Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui M. K., jo atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl 2019-11-13 Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ZUV-ANR_N-14-2019.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-11-13 Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto E. P. priimtas nutarimas Nr. ZUV-ANR_N-14-2019 M. K. už tai, kad 2019-03-07, apie 8.00 val., Lietuvos Respublikos laiku, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - Žuvininkystės tarnyba) žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus inspektoriai, neplaninio reido Baltijos jūros priekrantės metu, nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Šiaurinio molo link 16 žvejybos baro aptiko verslinės žvejybos įrankius (gaudyklę bei statomus tinklaičius), kurie pagal jų ženklinimų priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutarimą surašęs asmuo nurodė, kad vadovaujantis Institucijos 2016-12-12 perleidžiamų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2016-10-31 įsakymu Nr. VI-165 (2016-12-27 posėdžio protokolas Nr. ŽKB-27) ūkio subjektui suteikta teisė vykdyti verslinę žvejybą 16 Baltijos jūros priekrantės bare. Baltijos jūros priekrantės Žvejybos barų ribos pagal pasaulinę geografinę sistemą WGS 84, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-12-12 įsakymu Nr. 3D-551 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-06-15 įsakymo Nr. 3D-428 redakcija) (toliau ir – 2017-12-12 įsakymas). Pagal 2019-03-07 atliktą administracinio nusižengimo tyrimo medžiagą - ūkio subjektas vykdė verslinę žvejybą ne jam priskirtame bare. Konstatavus minėtų teisės aktų pažeidimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 295 straipsnio 3 dalį M. K. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b. l. 4-5).

M. K. teismui pateikė skundą, kuriuo nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 295 straipsnio 3 dalį (verslinės žvejybos jūrų vandenyse pažeidimas) ir priimtu nutarimu. Mano, jog 2016-10-31 įsakymu „Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos sudarymo“ (TAR, 2016-10-31, Nr. 2016-25934; 2019-11-14, N 2019-18295) yra sudaryta perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija, tačiau neaišku kokia šio specialaus teisės akto nuostata yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir kaip tai yra susiję su jam inkriminuota ANK 295 straipsnio 3 dalimi. Kitame teisės akte, 2017-12-12 įsakyme „Dėl Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų ribų nustatymo“ (Žin., 2007, Nr. 132 5415; 2009, Nr. 74-3039), kurio pažeidimu kaltinamas M. K. yra patvirtintos Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų ribos pagal pasaulinę geografinę sistemą WGS 84, bei Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų ribų schemos. Pareiškėjui iš pateikto kaltinimo visiškai nėra aišku, ką pažeidė jis, vykdęs verslinę žvejybą teritorijoje, kuri nėra priskirta prie žvejybos barų ir ten nėra taikomos atitinkamos žvejybos reguliavimo priemonės. Dėl to, mano, jog priimtame institucijos nutarime nėra detalizuojama M. K. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 295 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, kadangi kaltinime nėra nurodyta administracinio nusižengimo padarymą pagrindžiantys teisės aktai. T. y., iš priimt nutarimo yra neaišku, kokie M. K. veiksmai atitinka aptarto ir jam inkriminuoto nusižengimo požymius. Tokiu būdu išnagrinėtoje byloje nebuvo tinkamai išanalizuoti ir įvertinti teisės aktai, galimai numatantys atsakomybę už nurodytus M. K. veiksmus priešingus teisei. Pareiškėjo vertinimu, institucijos nutarime tinkamai neatskleidus M. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo esmės, buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas administracinio nusižengimo procese, apribota teisė tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Taip pat, pažymi, kad nutarimas yra priimtas dėl galimai padarytos 2019-03-07 veikos, kai nuo jos nustatymo iki nutarimo priėmimo yra praėję daugiau kaip 9 mėnesiai. Žvejybą įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tarp Šiaurinio molo ir 16 baro, kurios teritorijoje šiai įmonei yra leidę žvejoti tiek Žuvininkystės tarnyba tiek ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Kadangi, nuo Šiaurinio molo iki 16 baro liko priekrantės vandens ruožai (toliau - rajonas), nepriskirti įsakymu prie žvejybos barų, todėl ten nėra taikomos atitinkamos žvejybos reguliavimo priemonės. Procesinio dokumento grafoje nurodžius nustatytą lengvinančią aplinkybę - administracinio nusižengimo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą jį išaiškinti, neaišku kokiu pagrindu buvo padaryta ši veika. M. K. veikai neturint administracinio nusižengimo požymių prašo jo atžvilgiu pradėtą teiseną nutraukti (b. l. 2-3).

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau ir – ŽĮ) 17 straipsnio 3 punkto, 8 straipsnio 2 punkto nuostatomis, atlikto tyrimo medžiaga, laiko, jog M. K., kaip ūkio subjektas galimai vykdė verslinę žvejybą ne jam priskirtame bare. Taip pat, informavo, kad Žuvininkystės tarnyba 2018 m. teikė paklausimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl Baltijos jūros priekrantės 15 ir 16 žvejybos barų ribų pakeitimo, bet ši ministerija atsakyme aiškiai nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nepritaria Baltijos jūros priekrantės 15 ir 16 žvejybos barų ribų pakeitimui, nes siūlomos naujos žvejybos barų ribos patektų į uosto navigacinės apsaugos zonas, kurios nustatytos siekiant užtikrinti saugią laivybą, ir tai neatitiktų saugios laivybos užtikrinimui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono nustatytų saugumo reikalavimų bei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir su tuo susijusios infrastruktūros) bendrojo plano planavimo darbų programos (raštai pridedami). Todėl, šiai dienai nėra galimybių praplėsti Baltijos jūros priekrantės 15 ir 16 žvejybos barų ribų.

