- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-618-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28458-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- A. O.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4177-723/2014 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei A. O. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo padidinimo, tretieji asmenys: Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazija, Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazija, išvadą teikiančios institucijos: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. D. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, taip pat nustatyti, kad nepilnamečio L. D. mokymosi įstaiga yra Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazija.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei A. O. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo keisti L. D. mokymosi įstaigą. Nurodė, kad atsakovė be jo sutikimo pateikė prašymą perkelti sūnų iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos į Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnaziją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su vienu iš ieškinyje pareikštų reikalavimų. Byloje atsakovė pateikė priešieškinį. Akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sūnaus ugdymo įstaigos ir šis ginčas bus išspręstas bylą teismui išnagrinėjus iš esmės. Šiai dienai vaikas jau lanko Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šioje mokymosi įstaigoje šalių sūnui teikiamos netinkamos kokybės ugdymo paslaugos ar pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai. Mokymo įstaigos pakeitimas jau prasidėjus mokslo metams ir vaikui pripratus prie aplinkos bei užmezgus naujus ryšius su mokslo draugais, anot teismo, galimai stipriai neigiamai paveiktų vaiką. Teismas taip pat sprendė, kad, vaikų gyvenamajai vietai esant nustatytai su motina, ji turi teisę spręsti, kurioje mokymo įstaigoje mokysis vaikas pagal vaiko gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, bylos esmės ar jos baigimo rezultatas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; nenustačius pagrindo panaikinti nutartį – patikslinti nutarties motyvuojamąją dalį, pašalinant iš jos teiginius apie atsakovės teisę spręsti dėl vaiko mokymosi įstaigos parinkimo; prijungti prie bylos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2014 m. spalio 22 d. pažymą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir todėl naikintina. Aplinkybė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su vienu iš ieškinyje pareikštų reikalavimų, pagal teismų praktiką, nėra pagrindas atmesti prašymą. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nesuteikia pastarajam absoliučios teisės vienašališkai spręsti visus su vaikų auklėjimu susijusius klausimus, įskaitant ir mokymo įstaigos parinkimą. Skundžiama nutartis yra prieštaringa. Jeigu prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų išspręstas per CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, šalių vaikas dar nebūtų pradėjęs lankyti naujos mokymo įstaigos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė A. O. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, vadovavosi protingumo ir sąžiningumo kriterijais, vaiko teisių apsaugos prioritetu, todėl atskirasis skundas atmestinas. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo keisti L. D. mokymosi įstaigą, nes šis veiksmas jau yra įvykdytas, netraumuojant vaiko nėra jokios galimybės sugrąžinti jį į ankstesnę mokyklą. Kita vertus, teismui įpareigojus atsakovę sugrąžinti vaiką į ankstesnę mokyklą, neliktų teismo prašomo išspręsti ginčo. Ieškovo prašymas nėra pagrįstas jokiais konkrečiais motyvais ir įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantas atskirajame skunde prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2014 m. spalio 22 d. išvadą. Teismas šį apelianto prašymą tenkina, nes sprendžia, kad nauji įrodymai, atsižvelgiant į jų priėmimo datą, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo motyvų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vienam iš tėvų vienašališkai keisti vaiko mokymosi įstaigą.
CK 3.165 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Taigi, kaip teisingai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisę spręsti, kurią mokyklą lankys vaikas, turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neatitinka nurodytų teisės normų reikalavimų ir šiurkščiai pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą (CK 3.156 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, būdamos prevencinio pobūdžio, ginčo laikinosios apsaugos priemonės, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, galėjo sutapti su byloje pareikštais reikalavimais. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas.
Kaip minėta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis apeliantas prašė uždrausti atsakovei keisti nepilnamečio vaiko mokyklą, konkrečiai – perkelti vaiką iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos į Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad vaikas jau buvo perkeltas. Taigi, dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nebegalėtų pasiekti savo tikslo ir būtų beprasmės.
Taigi, nors ir kitais, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, motyvais, tačiau skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.