Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. Z. , D. Z. , V. Z. , OAO „Russkom“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį atmesti, civilinėje byloje Nr. 2-2675-265/2009 pagal ieškovų J. Z. , D. Z. , V. Z. , OAO „Russkom“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos namai SPRUT“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog kreditoriai OAO „Niznekamskneftehim“ ir BI „Moldomukrtrans“ yra įgalioję ieškovus ginti jų pažeistas teises, todėl nagrinėtini tik reikalavimai, dėl ieškovų galimai pažeistų teisių. Teismas nustatė, kad iškeldamas bankroto bylą, 2009 m. liepos 1 d. nutartimi teismas įpareigojo administratorių pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukti per 15 dienų nuo teismo nutarties patvirtini įmonės kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos. BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje Nr. B2-1813-265/2009 patvirtinti 2009 m. spalio 9 d. nutartimi. Nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo įsiteisėjo 2009 m. spalio 21 d., kreditorių susirinkimas sušauktas 2009 m. lapkričio 7 d. Teismas nurodė, kad ĮBĮ nenustato termino, per kurį kreditoriai turi būti informuoti apie įvyksiantį susirinkimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad sušaukiant pirmąjį kreditorių susirinkimą buvo pažeisti Įmonių bankroto įstatymo reikalavimai. Sušaukdamas pirmąjį kreditorių susirinkimą, užsienio juridiniams asmenims OAO „Russkom“, OAO „Niznekamskneftehim“ ir BI „Moldomukrtrans“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė 2009 m. lapkričio 13 d. išverstą pranešimą apie 2009 m. lapkričio 17 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimą. Teismo teigimu, įmonių bankroto įstatymas nenumato administratorius pareigos kreditoriams, kurių buveinė yra užsienio valstybėje, pateikti balsavimo raštu biuletenio, administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus ataskaitos vertimo į anglų ar kitą jiems suprantamą kalbą. Nors teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose turi kiekvienas kreditorius, kreditoriaus turimi balsai kreditorių susirinkime ir jo galimybės balsuojant daryti įtaką kreditorių susirinkimo sprendimams tiesiogiai priklauso nuo jo reikalavimų bankrutuojančiai įmonei dydžio. Kreditoriaus OAO „Russkom“ patvirtintas finansinis reikalavimas yra 259 073,71 Lt, t.y. 5,3 proc. visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų. 2009 m. lapkričio 17 d. kreditorių susirinkime dalyvavo ir balsavo raštu BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 4 259 516,36 Lt arba 87,62 proc. visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų ginčijami nutarimai buvo priimti nepažeidžiant kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos (ĮBĮ 24 str.), kreditoriai J. Z., D. Z. , V. Z. , dalyvaudami susirinkime, įgyvendino Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisę ginti savo reikalavimus. Kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog buvo pažeistos kreditoriaus OAO „Russkom“ Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintos teisės, nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nutarimai 2009 m. lapkričio 17 d. BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditorių susirinkime priimti neteisėtai. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovai iš esmės skundžia susirinkimo sušaukimo tvarką, o ne kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 21 straipsnio antrosios dalies 3 punkto nuostatą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką, penktosios dalies nuostatą, kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.

Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 1 d. nutartimi UAB „Prekybos namai SPRUT“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovai J. Z. , D. Z. . Z. , V. Z. ir OAO „Russkom“ 2009 m. lapkričio 27 d. ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė teismo pripažinti negaliojančiais 2009 m. lapkričio 17 d. BUAB „Prekybos namai SPRUT“ priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus. Skundžiama nutartimi teismas nutarė atmesti ieškovų ieškinį.

Atskirajame skunde ieškovai teigia, kad teismas grubiai pažeidė proceso teisės normas, ieškinį atmetęs ne sprendimu, o nutartimi bei padarė kitų proceso teisės pažeidimų, kurių apeliacinės instancijos teisme neįmanoma ištaisyti.

Pažymėtina, kad kol vyksta bankroto byla, skundų dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais išsprendimas turi būti atliekamas bankroto byloje, nutartimi išsprendžiant skundu pareikštus reikalavimus. Tai nulemta siekio bankroto bylas išnagrinėti kuo operatyviau ir efektyviau. Siekiant šio tikslo, įstatymas įtvirtina bankroto bylos nagrinėjimo procesinius ypatumus, leidžiančius užtikrinti proceso spartą, kuo didesnę finansinę grąžą kreditoriams ir skolininko interesų apsaugą. Dėl to galimybė nagrinėti atskirus skundus ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinama su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, gavęs kreditorių skundą dėl BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditorių susirinkimo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarimų pripažinimo negaliojančiais, neturi pagrindo iškelti atskiros bylos. Tokiu atveju kreditorių skundų priėmimo klausimą teismas turi perduoti spręsti į bankroto bylą, o tuo atveju, jeigu skundas jau yra priimtas ir iškelta atskira civilinė byla, ši byla turėtų būti prijungta prie bankroto bylos. Tai taip pat padėtų išvengti skirtingų procesinių sprendimų dėl tų pačių civilinėse bylose iškilusių klausimų priėmimo.

