- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-1106-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- E. I., H. I.
procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 45.1.
2009 m. spalio 14 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovo A. S. atstovei advokatei D. P., atsakovams E. I., H. I., jų atstovei advokatei G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atstovės advokatės D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1477-521/2009 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams E. I., H. I. dėl skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. I. ir H. I. 20 021,16 Lt skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. liepos mėn. jis su atsakovu H. I. susitarė dėl automobilio VW PASSAT pirkimo už 5 800 eurų, t. y. už 20 026,24 Lt. Automobilio tranzitiniai numeriai išduoti atsakovo E. I. vardu. 2007 m. birželio 18 d. atsakovui H. I. jis sumokėjo 2 000 eurų (6 905,60 Lt), 2007 m. liepos 11 d. – dar 6 500 Lt, sutarė, kad automobilio pirkimas-pardavimas bus įregistruotas ir likusi suma bus sumokėta tada, kai atsakovas ištaisys automobilio defektus. Rašytinės sutarties dėl pinigų perdavimo nepasirašė, nes atsakovu H. I. pasitikėjo. Ieškovui 2007 m. liepos 27 d. buvo leista pasinaudoti perkamu, bet vis dar nesuremontuotu automobiliu. Ieškovas sumokėjo likusią pinigų sumą – 1 916 eurų (6 615,56 Lt), kuriuos atsakovas H. I. pažadėjo grąžinti, kai ieškovas grįš iš Panevėžio, o tuomet tikrai sutaisys automobilio gedimus. Duotų 1 916 eurų atsakovas H. I. negrąžino, patikino juos atidavęs broliui E. I., atsisakė automobilį taisyti arba grąžinti sumokėtus pinigus. Kauno m. VPK Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos Petrašiūnų policijos nuovadai atlikus patikrinimą nenustatyta, kad pinigai už automobilį paimti nusikalstamu būdu. Policijos pranešime nurodyta, kad atsakovas E. I. pripažino gavęs visą sutartą sumą už parduodamą automobilį. Atsakovų pareiga yra solidari, nes žala padaryta dėl jų abiejų veiksmų. Ieškovas mano, kad jis turi teisę reikalauti, jog prievolę grąžinti sumokėtus pinigus už automobilį įvykdytų abu atsakovai bendrai arba bet kuris iš jų atskirai.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai įsipareigojo ištaisyti automobilio VW PASSAT defektus, bei kad jie gavo iš ieškovo ieškinyje nurodytus 20 021,60 Lt. Atsakovai pripažino, jog jie susitarė su ieškovu dėl automobilio VW PASSAT pardavimo už 7500 Lt. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, tarp šalių buvo pasirašyta automobilio avansinė pirkimo -pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovai iš ieškovo gavo 7 500 Lt, o ieškovui buvo perduotas automobilis. Rašytinė sutartis liko ieškovui, tačiau ieškovas sąmoningai nepateikia šios sutarties teismui. 2007 m. liepos 27 d. atsakovai kartu su ieškovu nuvyko į VĮ „Regitra“, kur turėjo galutinai įforminti dokumentus, tačiau dėl darbo laiko pabaigos dokumentai nebuvo baigti forminti. Gavus pinigus ir pasirašius sutartį, ieškovui transporto priemonė buvo perduota. Po trijų dienų ieškovas atvarė sugadintą transporto priemonę ir pareiškė, kad jis šios transporto priemonės nenori. Sugadinimo pašalinimui atsakovai išleido 3 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovui A. S. iš atsakovo E. I. priteisė 7 500 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2008 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 510 Lt bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai iš atsakovo E. I. priteisė 27,35 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad automobilį VW PASSAT, 2000 m. laidos, mėlynos spalvos, atsakovas E. I. įsigijo iš A. P. IĮ 2007 m. kovo 10 d. už 7 800 Lt. Teismas nurodė, kad šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Šalys turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 str. 1 d.). Teismas laikė, kad ieškovas buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas nereikalaudamas iš atsakovų raštu patvirtinti, kad jie gavo 5 800 eurų, todėl neįrodė, kad būtent tokią sumą sumokėjo už perkamą automobilį. Kadangi atsakovai pripažino, kad gavo iš ieškovo 7500 Lt, o ieškovas nebepageidauja naudotis netinkamu jam automobiliu, todėl teismas sprendė, kad jo pasirinkimu jis turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir nutraukti sutartį remdamasis CK 6.334 str. 1 d. 4 p. Teismas nurodė, kad transporto priemonę VW PASSAT buvo įsigijęs atsakovas E. I., jis gavo ieškovo H. I. sumokėtus pinigus, o atsakovas H. I. buvo tik tarpininkas parduodant automobilį, todėl nėra pagrindo solidariai atsakovų atsakomybei, ir ieškovui 7500 Lt priteistini iš atsakovo E. I..