Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2016-05-20 · Byla Nr. ATP-309-360/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-20
Bylos Nr.
ATP-309-360/2016
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-01650-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-309-360/2016Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01650-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3.; 3.26. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-12-05, 16.20 val.,(duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, sunkaus girtumo laipsnio (nustatytas 3,32 promilių girtumas), t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2016 m. kovo 18 d. Šilutės rajono apylinkės teismas nutarimu D. K. iškeltą administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., d. nutraukė, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. kovo 18 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimą ir D. K. nubausti pagal ATPK 126 str. 4 d., paskiriant nuobaudą sankcijos ribose arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo R. Ž. parodymais, kuris pirmasis kartu su kolegomis atskubėjo į pagalbą nuo kelio nuvažiavusiems asmenims. Taip pat pirminiai K. S. parodymai yra būtent teisingi, kadangi tas pačias įvykio aplinkybes jis nurodė tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek į pagalbą atskubėjusiems R. Ž. ir jo kolegoms. Tik teismo posėdžio metu K. S. pakeitė parodymus, nurodydamas, kad vairavo jis. Institucija teigia, kad tokie parodymai nėra logiški, kadangi pagal automobilio apgadinimus, K. S. ir D. K. negalėjo apsikeisti vietomis, kadangi D. K. iš automobilio galėjo ištraukti tik gelbėtojai. K. S. ir D. K. parodymai yra siekis D. K. išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galima tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Apygardos teismas išanalizavęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kitus byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 248 str. reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino atsietai, neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajos ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad D. K. nepadarė ATPK 126 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo.

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-12-05, 16.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, sunkaus girtumo laipsnio (nustatytas 3,32 promilių girtumas), t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga gali pagrįstai teigti, kad byloje įrodyta, kad D. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Tokią išvadą apygardos teismas daro remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 11), K. S. paaiškinimu (b. l. 10), liudytojų I. L. (Ivan levičev) ( b. l. 35), M. D. ( b. l. 49), E. V. ( b. l. 42), R. Ž. (b. l. 77), A. M. ( b. l. 58) parodymais, bei kita bylos medžiaga.

Teismo posėdžio metu D. K. nepripažino padaręs teisės pažeidimo ir paaiškino, kad 2015-12-05 ryte sėdėjo savo automobilyje, prie kelio, netoli savo namų. Jis penktadienį su draugais išgėrinėjo Šilutėje, ir jo draugas parvežė jį netoli jo namų. Iki namų buvo likę apie 50-100 metrų, buvo blogas kelias, todėl toliau nevažiavo. Jis liko su K. S. automobilyje, gėrė alkoholinius gėrimus. Jis sėdėjęs keleivio vietoje, o K. S. – vairuotojo. Šeštadienio ryte prabudę su K. S. vėl gėrė alkoholinius gėrimus, po to užmigo. Jis prabudo, kai automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio, prie vairo sėdėjo K. S., jis supykęs, išvaręs K. S. iš vairuotojo vietos ir pats ten atsisėdęs, užgesinęs variklį, ištraukęs automobilio raktelius ir vėl užmigęs. Pabudęs pareigūnų automobilyje. K. S. jam pasakęs, kad jis sugalvojęs važiuoti namo, jis teisių neturėjo ( b. l. 28).

Apklaustas kaip liudytojas K. S. parodė, kad su D. K. yra draugai. Jie Šilutėje nuo penktadienio kartu išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. Juos parvežęs draugas naktį paliko automobilį netoli D. K. namų, jie užmigo automobilyje. Naktį jis miegojęs ant užpakalinės sėdynės, o D. K. sėdėjęs priekinėje keleivio pusėje. Atsibudęs ryte jis persėdo į vairuotojo kėdę. Išgėrė alaus, D. K. užmigęs, o jis įsijungė paklausyti muzikos, buvo šalta, todėl jis užsivedęs automobilį, įsijungęs 1 ar 2 pavarą, apsisukęs, pavažiavęs į dešinę ir nuvažiavęs nuo kelio. D. K. prabudo, persėdo į vairuotojo vietą ir vėl užmigo. Telefonas buvo išsikrovęs, jis niekam negalėjęs paskambinti, pats užmigęs ir tada atvyko policijos pareigūnai. Tuomet jis sėdėjęs keleivio vietoje. Teisių jis neturi, pareigūnai jį pažadino. Jis buvęs toks pat girtas, kaip ir D. K., kadangi abu visą laiką gėrė vienodai, tačiau pareigūnai netikrinę jo girtumo. Jis pareigūnams nesakęs, kad vairavo D. K., pareigūnai nedavę jam perskaityti paaiškinimo, jo per daug neklausinėjo ( b. l. 28, 29).

