Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 5LR1002201/RŽ51-726

NUTARIMAS

2015 m. liepos 8 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje

D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, nevedęs, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. balandžio 2 d., 13.00 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir vairuodamas autotransporto priemonę, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), ir pateikė tranzitinę muitinės deklaraciją MRN 15CH00000142333206, kurios krovinys yra Malboro cigarečių tuščios pakuotės - 7196 kg. Muitinės tranzito deklaracijos MRN 15CH00000142333206 18 langelyje nurodyta, kad krovinys išvykimo įstaigoje buvo pakrautas į autotransporto priemonę, valst. (duomenys neskelbtini). Perkrovęs krovinį be raštiško muitinės leidimo į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. R. pažeidė Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, 1992 m. spalio 12 d., nustatančio Europos Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 46 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo 209 straipsnio l dalies 4 punkte.

Teismo posėdžio metu D. R. su pažeidimu nesutiko ir parodė, jog 2015 m. kovo mėn. iš savo darbovietės (duomenys neskelbtini) gavo SMS pranešimą, jog yra priimtas užsakymas ir reikia jam vykti į (duomenys neskelbtini). Atvykus į minėtą įmonę ir įėjus į sandėlį, ant pakrautuvo sutiko darbuotoją. Pastarajam pasakė, jog jis atvyko krovinio, t. y. 19 vnt. palečių, kurį gabens į Klaipėdą. Krovinys buvo pakrautas apie 16.00 val., minėtas darbuotojas pateikė jam voką su dokumentais, atskirai įdavė CMR, kurio 17 grafoje jis uždėjo antspaudą ir pasirašė. Grafoje „Sekantis vežėjas“ buvo jis. Vieną CMR egzempliorių paliko (duomenys neskelbtini). Kad reikės atlikti muitinės procedūras, jo neperspėjo. Deklaracijos jis nematė, kadangi ji buvo voke. 2015 m. balandžio 2 d. pristačius krovinį į (duomenys neskelbtini), įmonės darbuotojai pateikė krovinio dokumentus. Ši moteris, patikrinusi pateiktus krovinio dokumentus, jam pasakė, kad gabenamo krovinio dokumentai blogai sutvarkyti ir liepė jam važiuoti su dokumentais į muitinės postą, esantį adresu Šilutės pl., Klaipėda, po ko, ten buvo sulaikytas. D. R. paaiškino, jog jo darbovietė (duomenys neskelbtini) nebuvo informuota, jog pakrautas krovinys turės būti pateikiamas muitinei, koks krovinys buvo pakrautas ir vežamas, jis nežinojo, prekės buvo pakrautos iš sandėlio, o ne iš vienos autotransporto priemonės į kitą.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Jūratė Galginienė parodė, jog D. R., atvykęs į muitinės postą, pateikė krovinį tranzito procedūros užbaigimui. Deklaracijoje buvo nurodyta, kad krovinį gabens viena autotransporto priemonė, o faktiškai krovinys buvo atgabentas su kita autotransporto priemone. Buvo nustatyta, jog krovinys buvo perkrautas. Iš (duomenys neskelbtini) pateikto paaiškinimo matyti, kad krovinio perkrovimo darbus atliko (duomenys neskelbtini). Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, 1992 m. spalio 12 d., nustatančio Europos Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 46 straipsnio 1 dalis numato, kad prekės iš vienos į kitą transporto priemonę gali būti perkrautos tik su muitinės leidimu, tačiau tokio leidimo šiuo atveju nebuvo duota. Europos Bendrijos muitinės kodekso 40 straipsnyje nustatyta, jog prekės, kurios pristatomos į muitinę asmens, kuris jas įvežė arba kitais atvejais, prisiėmusio atsakomybę už prekių įvežimą, prisiima ir atsakomybę dėl šių prekių. Remiantis šiomis nuostatomis, D. R. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Liudytoja L. E. parodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) buhaltere – ekspeditore, priima užsakymus, siunčia vairuotojus į pakrovimo - iškrovimo vietą, gautą informaciją iš užsakovo pateikia vairuotojui, šiuo atveju taip pat buvo priimtas užsakymas. Grįžus D. R. iš kitos valstybės ir tam, kad į Klaipėdą nevažiuotų tuščia autotransporto priemonė, buvo priimtas šis užsakymas. Krovinį reikėjo pervežti iš Kauno į Klaipėdą. D. R. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), apie 16 val., į autotransporto priemonę, (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas krovinys. Jei gabenant krovinį susitariamos papildomos sąlygos, visada vairuotojai apie tai informuojami. Jei užsakovas nurodo, kad vairuotojas privalo paimti krovinio deklaraciją ir ją reikia pristatyti į muitinę, tai yra papildomos sąlygos. Šiuo atveju papildomų sąlygų susitarta nebuvo. D. R. vykdė vietinį krovinio pervežimą, krovinys į Lietuvą įvežtas nebuvo. Kas yra krovinio siuntėjas, nežino. Žino, tik tai, kad krovinys turi būti pakrautas Kaune, o iškrautas Klaipėdoje, bei buvo nurodyta, kad tai bus 19 vnt. palečių popierinių pakuočių. Apie transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nežino.