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovo A. S. atstovė advokatė D. P. su teismo sprendimu nesutiko iš dalies, prašė teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikinti, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš atsakovų 12 521,16 Lt skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį bei turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovės nuomone, teismo sprendimas neatitinka materialinės ir procesinės teisės normų dėl šių motyvų:
1) šalys neginčija, kad tarėsi dėl automobilio pardavimo ir buvo sumokėta visa kaina. Ginčas iš esmės kyla dėl to, kad nė viena iš šalių neturi rašytinių įrodymų, kokia kaina buvo sumokėta už automobilį. Teismas netinkamai nustatė automobilio kainą. Atsakovas H. I. patvirtino, kad pinigus iš ieškovo paėmė jis, o vėliau pinigus perdavė broliui E. I., tačiau teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kada, kokia valiuta ir kiek pinigų jis gavo iš ieškovo. Atsakovas H. I. paaiškino, kad gavo 200 EUR kaip užstatą, 2007 m. birželio mėn. gavo dar 100 EUR, o 2007-07-27 ieškovas sumokėjo 1 916 EUR, iš viso 2 216 EUR atitinkančius 7 651,40 Lt. Teismo posėdyje atsakovas abejojo, ar 2007-07-27 ieškovas jam sumokėjo 6 500 Lt ar 1 916 EUR . Teismas priteisė tik 7 500 Lt;
2) teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais atsakovų paaiškinimais, duotais apklausos metu Petrašiūnų VPK. Atsakovas E. I. 2007-08-22 paaiškinime nurodė, kad jam brolis perdavė užstatą užklijuotame voke. Atsakovas H. I., apklausiamas Petrašiūnų PK, paaiškino, kad jam ieškovas vokelyje paliko piniginį užstatą, kurį prašė perduoti broliui. 2007-07-27 pas jį atvyko brolis ir ieškovas, kuris su broliu atsiskaitė galutinai;
3) šiuo atveju, teismas turėjo taikyti CK 6.198 str. 1 d. ir 6.313 str. 2 d. nuostatas ir nustatyti tokią kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokį automobilį arba kainą nustatyti remdamasis protingumo kriterijumi. UAB Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras rašte Nr. 08/55 nurodė vos ne 3 kartus didesnę tokio automobilio kainą;
4) byloje nenustatyta, kad atsakovas E. I., įsigydamas automobilį, būtų siekęs jį turėti nuosavybės teise, nes jo iki šiol neįregistravo savo vardu. Iš to seka, kad jis turėjo tikslą jį perparduoti tretiesiems asmenims, siekdamas gauti atlyginimą, bet ne tam, kad turėtų nuostolį. Atsakovas E. I. automobilį iš A. P. individualios įmonės pirko 2007-03-10 už 7 800 Lt, t. y. brangiau nei, kaip nurodė atsakovai, pardavė ieškovui. Teismas neįvertino šios aplinkybės. Teismo sprendimu nustatyta automobilio kaina yra neprotinga;
5) teismas neįvertino aplinkybės, jog paskyrus automobilio kainos nustatymo ekspertizę, atsakovai trukdė apžiūrėti automobilį ir nustatyti automobilio rinkos kainą jo pardavimo momentu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. I. bei atsakovo H. I. atstovė advokatė G. G. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas dėl šių motyvų :
Šalies argumentai
1) apelianto teiginiai, kad atsakovai negali tiksliai nurodyti, kokią pinigų sumą ir kokia valiuta gavo, yra nepagrįsti. Ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą - ieškinio, o vėliau ir apeliacinio skundo, faktinį pagrindą. Ieškovas nurodė, kad atsakovui H. I. 2007-06-18 sumokėjo 2000 eurų, o 2007-07-11 sumokėjo dar 6 500 Lt, o 2007-07-27 – 1916 eurų už automobilį, tačiau teismui nepakeikė įrodymų, kad atsakovams buvo sumokėtos minėtos pinigų sumos;
2) atsakovas E. I. automobilį įsigijo iš A. P. IĮ 2007-03-10 už 7800 Lt. Todėl protingumo kriterijus atitinkanti automobilio kaina yra būtent 7500 Lt. UAB Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras savo išvadas pateikė ne apie konkrečiai ginčo automobilio vertę, o apie tokios pat markės automobilio vertę, todėl ekspertų išvada vertintina kritiškai. Kadangi atsakovas E. I. nustatė defektus, kurie jam nebuvo žinomi, kai pirko automobilį, automobilį pardavė ieškovui 300 Lt pigiau, nei pirko;
Atsiliepimas
3) atsakovai sąžiningai nurodė teisme, kad gavo 7500 Lt už ginčo automobilį, nors galėjo teigti, kad pinigų visiškai negavo. Tokiu atveju, ieškovui turint pareigą įrodyti pinigų perdavimo faktą, o atsakovams visiškai neigiant, kad pinigus jie gavo, ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).
