Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-674-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
1-674-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
G. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-674-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25022-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1990 m. liepos 2 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs;

2. 2009 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 3 punktą – 60 parų arešto bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

3. 2017 m. kovo 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) str., galutine 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, bausmė atlikta 2018 m. balandžio 9 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2018 m. gegužės 21 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia kirviu sudavė vieną smūgį sugyventinei A. B., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos į galvą, tokiais savo veiksmais mušdamas šeimos nariui - nukentėjusiajai sugyventinei A. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu galvos plaukuotoje dalyje, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, 2018 m. gegužės 27 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodybos sklype stovinčiame šiltnamyje, tarpusavio konflikto metu medžio šaka vieną kartą sudavė smūgį sugyventinei A. B., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos į kairiąją ranką, tokiais savo veiksmais mušdamas šeimos nariui – sugyventinei nukentėjusiajai A. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje kairiame žaste, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. D. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad su sugyventine A. B. gyvena apie 30 metų. Gyvena motinos J. D. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pats niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, užsidirba už atsitiktinių darbų. 2018 m. gegužės 21 d. dirbo pas kaimyną, grįžęs namo išgėrė degtinės. Virtuvėje susipyko su sugyventinė A. B., ant jos supykęs virtuvėje rastu kirvuku norėdamas pagąsdinti nestipriai sudavė vieną smūgį sugyventinei į galvą. Pasigailėjo, kad taip pasielgė, nukentėjusiosios atsiprašė, abu susitaikė. Taip pat parodė, kad 2018 m. gegužės 27 d. apie 17 val. grįžo iš kaimyno, buvo išgėręs alkoholio. Namuose buvo A. B., lauke tarp jų kilo konfliktas. Kieme rastu mediniu storu pagaliu A. B. sudavė vieną smūgį į kairę ranką. Sugyventinė supykusi kitu nuo žemės pagriebtu mediniu pagaliu jam sudavė vieną smūgį, pataikydama į galvą, dėl ko pradėjo kraujuoti galva. Smūgis į galvą nebuvo labai stiprus, tik prakirto galvą, žymesnių sužalojimų nepadarė. Pilnai pripažįsta padaręs nusikaltimus, t.y. sužalojęs savo sugyventinę A. B., kurios atžvilgiu smurtauja ne pirmą, po to susitaiko ir toliau gyvena. Konfliktai prasideda iš nukentėjusiosios pusės (b.l. 57-58).

Nukentėjusioji A. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausta dalyvaujant vertėjai, parodė, jog apie 30 metų gyvena kartu su sugyventiniu G. D. jo motinai J. D. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pati yra kurčnebylė, gauna pensiją, užsidirba iš atsitiktinių darbų. G. D. niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu. 2018 m. gegužės 21 d., apie 15 val. G. D. grįžo girtas, ji pradėjo sugyventinį barti. G. D. supyko ir paėmė virtuvėje paliktą kirvuką ir juo jai lenkiantis ir taip bandant prisidengti nuo jo, kirvuku sudavė vieną smūgį į galvą. Kuria kirvio vieta sudavė smūgį į galvą nežino, nespėjo įsidėmėti. Dėl G. D. suduoto smūgio kirviu į galvą bėgo kraujas. Sugyventinis atsiprašė, prašė nekviesti policijos, abu susitaikė. Tai ne pirmas kartas, kai G. D. smurtauja jos atžvilgiu, bet jie vis susitaiko. Taip pat, 2018 m. gegužės 27 d., apie 19.50 val., jai dirbant šiltnamyje, G. D. grįžo labai girtas, paprašė dar duoti išgerti. Ji paėmė lazdą ir pasakė palaukti, tada G. D. iš pomidorų ištraukta lazda ir jai sudavė vieną smūgį į kairę ranką. Dėl jo suduoto smūgio jai labai pradėjo skaudėti ranką, negalėjo kentėti skausmo kita lazda jam sudavė vieną smūgį į galvą. G. D. dėl suduotų smūgių sukėlė jai fizinį skausmą, labai skaudėjo, liko žymės ant kairės rankos ir galvoje. G. D. atsiprašė, todėl ji jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 26-27).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

2018 m. gegužės 27 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančioje sodyba (b.l. 10-11);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. kliniškai nustatyta odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje bei kraujosruva odoje ir poodyje kairiame žaste. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 21-22);

Iš 2018 m. gegužės 27 d. asmens blaivumo testo matyti, kad 20.24 val., alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 6810", prietaiso Nr. ARFM-0253, G. D. nustatytos 2.20 promilės (b.l. 23).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. D. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. D. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kad 2018 m. gegužės 21 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje tyčia kirviu sudavė vieną smūgį sugyventinei A. B. į galvą ir 2018 m. gegužės 27 d., apie 19.50 val., sodybos sklype stovinčiame šiltnamyje, tarpusavio konflikto metu, vieną kartą medžio šaka sudavė smūgį į kairiąją ranką. Nukentėjusioji apklausos metu nurodė, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio ir suspaudus rankas jai skaudėjo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje nurodyta, kad A. B. kliniškai nustatyta odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje bei kraujosruva odoje ir poodyje kairiame žaste. Sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad G. D. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 62-64). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, dėl prokurorės sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 68).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: G. D. teistas, bausmes atlikęs (b. l. 48-49), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu, paskirtų piniginių baudų nesumokėjęs (b. l. 42-47), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 34), nedirba (b.l. 40), registruotas darbo biržoje (b.l. 41). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. D. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas G. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 27 d. 21.50 val. iki 2018 m. gegužės 28 d. 13.15 val., (viena para) (b. l. 51-52; 53-54).

Kaltinamajam G. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 60-61) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gegužės 21 d. veika) ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

G. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gegužės 27 d. veika) ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausme subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. D. paskirti galutinę bausmę - 60 (šešiasdešimties) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. D. sulaikymo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 27 d. 21.50 val. iki 2018 m. gegužės 28 d. 13.15 val., (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

G. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam G. D. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam G. D. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

G. D. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė