Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. J., V. B., L. M., P. J., E. B. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (38-40 b. l.).

Kiti suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo į bylą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 str. 1 d.). Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo, ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, atsižvelgiama į LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo ir LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai LR CK 4.27 str. 2 d. nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą.

Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (10-22 b. l.) matyti, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį pretenduoja pareiškėjas, buvo pastatytas 1961 m. metais, jo kadastriniai matavimai atlikti 2013 m. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsiliepimo (51 b. l.) daiktinės teisės į šį pastatą neįregistruotos, pastato teisinė registracija neatlikta. Iš Žemės ūkio bendrovės „Gaštynai“ likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 2000 m. sausio 11 d., protokolo (5-9 b. l.) matyti, kad telyčių tvartas, esantis (duomenys neskelbtini), perduota pajininkams P. J., E. B., V. B., V. J., L. M.. Iš pastato perdavimo-priėmimo akto (27 b. l.) matyti, kad buvę pajininkai neatlygintinai perleido pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išlikusias pagrindines konstrukcijas – pastato pamatus. Teisme suinteresuotieji asmenys V. J., P. J., E. B. patvirtino, kad iš bendrovės už pajus gautą ūkinį pastatą faktiškai sugriovė seniau nei prieš dešimt metų praūžusi audra, buvę pajininkai dalį statybinių medžiagų iš sugriauto pastato pasiėmė ir pastatu daugiau nesinaudojo, jį perleido M. R., jokių pretenzijų nei vienas iš pajininkų pareiškėjui nereiškia.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pasibaigus kolūkinei nuosavybei, t. y. 1991 m., žemės ūkio bendrovė „Gaštynai“, nuo 2000 m. sausio 11 d. buvę žemės bendrovės „Gaštynai“ pajininkai, jiems perleidus išlikusias pastato dalis, iki šiol pareiškėjas nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo (duomenys neskelbtini) esantį ūkio paskirties pastatą. Po 2003 m. liepos 1 d. viešame registre šio nekilnojamojo daikto valdymo nei vienas iš buvusių pastato savininkų nėra įregistravęs, nėra priimtas ir teismo sprendimas, patvirtinantis faktinį minėto daikto valdymą. Byloje duomenų nėra, kad pareiškėjas pastatą būtų valdęs neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už jį teisių į jo valdomą pastato dalis, t. y. būtų valdęs ne kaip savo. Byloje nenustatyta, kad nekilnojamąjį daiktą, į kurį pretenduoja pareiškėjas, būtų užvaldęs koks nors kitas asmuo. LR CK 4.71 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko LR CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Kaip jau anksčiau nustatyta, nekilnojamasis daiktas – ūkio paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kolūkinės nuosavybės privačion, t. y. žemės ūkio bendrovės nuosavybėn, perėjo 1991 m. Vertinant šio nekilnojamojo daikto valdymo laiką LR CK 4.71 str. 2 d. normos prasme, konstatuotina, kad per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas iš žemės ūkio bendrovės perėjo pajininkams, vėliau pareiškėjui, kiekvieno iš jų valdymas atitiko LR CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus, todėl jų valdymo laikas skaičiuotinas kartu. Tokiu būdu, konstatuotina, kad LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., todėl LR CK 4.27 str. 2 d. nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šiuo konkrečiu atveju netaikoma.

Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 str. 1 d, suėjimo dienos. Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 1991 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė teisėti šio turto įgijėjai, turėdami teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į nekilnojamąjį turtą, bet nė karto nepasinaudojo ja, todėl valdymo teisė, įsigaliojus LR CK ketvirtosios knygos normoms, transformavosi į nuosavybės teisę teisėtam turto valdytojui – pareiškėjui M. R..

Ypatingos teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), todėl pašto išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsniu, CPK 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. R. 40 Lt (keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.