Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., P. M., valstybės įmonei Turto bankas, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims J. M., P. M., valstybės įmonei Turto bankas, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu (t. y. paveldėjimo teisės liudijimo dėl paveldėto nekilnojamojo turto išdavimo ir šio turto įregistravimo tikslu) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. M. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti palikimą sudarantį turtą ir tokiu būdu priimtas palikimas M. M. priklauso nuo palikimo atsiradimo dienos (t. y. nuo palikėjo mirties dienos (duomenys neskelbtini)).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad J. M. ir M. M. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė trijų vaikų – P. M., A. M. (po santuokos sudarymo – S.), J. M.. J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento sudaręs nebuvo. Paveldėjimo byla į J. M. palikimą nėra užvesta. M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla į mirusiosios palikimą užvesta, pastarosios palikimą priėmė testamentinė įpėdinė A. S.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad M. M. vardu registruotas nekilnojamasis – pastatas-gyvenamasis namas, statytas 1960 m., pastatas-viralinė, statyta 1958 m., pastatas-kiemo rūsys, statytas 1926 m., pastatas-tvartas, statytas 1972 m., pastatas-tvartas, statytas 1972 m., pastatas-daržinė, statyta 1990 m., pastatas-kluonas, statytas 1990 m., pastatas-sandėlis, statytas 1990 m., pastatas-malkinė, statyta 1980 m., pastatas-svirnas, statytas 1929 m., pastatas-viralinė, statyta 1996 m., įgyti (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šio dokumento pagrindu M. M. buvo įteisinti namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyti statiniai – dvi daržinės, sandėlis, viralinė. Taip pat teisiškai nuosavybės teise įregistruoti M. M. vardu toje pačioje namų valdose esantys statiniai – gyvenamasis namas, viralinė, rūsys, rūsio priestatas, du tvartai, dvi daržinės, sandėlis, garažas, malkinė, svirnas ir viralinė. Kauno regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) pažymoje dėl pastatų nurodyta, kad Prienų rajono likviduotų apylinkių DŽDT vykdomųjų komitetų jungtiniame dokumentų fonde, 1961-1963 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose įrašytas J. M. ūkis, šeimos narių sąraše įrašyta žmona M. M., ūkiui priklausantys pastatai: vienas gyvenamasis namas (1919 m.). 1964-1970 m. ūkinėse knygose įrašytas J. M. ūkis, šeimos narių sąraše įrašyta žmona M. M., ūkiui priklausantys pastatai: vienas gyvenamasis namas (1919 m.). 1971-1979 m. ūkinėse knygose įrašytas J. M. ūkis, šeimos narių sąraše įrašyta žmona M. M., ūkiui priklausantys pastatai: gyvenamasis namas (1960 m.), ūkinis pastatas (1974 m.), svirnas (1935 m.). 1980-1982 m. ūkinėse knygose įrašytas J. M. ūkis, pavardė perbraukta ir įrašyta mirė (duomenys neskelbtini) Skiltyje šeimos galva įrašyta M. M., ūkiui priklausantys pastatai: gyvenamasis namas (1960 m.), ūkinis pastatas (1974 m.), svirnas (1935 m.). Taigi šios aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas yra įgytas/sukurtas pareiškėjos tėvams J. M. ir M. M. esant santuokoje, todėl laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to kurio sutuoktinio vardu jie registruoti. Taip pat nepaisant to, kad nuosavybės teisės įregistruotos po vieno sutuoktinio mirties. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad M. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. M. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti palikimą sudarantį turtą ir tokiu būdu priimtas palikimas M. M. priklauso nuo palikimo atsiradimo dienos (t. y. nuo palikėjo mirties dienos (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus J. M. priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog M. M. tuoj po savo sutuoktinio J. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pastarojo palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdama valdyti mirusiojo turtą, įrodo pačios pareiškėjos procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be to, Prienų rajono savivaldybės administracijos Šilavoto seniūnijos (duomenys neskelbtini) rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad M. M. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi ir faktiškai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad vykdant apleistų, neprižiūrimų žemės sklypų ir pastatų kontrolę Šilavoto seniūnijoje atvejų, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) būtų apleistas ar neprižiūrimas, neužfiksuota. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jos motinos veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinio J. M. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėja turi teisę paveldėti mirusios motinos turtą kaip testamentinė įpėdinė (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio J. M. mirties jo palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, sutuoktinė M. M., kadangi ji palikėjo turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktų rašytinų įrodymų – žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijų už 2020 m., 2011 m. Rangos sutarties dėl apskaitos skydo įrengimo ant atramos M. M. priklausančiuose namuose, 2002 m. spalio 2 d., 2003 m. spalio 17 d. Gyventojų turto draudimo liudijimų, 2015 m. spalio 1 d. būsto eko draudimo liudijimo, sąskaitų už pastatų draudimą 2014-2017 m. laikotarpiu, 2017 m. spalio 21 d. mokėjimo sąskaitos už būsto draudimą teismas nevertina, kadangi šie veiksmai bei mokėjimai atlikti pasibaigus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Valstybė šioje byloje patyrė 5,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos A. S. valstybės naudai 5,21 Eur (penkis eurus 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.