Šioje byloje kreditoriams J. Z. , D. Z. , V. Z. J. Z. ir OAO „Russkom“ pareiškus ieškinį dėl BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditorių susirinkime 2009 m. lapkričio 17 d. priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teismas šį ieškinį turėjo nagrinėti bankroto byloje ir laikyti jį skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, nepriklausomai nuo to, kaip šį procesinį dokumentą pavadino jį padavę asmenys, o ne iškelti atskirą bylą. Tokiu atveju civilinio proceso taisyklių, reglamentuojančių pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui procesą, teismas neprivalėjo laikytis. Išnagrinėjęs tokį skundą, teismas dėl jo ir turėjo priimti nutartį, bet ne sprendimą. Tad nėra pagrindo pripažinti, kad teismas, išnagrinėjęs ieškovų skundą dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, padarė proceso teisės pažeidimus, dėl kurių klausimą išsprendė ar galėjo išspręsti neteisingai.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas, iškėlęs atsakovui bankroto bylą, įpareigojo administratorių per 15 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą.

Kaip matyti iš byloje esančio Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarties nuorašo, šia nutartimi teismas, be kita ko, patvirtino J. Z. , D. Z. , V. Z. . Z. , OAO „Russkom“ kreditorinius reikalavimus. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs kreditorių J. Z. , D. Z. , V. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarties, 2009 m. spalio 21 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria RUAB ,,Pamario apdaila“ įrašyta į kreditorių sąrašą ir patvirtintas jos 76 584 Lt finansinis reikalavimas. Tai reiškia, kad jau 2009 m. spalio 9 d. apeliantų kreditoriniai reikalavimai faktiškai jau buvo patvirtinti, o ši nutartis įsiteisėjo 2009 m. spalio 21 d.

Atskirajame skunde apeliantai taip pat nurodo, kad kreditoriai, kuriems nebuvo tinkamai pranešta apie susirinkimą, neteko galimybės dalyvauti susirinkime ir pareikšti savo nuomonės svarstomais klausimais: administratorius pranešimus užsienio kreditoriams išsiuntė tik realiai likus vienai darbo dienai iki susirinkimo, priedai prie pranešimo buvo neišversti į kreditoriams suprantamą kalbą, todėl kreditoriai negalėjo imtis veiksmų, kad galėtų dalyvauti susirinkime ar pareikšti nuomonę dėl visų svarstytų klausimų. Taigi, atskirajame skunde iš esmės teigiama, kad apeliantui OAO „Russkom“ nebuvo laiku pranešta apie vyksiantį kreditorių susirinkimą ir jis, kaip ir kiti kreditoriai, neturėjo realių galimybių pasinaudoti visomis kreditoriui suteikiamomis teisėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad nutartimi, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teismas nustatė 15 dienų terminą sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, o šį įpareigojimą administratorius, išsiuntęs 2009 m. lapkričio 13 d. pranešimą (b.l. 10, 11), įvykdė, o OAO „Russkom“ iki susirinkimo pradžios buvo žinoma apie vyksiantį kreditorių susirinkimą (b.l. 20, 21), nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos šio kreditoriaus teisės. Nors teismas jau 2009 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtino šio kreditoriaus reikalavimus, tačiau tik 2009 m. lapkričio 25 d. apeliantas sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu, ginsiančiu jo teises ir interesus atsakovo bankroto byloje (b.l. 25, 26). Apeliantai atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių aplinkybių ir pasiūlymų, kuriuos būtų nurodęs ir pateikęs kreditorių susirinkime OAO „Russkom“ ir kurie būtų galėję lemti kitokią kreditorių susirinkimo baigtį. Nors apeliantai teigia, kad ketino pasiūlyti sudaryti taikos sutartį, tačiau toks klausimas buvo įrašytas į darbotvarkę ir susirinkimo metu jis buvo svarstomas. Atsižvelgiant į tai, kad susirinkimo metu dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė 82,63 proc. (b.l. 42-54), nėra pagrindo spręsti, kad priimti sprendimai galėtų prieštarauti kreditorių, priėmusių atitinkamus sprendimus, interesams ir pažeistų jų teises.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.