo pas juos atsigerti alaus. Jie su S. sėdėjo ir kalbėjosi, per laiką išgėrė po butelį 1 litro talpos alaus, jei gerai pamena 7,5 stiprumo. Tuo laikotarpiu parėjo vyriausiasis R. ir S. sūnus. Po maždaug 5 min. jį pašaukė R. Jis iš karto pakilo ir nubėgo pažiūrėti kas vyksta. Jis iš karto pamatė, kad S. užgulęs savo vyriausiąjį sūnų, kuris gulėjo ant nugaros lovoje, o S. laikė stipriai rankomis prispaudęs sūnų prie lovos. Kiti du vaikai buvo ant kitos lovos tame pačiame kambaryje, matė, kad yra išsigandę. Jis nematė, kad S. būtų sudavęs sūnui nors vieną smūgį, nematė, kad jis jam ką nors darytų, išskyrus tai, kad laikė. Jis į vaiką dėmesio neatkreipė, tad negalėtų pasakyti ar ant jo matėsi kokie nors sužalojimai. Jis S. pagriebė viena ranka už jo rankos, kita ranka už jo megztinio, nutempė jį nuo sūnaus ir paklausė kokias jis čia nesąmones daro (b. l. 65-67).

?? 2020-04-28 įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), vaikų kambaryje yra trys lovos ir dvi didelės kolonėlės, rašomasis stalas (b. l. 19-24).

? 2020-05-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo iš įtariamojo S. B. buvo pareikalauta pateikti savo mobiliajame telefone išsaugotą, sūnui M. B., po 2020-04-14 įvykusio konflikto rašytą trumpąją žinutę programėlės Messenger pagalba dėl atsiprašymo (b. l. 25-26). 2020-05-14 objektų apžiūros protokole, fotolentelėje užfiksuota, kad įtariamasis S. B. pateikė savo rašytą, per Messenger programėlę išsiųstą, atsiprašymo žinutę savo sūnui nukentėjusiajam M. B.. Žinutė nukentėjusiojo perskaityta, tai įrodo žinutės apačioje, dešinėje pusėje esantis apskritimas su nukentėjusiojo socialiniame tinkle Facebook įkelta nuotrauka. Į žinutę nėra atsakyta. Žinutė rašyta 2020-04-30, 16.03 val. žinutės tekstas nufotografuotas (b. l. 27-31).

Motyvuojamoji dalis

S. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis S. B. 2020 m. balandžio 14 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, pastūmė savo nepilnametį sūnų M. B., nuo ko šiam nuvirtus ant lovos, tyčia rankos delnu sudavė ne mažiau kaip du kartus M. B. į galvą, sutrenkdamas ją į šalia buvusią muzikinę kolonėlę, bei rankos dilbiu spaudė kaklą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 111-113).

Nukentėjusiajam M. B., jo įstatyminei atstovei R. B. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jie informuoti apie galimybę šį sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 115). Prašymų, skundų negauta.

Dėl S. B. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę S. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš nepilnametį šeimos narį, veika baigta, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. B. – praeityje neteistas (b. l. 103-104), veikos padarymo metu administracine tvarka nebaustas (b. l. 106), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, S. B. nėra išskirtinai neigiama asmenybė ar linkęs sistemingai daryti nusikaltimus. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Kaltinamasis S. B. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. B. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

CD su nepilnamečio M. B. apklausa palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.