Apklaustas kaip liudytojas J. R. parodė, kad jis yra D. K. pažįstamas. Jis 2015-12-05 su D. K. automobiliu prasilenkęs ties Saugų gyvenviete, buvę po 15 valandos, jis važiavęs iš Saugų, matęs, kaip D. K. automobilį vairuoja K. S., D. K. sėdi šalia vairuotojo. Automobilis važiavo normaliu greičiu, jis nematė, kaip automobilis nuvažiavo į griovį (b. l. 29).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas I. L. (I. L.) parodė, kad 2015-12-05 vyko į įvykio vietą pagal pranešimą. Nurodė, kad įvykį matė kariškiai, jie pranešė, kad automobilis apsivertė, kad yra žmonių. Atvykus paaiškėjo, kad vairuotojas ir keleivis yra neblaivūs. Gaisrininkai sakė, kad D. K. ištraukė iš vairuotojo sėdimos vietos, o kitas asmuo buvo keleivis. Pagal liudytojų parodymus užfiksavo, kad automobilį vairavo D. K., o kitas asmuo buvo keleivis. Abu asmenys buvo stipriai išgėrę. K. S. neblaivumo netikrino. K. S. buvo apklaustas iš karto, o kitas asmuo – D. K. buvo apklaustas vėliau, policijos komisariate. ( b. l. 35).

Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja E. V. parodė, kad 2015-12-05 vyko į eismo įvykį Vilkų kampo kaime pagal gautą pranešimą. Nuvykus į vietą, apie įvykį pranešęs asmuo jiems pasakė, kad priėjus prie automobilio, prie vairo sėdėjęs D. K.. Abu vaikinai buvo girti, automobilio rakteliai buvo rasti pas D. K. ( b. l. 42).

Apklaustas kaip liudytojas M. D. parodė, kad 2015-12-05 nuvykus į įvykio vietą, gaisrininkai jau buvo ištraukę prie vairo sėdėjusį asmenį, jis apklausinėjo kartu važiavusį keleivį. Keleivis buvo apsvaigęs, tačiau rišliai dėstė mintis, jis sakė, kad draugas vairuodamas užmigo ir įvažiavo į griovį ( b. l. 49).

Liudytoja A. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. 2015-12-05, maždaug po pietų, buvę dar šviesu, ji važiavusi automobiliu link (duomenys neskelbtini) ir pamačiusi nuvažiavusį nuo kelio automobilį, ji skubėjusi, paskambinusi vyrui, jokių žmonių prie automobilio nebuvę. Vėliau vyras nuvykęs į įvykio vietą matęs kariškius ( b. l. 58).

Liudytojas R. Ž. parodė, kad 2015-12-05 važiavo tarnybiniais reikalais ir pamatė šalia kelio automobilį. Automobilyje buvo du neblaivūs asmenys, keleivis sėdėjo prisisegęs diržą. Prie vairo sėdėjo asmuo, kuris yra teismo salėje (parodė į D. K.). Keleivis pasakė, kad D. K. vairavo ir įvažiavo į griovį ( b. l. 77).

Iš pareigūno I. L. 2015-12-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad aiškinantis įvykį (duomenys neskelbtini) rajone, jiems atvykus liudytojas nurodė asmenį, kuris vairavo automobilį, tai buvo D. K.. Jam buvo nustatytas 3,32 promilių girtumas. D. K. neneigė vairavęs automobilį, nurodė, kad nieko neatsimena. Kartu važiavęs K. S. parodė, kad automobilį vairavo D. K. ( b. l. 11).