Šalių paaiškinimu nustatyta, kad ieškovas susitarė su atsakovu H. I. dėl automobilio VW PASSAT pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tuo tikslu ieškovas sumokėjo pinigus už E. I. priklausantį automobilį. Taip pat šalių paaiškinimu byloje nustatyta, kad ginčo automobilis turėjo techninių defektų, kurie turėjo būti pašalinti iki automobilio perdavimo ieškovui. Ieškovo tvirtinimu, automobilio techniniai defektai pašalinti nebuvo, dėl to ieškovas atsisakė pirkti automobilį ir grąžino jį atsakovui. Atsakovai aiškina, kad automobilio defektų tikrai buvo, jie buvo nežymūs, tačiau po to, kai ieškovas paėmė automobilį pasivažinėti, šis visiškai sugedo. Atsakovai suremontavo automobilį ir jis tapo tinkamas naudoti. Taigi iš esmės nėra nuginčyta, kad automobilis turėjo defektų, tačiau šalys skirtingai vertina galimybę naudoti automobilį, turintį tokių defektų, taip pat skirtingai aiškina defektų atsiradimo aplinkybės. Ieškovas aiškina, kad variklio defektą nustatė tik išbandęs automobilį važiuodamas, kiti automobilio defektai nebuvo esminiai, juos ieškovas matė iki automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jie netrukdė eksploatuoti automobilį. Atsakovai aiškina, kad kitų automobilių defektų, išskyrus vizualiai matomus automobilio apdailos ir variklio pažeidimus, automobilis neturėjo. Automobilio pažeidimai, kurie iš esmės trukdė naudoti automobilį, atsakovų aiškinimu, atsirado dėl ieškovo kaltės.
Pirkėjas, įsigijęs netinkamos kokybės daiktą, savo teises gali ginti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Pirkėjui suteikta teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų – ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Šalys iš esmės sutiko su tuo, kad ieškovui bus grąžinti pinigai už automobilį, o automobilis liks E. I.. Tačiau ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovui E. I. už ieškovui parduotą automobilį sumokėtos pinigų sumos. Kaip nustatyta byloje, šalys rašytinės automobilio pirkimo-pardavimo sutarties byloje nepateikė, jie skirtingai aiškina apie automobilio kainą, ieškovas tvirtina, kad atsakovui E, I. už automobilį sumokėjo 20 021,16 Lt., atsakovai tvirtina, kad už automobilį ieškovas sumokėjo 7 500 Lt.
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjama gali būti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. tokiomis, kurios nurodytos įstatyme – CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse.
Atsakovo E. I. paaiškinimą apie automobilio kainą patvirtina pažyma-sąskaita, kad atsakovas E. I. 2007-03-10 pirko automobilį iš A. P. individualios įmonės už 7 800 Lt. (b. l. 45), už šį automobilį A. P. individuali įmonė sumokėjo 2000 eurų (b. l. 50-55). Minėtų dokumentų šalys byloje neginčija, todėl teismas jais vadovaujasi nustatydamas automobilio kainą. Dokumentuose nurodyta kaina yra artima atsakovo nurodytai automobilio pardavimo kainai, todėl tikėtina, kad automobilis buvo parduotas už 7500 Lt.
