- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- A8.-263-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03671-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Valerij Lauš (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. P.
- Institucija
- ,,Registrų centras"
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) generaliniu direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – ir Registras) tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kuriuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiuo savo neveikimu R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 8). Teismui pasiūlius R. P. pateikti nuomonę dėl teismo posėdžio organizavimo rašytinio proceso tvarka, jame nedalyvaujant ir pateikiant rašytinius paaiškinimus, R. P. el. paštu pateikė teismui sutikimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir rašytinius paaiškinimus (b. l. 11, 14–15). Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
R. P. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš R. P. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b. l. 6–7) matyti, kad R. P. nuo 2014 m. spalio 14 d. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais). Savo rašytiniuose paaiškinimuose R. P. nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo pat jos įkūrimo. 2018 m. kovo 19 d. visuotinio akcininkų sprendimu buvo nuspręsta sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Šis sprendimas, taip pat pranešimas apie laikiną veiklos nevykdymą ir prašymas nuo mokestinių dokumentų teikimo atleidimo buvo pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI). Į šį pranešimą/prašymą buvo gautas sprendimas iš VMI, jog jis yra pateiktas, veikla sustabdyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol nebevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos, įmonėje nedirba darbuotojai ir to artimiausiu metu daryti neplanuoja. Jis, kaip įmonės vadovas, gavęs sprendimą iš VMI, blogai suprato, jog yra atleistas ir nuo prievolės teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Registrų centrui. Tiesa, kadangi VMI sprendimas aktualus nuo 2019 m. sausio 1 d. – už 2018 m. vykdytą veiklą, vis dar buvo prievolė teikti visus reikiamus dokumentus, jo supratimu, tiek VMI, tiek Registrų centrui, tą pareigingai ir darė. Protokole minima, kad finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti ir už 2018 m., pažymi, jog tai buvo daroma, tai galima matyti finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo sąraše, tačiau tai buvo nesėkmingas dokumentų pateikimas, nei jis, nei Registrų centras negali tiksliai paaiškinti, kodėl dokumentai nebuvo priimti. Vis dėlto, už tai jis prisiima atsakomybę, kadangi tai buvo jo prievolė užtikrinti, jog dokumentai būtų pateikti tinkamai ir laiku, greičiausiai tai buvo žmogiška ar techninė klaida. Tuo tarpu už 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų tikrai nepateikė laiku dėl to, kad nuoširdžiai manė, jog tam prievolės nėra, kadangi įmonė veiklos nevykdo, yra gautas VMI sprendimas nuo atleidimo, nors jis, kaip paaiškėjo, ir neatleidžia nuo prievolės dokumentus teikti Registrų centrui, nusižengimą pripažįsta. Dėl susiklosčiusios situacijos gailisi, kaltę pripažįsta, ėmėsi priemonių ištaisyti trūkumus. Trūkstami dokumentai nedelsiant ir už 2018 m. ir už 2019 m. buvo pateikti tą pačią dieną, tai yra 2020 m. gruodžio 14 d., kai buvo nustatytas nusižengimas. Kaip žmogus yra atsakingas ir pareigingas, jam pačiam ši situacija yra be galo nemaloni ir kelianti nerimą, norisi ją išspręsti. Gali patikinti, jog ateityje tai daugiau nepasikartos (b. l. 14–15).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad R. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, nepateikė Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams baudą nuo 200 iki 3 000 Eur.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimas padarytas dėl neatsargumo), R. P. asmenybę (dirbantis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertindamas R. P. nurodytas aplinkybes, kad Bendrovė nuo 2018 m. pradžios realiai nevykdo veiklos, veikla sustabdyta, neturi darbuotojų, gavęs iš VMI sprendimą, kad prašymas patenkintas ir įmonės veikla sustabdyta, suprato tai, kaip atleidimą teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Registrų centrui, 2018 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo teiktas Registrų centrui, tačiau dėl techninių kliūčių nebuvo priimtas, taip pat tai, kad pažeidimas yra ištaisytas (2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai Registrui pateikti ir įregistruoti 2020 m. gruodžio 14 d.), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti R. P. švelnesnę administracinę nuobaudą (t. y. įspėjimą), negu numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.