Su atsiliepimu pateikta ir administracinės bylos medžiagą su 2018-05-14 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rašto Nr. UD-11.1.15-1341, 2018-05-22 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos rašto Nr. 2-8393 kopijomis, iš kurių matyti, jog atsakant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos siūlymą nepritariama Baltijos jūros priekrantės 15 ir 16 žvejybos barų ribų pakeitimui dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano planavimo darbų programos, saugumo reikalavimų laivybai.

Teismo posėdžio metu M. K. parodė, jog nesuprato dėl ko buvo nubaustas institucijos. Tose pačiose vietose žvejoja jau apie 40 metų. Pasikeitus žvejybos barų riboms uosto administracijos leidimu ir toliau vykdo žvejybą, pildo žvejybos žurnalą. Užfiksuotų aplinkybių neginčija, ne kartą kreipėsi į institucijas dėl 16 žvejybos baro sumažinimo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Raimondas Simonavičius pateikė 2018-11-21, 2018-11-28 Žuvininkystės tarnybos raštų Nr. R18/2018-960, R18/2018-960, 2018-11-22 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – KVJUD) rašto Nr. UD-11.1.15-3238 kopijas, iš kurių matyti, kad VĮ KVJUD neprieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymui laikinai vykdyti verslinę žvejybą prašyme nurodytose Klaipėdos uosto šiaurinio, pietinio molų koordinatėse, prie Baltijos jūros priekrantės žvejybos 15 ir 16 barų, iki pareikalavimo atlaisvinti. Minėti dokumentai pridėti prie bylos.

Skundas tenkintinas.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 str. 1 d., 627 str. 1 d. 2 p.).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgiant į paminėtas teisės nuostatas, tam, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos žuvų išteklių naudotojų teisės: „užsiimti versline žvejyba žvejybos leidime nustatytomis sąlygomis“, o 8 straipsnio 2 punkte reglamentuotos žuvų išteklių naudotojų pareigos: „laikytis žvejybą ir žuvų išteklių išsaugojimą reglamentuojančių tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir žvejybos leidimuose nustatytų sąlygų“.

To pačio 17 straipsnio 3 punkte nuostatomis, „teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisių panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras.

Byloje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. pateikto skundo, minėtų Institucijų priimtų procesinių dokumentų, išnagrinėta ir su atsiliepimu pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga – 2018-12-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštas dėl 15 ir 16 priekrantės žvejybos barų ribų padidinimo, 2019-03-07 Žuvininkystės tarnybos tarnybinis pranešimas dėl 2019-03-06 pastebėtų tinklų ties šiauriniu molu, Žvejybos laivo tikrinimo aktas, fotolentelėmis su koordinačių fiksavimo taškais „GPSmap 60Cx“ elektroniniame prietaise, internetinėje „Google“ platformoje, M. K. paaiškinimas ir kt. bylos dėl skundo medžiaga.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai subjektyviosios pusės įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad M. K. nagrinėjamoje situacijoje sąmoningai, turėdamas išankstinę tyčia padarė verslinės žvejybos tvarkos pažeidimą, numatytą ANK 295 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas nuo pat administracinio nusižengimo bylos teisenos pradžios neigė padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Jo paaiškinimai patikrinimą vykdžiusiems pareigūnams ir pozicija, išdėstyta skunde, yra vienoda. Iš esmės duomenys, kurių pagrindu pradėta bylos teisena ir grindžiama M. K. kaltė – Institucijos medžiaga, apimanti 2019-03-07 patikrinimo aplinkybes. Įvertinus pateiktus institucijų pateiktus dokumentus, administracinėn patraukto asmens ir jo atstovo parodymus teisme, galima spręsti, jog šiuo atveju yra susidariusi situacija, kai dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano planavimo darbų programos, saugumo reikalavimų laivybai nepritariama Baltijos jūros priekrantės 15 ir 16 žvejybos barų ribų pakeitimui. Dėl laikinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos žvejybos prašyme nurodytose koordinatėse VĮ KVJUD neprieštarauja.

Todėl, įrodinėjant M. K. kaltę, remtis vien Institucijos nutarime pažymėtomis teisės aktų formuluotėmis būtų neobjektyvu. Kadangi, be išnagrinėtų su skundo medžiaga daugiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų M. K. kaltę, nėra, pastarojo išreikšta gynybinė pozicija lieka nepaneigta. Iš to kyla pagrįsta abejonė dėl asmens tyčios bei faktinės situacijos, dėl kurios pagrįstai būtų galima traukti M. K. atsakomybėn.

Administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas), M. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).

Tokiu būdu, M. K. skundas tenkintinas ir 2019-11-13 Institucijos nutarimas naikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644, 646 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. skundą patenkinti.

2019-11-13 Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ZUV-ANR_N-14-2019, kuriuo M. K. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 295 straipsnio 3 dalyje, paskirta nuobauda - įspėjimas, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.