- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- 1S-24-318/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23053-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Regina Pocienė, Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios A. P. gynėjo advokato Ginto Gustaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajai A. P. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 11 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinama tuo, kad tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinį Ž. G., t. y. 2021 m. liepos 10 d., nuo 18 val. iki 22 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tyčia vieną kartą kirviu smogė į galvą savo šeimos nariui – sugyventiniui Ž. G., tokiais veiksmais padarydama jam kirstinę žaizdą pakaušio dešinėje, dėl kurios, įvykus nukraujavimui į išorę bei pasireiškus trauminiam šokui, Ž. G. mirė.
2. A. P. 2021 m. liepos 11 d., 12.30 val., laikinai sulaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
II. Apygardos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi suimtajai A. P. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 11 d., nes konstatavo, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, t. y. manant, kad kaltinamoji, būdama laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
III. Skundo argumentai
4. Skunde A. P. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti. Gynėjas skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. P., būdama laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, nes tik formaliai atkartojo ankstesnių nutarčių argumentus, kurių nepagrindžia objektyvūs bylos duomenys.
4.2. Remiantis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis bei šių teismų formuojama praktika, suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, todėl ji taikytina tik išimtinais atvejais. Tokių aplinkybių konkrečiu atveju nėra.
4.3. Teismas kiekvieną kartą turi pareigą kruopščiai ir atidžiai patikrinti tolimesnio griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrįstumą ir būtinumą, tačiau šios pareigos aptariamu atveju jis nevykdė.
4.4. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su kaltinamajai inkriminuotos veikos sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu, taip pat nepagrindžia jos bėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos pareigūnų tikimybės, nes vien tik gresianti griežta bausmė nesudaro pagrindo tęsti suėmimo terminą.
4.5. Suimtas asmuo turi teisę būti paleistas proceso metu. A. P. laikoma suimta daugiau nei 6 mėnesius. Toks ilgas jos laikymas suimta yra visiškai nepateisinamas.
4.6. Kaltinamoji anksčiau nėra veikusi priešingai teisei. Ji turi šeimą: motiną, brolį, du mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, neturi jokių ryšių užsienyje. Brolis ir mama raštu įsipareigojo remti kaltinamąją finansiškai, o paleista iš suėmimo, ji dirbtų ūkyje.
4.7. Taigi, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti jai taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau teismas galimybės taikyti kaltinamajai švelnesnes kardomąsias priemones net nesvarstė.
Teismo posėdyje kaltinamoji A. P. ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kaltinamosios A. P. gynėjo skundas atmestinas.
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamosios A. P. gynėjo skundo argumentus ir teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas A. P. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams, kitaip, negu mano gynėjas, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui – pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose nustatytais pagrindais.
6. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji A. P. galimai padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies pačios kaltinamosios A. P., liudytojų (E. M., G. S. ir kt.) apklausos, apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.
7. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, kad konkrečiu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrindas.
8. A. P. kaltinama galimai padariusi vieną labai sunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme nustatytos griežtos bausmės – laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Iš tiesų, kaip pagrįstai gynėjas skunde nurodo, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė tiek pagal nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamą praktiką, nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Tačiau, teisėjų kolegija šiuo aspektu pabrėžia, kad suimtasis gali būti paleistas į laisvę, nepaisant gresiančios griežtos bausmės, tik tuo atveju, kai kitos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Tokių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nėra.
9. A. P. nėra anksčiau veikusi priešingai teisės normoms ir tai jos asmenybę apibūdina teigiamai, tačiau, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, vien tik ši aplinkybė, ją vertinant kartu su nusikaltimo, dėl kurio galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jai yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu (smurtinis), pavojingumu (smogimas į galvą kirviu, t. y. pasikėsino į žmogaus gyvybę), sunkumu (labai sunki), gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, nėra pakankamos A. P. pripažinti verta teismo pasitikėjimo būti paleistai proceso metu ir nesumenkina galimo jos slėpimosi nuo teisėsaugos pareigūnų tikimybės. Teisėjų kolegijos išvadą, kad kaltinamoji gali slėptis nuo teismo pagrindžia ir faktiniai bylos duomenys, kad ji neturi jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Iki suėmimo buvo registruota Užimtumo tarnyboje ir neturėjo jokio pastovaus pragyvenimo šaltinio. A. P. piktnaudžiauja alkoholiu. Šioje baudžiamojoje byloje jai inkriminuotą veiką taip pat galimai padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Nors kaltinamoji neturi ryšių užsienyje, artimi jos giminaičiai įsipareigoja suteikti jai gyvenamąją vietą bei materialinę pagalbą, o ūkininkas V. K. sutinka ją priimti dirbti ūkyje, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesumažina jos galimo slėpimosi nuo teisėsaugos tikimybės, nes A. P. veda asocialų gyvenimą, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl nėra pagrindo manyti, kad artimi giminaičiai galės užtikrinti jos dalyvavimą procese, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Taigi, pirmosios instancijos teismas, gresiančios bausmės griežtumą tinkamai įvertinęs kartu su A. P. socialiniais, šeiminiais ryšiais bei asmenybe, pagrįstai sprendė, kad aptariamu atveju vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo). Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. P. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys).
10. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – varžo A. P. teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. A. P. laikoma suimta ilgiau nei 6 (šešis) mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu šiuo atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. A. P. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jos asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jos padarytos veikos pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ji nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą teismo posėdžių grafiką (teismo posėdžiai numatyti iki 2022 m. kovo 31 d. 13.15 val.) (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Teismas privalo užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą, teismo nuosprendžio vykdymą. A. P. pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamasis procesas.
11. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad A. P. turi du nepilnamečius vaikus, nepaneigia teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis, ir savaime nesuteikia pagrindo paleisti ją į laisvę. Kita vertus, šioje byloje nėra jokių teisinių prielaidų formuoti išvadą, kad faktinis vaikų turėjimas, turės įtakos A. P. elgesiui. Tai netrukdė jai piktnaudžiauti alkoholiu ir vesti asocialų gyvenimo būdą. A. P. motinos valdžia apribota neterminuotai, o jos vaikais rūpinasi ir juos globoja A. P. motina.
12. Nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro ir aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai bei motyvai iš anksčiau priimtų nutarčių, kuriomis buvo A. P. pratęstas suėmimo terminas. Akivaizdu, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, jog teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais, tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti.
13. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta bei pagrįsta, todėl ja pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas paliekamas galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį, kuria kaltinamajai A. P. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 11 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.