Teismas nesivadovauja byloje Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro išvada ir VšĮ „Emprekis“ pažyma dėl ginčo automobilio vertės nustatymo (b. l. 67, 71-72), nes minėtuose dokumentuose nurodyta vidutinė tokios markės (VW Passat 1,8 arba 1,9 tdi) ir modelio automobilio 2007 m. liepos mėnesio rinkos kaina negali būti tiesiogiai pritaikyta ginčo automobiliui. Ginčo automobilis autoekspertų biuro nebuvo apžiūrėtas, nebuvo įvertinta automobilio techninė būklė, nenustatyti automobilio sužalojimai, kurie užfiksuoti automobilio pirkimo-pardavimo dokumentuose, ir kiti sužalojimai, apie kuriuos kalbėjo šalys. Nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo praėjo nemažai laiko ir, kaip pripažino atsakovai, automobilis po 2007-07-27 buvo suremontuotas, ieškovo padaryti automobilio sužalojimai pašalinti. Taigi vidutinė transporto priemonės kaina negali būti sutapatinta su ginčo transporto priemonės kaina. Be to, kaip nustatyta byloje, ginčo transporto priemonės vertė buvo nustatyta šalių susitarimu (CK 6.313 str.1d.), tokiu būdu nustatyta automobilio kaina nebūtinai turi sutapti su automobilio vidutine rinkos kaina. Be to, byloje nėra duomenų, kad šalys nustatė kainą remdamiesi VšĮ „Emprekis“ arba žinyno „Automobilio rinkos kainos“ duomenimis. Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad teismas privalėjo nustatyti automobilio kainą remdamasis UAB Kauno nepriklausomų autoekspertų išvada arba ekspertize. Taip pat negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas E. I. pardavė automobilį pigiau negu nupirko. Automobilio kaina buvo nustatyta šalių susitarimu, tai pripažįsta ir ieškovas, todėl atsakovo sprendimas parduoti automobilį už mažesnę kainą buvo sąlygojamas ne tik atsakovo sumokėta kaina už automobilį, bet ir ieškovo pasiūlyta kaina, už kurią ieškovas sutiko automobilį pirkti. Ieškovo motyvai, kad atsakovai tiksliai nepamena, kokiais pinigais, eurais ar litais, už automobilį sumokėjo ieškovas, esminės reikšmės byloje neturi, nes atsakovai laikosi tos pozicijos, kad automobilis buvo parduotas už 7500 Lt., o prieštaravimai atsakovų paaiškinime dėl pinigų valiutos nesusiję su didesne negu tvirtina atsakovai pinigų suma, kurią ieškovas sumokėjo atsakovui H. I. už atsakovo E. I. automobilį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, kalbėdamas apie automobilį, kurio, jo nuomone, vertė yra kelis kartus didesnė negu priteista ieškovui pinigų suma, nepageidauja paimti automobilį natūra, nors atsakovas sutiko ieškovui automobilį atiduoti (b. l. 92).
Vertinant šalių veiksmus konstatuojama, kad ieškovas, pirkdamas automobilį, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, jis raštu neįformino pirkimo-pardavimo sutarties, sumokėjęs pinigus nepaėmė pakvitavimo, ir tada, kai faktiškai valdė automobilį (2007-07-27), ieškovas paliko automobilį atsakovams, nesirūpino jo saugumu ir tik daugiau kaip po metų kreipėsi į ekspertus ( (2008-11-20) dėl ginčo automobilio vertės nustatymo. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas negalėjo pristatyti ekspertams automobilį įvertinimui po to, kai paaiškėjo, kad automobilis neatitinka ieškovo lūkesčių. Taigi negalima sutikti su apelianto motyvais, kad atsakovai nebendradarbiavo su ieškovu. Priešingai, visą laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo ieškovo pirktu automobiliu rūpinosi atsakovas E. I. (b. l. 116). Visi minėti faktai patvirtina, kad ieškovas, įgyvendindamas savo teises, tinkamai jomis nesirūpino, dėl to jo veiksmai neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad teismas neprotingai nustatė automobilio kainą, nes civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas buvęs įvykęs, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus negu jo nebuvus. Taigi vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, taikant CPK 185 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo principus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė.
Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas CPK 328, 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui E. I. priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b. l. 110). Atsakovus E. I. ir H. I. apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė G. G. (b. l. 112, 113), už advokatės teisinės paslaugas atsakovas E. I. sumokėjo 1500 Lt. (2009-06-08 mokėjimo pavedimas, b. l. 111). Advokatė atsakovų vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo atsakovams apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Remiantis pateiktais įrodymais, yra pagrindas priteisti atsakovui E. I. tik dalį bylinėjimosi išlaidų, nes byla išnagrinėta teisme per vieną posėdį, nėra sudėtinga, susideda iš vieno tomo. Todėl iš ieškovo priteistinos būtinos ir protingo dydžio išlaidos už advokatės darbą apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 500 Lt (CPK 98 str. 2 d.). Taip pat iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų išsiuntimo (b. l. 104) išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str.), kurios sudaro 6,75 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš ieškovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ):
1) 500 (penkis šimtus) Lt už advokato teisinės paslaugas apeliacinės instancijos teisme
atsakovui E. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini));
2) 6 (šešis) Lt 75 ct valstybei už procesinių dokumentų išsiuntimą.