Kaip matyti iš bylos duomenų, K. S. iš kart po įvykio nurodė, kad automobilį vairavo D. K.. Šie jo parodymai sutampa su įvykio aplinkybėmis – už automobilio vairo buvo D. K., pas jį rasti automobilio rakteliai, iš kart po įvykio D. K. neneigė vairavęs automobilį. Kaip matyti iš pateikto vietovės žemėlapio, įvykio vieta yra prie pat pagrindinio kelio, tai yra vietos, pro kurią pastoviai važiuoja transporto priemonės. Liudytoja A. M. apklausoje nurodė, kad matė nuvažiavusį nuo kelio automobilį, švietė šio automobilio galinės šviesos. Taigi, visi šie duomenys duoda pagrindą manyti, kad automobilis nuo kelio buvo nuvažiavęs visai neseniai ir D. K. bei K. S. parodymai teismo posėdžio metu, jog po įvykio jie pasikeitė vietomis, vartojo alkoholį ir automobilyje miegojo prieštarauja pirminiai bylos medžiagai ir šiems liudytojos parodymams. Pirmieji atvykę į įvykio vietą R. Ž. su kolegomis pamatė keleivio sėdynėje sėdintį K. S., kuris buvo prisisegęs saugos diržu, šis išlipęs iš automobilio jiems pasakė, kad vairavo D. K., jis tuo metu rašė žinutę ir pamatė, kad atsidūrė griovyje. Be to tas pačias aplinkybes K. S. nurodė ir pirminiame paaiškinime, bei tą patį teigė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tik teismo posėdžio metu jis parodymus pakeitė. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys parodymus keičia dažnai, nes yra suinteresuoti patys būti nenubausti arba, kad to išvengtų kiti traukiami atsakomybėn asmenys. Pirminis K. S. paaiškinimas teisingam bylos išnagrinėjimui bei tolesniam įrodymų vertinimui yra itin svarbus. Apygardos teismas mano, kad K. S. duodamas pirminius paaiškinimus buvo nuoširdus, be to, jis neturėjo jokios galimybės suderinti savo parodymų su D. K., neturėjo laiko sugalvoti tokios pozicijos, kuri padėtų D. K. išvengti atsakomybės. Be to apygardos teismo neįtikina D. K. ir K. S. nurodyta versija, kad draugas juos parvežė iki kaimo ir likus apie šimtą metrų iki namų, paliko juos automobilyje. Taigi, gaunasi tai, kad jie apie 12 val., gal net ir daugiau, žiemos metu, praleido automobilyje, kai tuo tarpu namai čia pat, už kelių šimtų metrų. Liudytojo J. R. parodymai, jog jis matė K. S. važiuojanti D. K. automobiliu po 15 val. neatitinka kitų byloje esančių duomenų, nes apie įvykį pranešimas gautas 16.30 val., iš liudytojos A. M. parodymų galima teigti, kad jai pamačius automobilį griovyje, įvykis buvo tik ką įvykęs ( matė degančias galines stop lempas). Todėl J. R. parodymai laikytini nepatikimais. Vien tai, kad niekas nematė D. K. vairuojančio automobilio nėra pagrindo teigti, kad jis jo ir nevairavo, kai visos kitos anksčiau paminėtos aplinkybės nurodo, kad tik D. K. galėjo vairuoti automobilį.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, vertinant juos kompleksiškai su kitais byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, konstatuotina, kad D. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir šie D. K. padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. sudėtį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Šilutės rajono apylinkės teismas išsamiai neištyrė bei neįvertino byloje esančių įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą – nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nes D. K. kaltė įrodyta bylos duomenimis, todėl 2016-03-18 Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Padarytas tyčinis pavojingas administracinis teisės pažeidimas – D. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tokiu būdu jis sukėlė pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudžių pasėkmių. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, jog anksčiau D. K. baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus D. K. ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato laikinai vykdančio viršininko funkcijas A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti 2016 m. kovo 18 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 723 (septynių šimtų dvidešimt trijų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Savinijus Katauskas