2015 m. balandžio 2 d., 2015 m. balandžio 6 d., (duomenys neskelbtini) paaiškinimu nustatyta, jog iš užsakovo (duomenys neskelbtini) buvo gautas užsakymas Nr. 2015-03-02 dėl krovinio pervežimo. Nustatyta, jog krovinio pakrovimas 2015 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini), iškrovimas – 2015 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) atliko tik vietinį krovinio pervežimą, t. y. tik Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 5, 20).

Tranzitu – lydinčiuoju dokumentu nustatyta, jog krovinio siuntėjas (duomenys neskelbtini), krovinio gavėjas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog išvykimo metu transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščiu nustatyta, jog krovinio siuntėjas (duomenys neskelbtini), krovinio gavėjas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog krovinio vežėjas (duomenys neskelbtini), kitas vežėjas (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

(duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. K. paaiškinimu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pasikrovė (duomenys neskelbtini) krovinį, kuris turėjo būti nugabentas į (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog krovinį pasikrovė autotransporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau krovinį į nustatytą vietą pristatė kita autotransporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog krovinys buvo perkrautas nenorint vėluoti užsakovui ir nenorint, kad pasibaigtų tranzito terminas (b. l. 10).

Sutartimi Nr. 2015-03-02 nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo. Nustatyta, jog krovinio pakrovimas 2015 m. balandžio 1 d., iškrovimas 2015 m. balandžio 2 d. Nustatyta, jog krovinio pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), iškrovimo – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, N575-344/12).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta administracinė atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą, tai yra muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimą iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo.

Pažymėtina, kad Tarybos Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose.

D. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis pažeidė muitinio tikrinimo muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tarką, t. y. už krovinio perkrovimą iš vienos transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kitą transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be raštiško muitinės leidimo.

Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta ir tai, jog krovinys į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojų. Šias aplinkybes patvirtina ne tik byloje esantys įrodymai – D. R. ir liudytojos L. E. parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga - (duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. K. pasirašytas paaiškinimas (b. l. 10). Be to, D. R. nurodė, jog nebuvo informuotas (duomenys neskelbtini) darbuotojų apie tai, kad krovinys yra tranzitinis ir jį reikės pristatyti į muitinę. Tai, jog krovinį reikės pristatyti į muitinę, nežinojo ir užsakymą dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) priėmusi liudytoja L. E.. Pažymėtina, jog apie tai, kad krovinį reikia pristatyti į muitinę, D. R. sužinojo tik jį pristatęs į sutartyje nustatytą vietą, t. y. į (duomenys neskelbtini), kurios darbuotoja liepė jam važiuoti į muitinės postą.

Motyvuojamoji dalis

Minėto reglamento 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako (a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; (b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Pastarojo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepaisant 1 dalyje nustatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. Taigi pagal Bendrijos muitinės kodeksą muitinės procedūros vykdytojas yra vežėjas arba gavėjas.

Analizuojant ir vertinant bylos medžiagą, akivaizdu, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, jog D. R. perkrovė krovinį iš vienos transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kitą transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, krovinį į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovė (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojai, todėl akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas D. R. atžvilgiu surašytas nepagrįstai. Tokiu būdu, konstatuotina, kad D. R. veikoje nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimo kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio l dalies 4 punktą D. R. atžvilgiu nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.