- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-01-24
- Bylos Nr.
- A2.9.-6-874/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00590-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Pažeidėjas
- E. T.
- Advokatai
- Giedrė Striaukienė
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Robertui Žukui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. T., jos atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, nesusituokusios, turinčios vidurinį išsilavinimą, nedirbančios, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-09-18 Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK VPS PP specialistė D. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 62P-2958684-13 dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad E. T. 2013 m. rugpjūčio 24 d. apie 13 val. 45 min. nepanaudojo tėvų (motinos) valdžios vaiko interesams, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kibo prie mažamečio A. D., vadino jį necenzūriniais žodžiais, susistumdė.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. T. nepripažino padariusi pažeidimą, kuriuo yra kaltinama ir paaiškino, kad savo sūnų A. V. auklėja tinkamai. 2003 m. jų šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl netinkamo vaiko tėvo elgesio, tačiau po metų buvo išbraukta. 2011 m. mirus vaiko tėvui, A. tapo uždaras, ėmė mažai bendrauti su vaikais, nes šie jos sūnų nuolat erzina, sako, kad „motina pakorė tavo tėvą“. Mokykloje sūnus turi mažai draugų, namo kieme nenori būti, geriau eina į Melioratorių kvartalą, kur turi draugų. Su sūnumi lankėsi Joniškio psichikos sveikatos centre, pas psichologą. Po to, sūnaus elgesys pasikeitė, tapo ramesnis. Stengiasi, kad sūnus būtų viskuo aprūpintas, nuolat bendrauja su vaiku, eina pasivaikščioti, moka už papildomai lankomas anglų kalbos pamokas, visada dalyvauja tėvų susirinkimuose, bendrauja su sūnaus mokytoja. Su R. D., kuri parašė pareiškimą policijai dėl jos sūnaus elgesio, konfliktuoja jau seniai. Jai apie protokole minimą vaikų konfliktą pranešė policijos pareigūnai tik po pusės mėnesio, sūnus nieko konkretaus nebeprisiminė apie įvykį. Kad berniukai susistumdė, tai nėra kažkoks ypatingas įvykis. Prašo nutraukti jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą, nes ji tinkamai rūpinasi vaiku ir pažeidimo nepadarė.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas nurodė, kad konfliktas tarp vaikų kieme buvo, mokyklos pateiktoje charakteristikoje kalbama apie A. V. neigiamą elgesį ir tai rodo motinos nepakankamą auklėjimą. Prašo pripažinti E. T. kalta pagal ATPK 181 str. 1 d. skirti sankcijoje numatytą nuobaudą.
Liudytoja D. B. posėdžio metu paaiškino, kad E. T. pažįsta seniai, nes anksčiau su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais važiuodavo į šeimyninius konfliktus. Kol buvo gyvas A. V. tėvas, šeimoje vykdavo konfliktai, smurtas, išgėrinėjimai. Tada A. dar buvo mažas. Kai mirė vaiko tėvas, šeimyniniai konfliktai baigėsi. Pamena, kad pareiškėja R. D. atėjo būdama labai susijaudinusi, būdama neblaivi, todėl ji liepė pastarajai ateiti kitą dieną. Administracinio teisės pažeidimo protokolą E. T. surašė remdamasi vaikų paaiškinimais, be to, bendraudama su E. T., susidarė įspūdį, kad pastarajai trūksta žinių apie vaiko auklėjimą. Apklausiami vaikai sakė, kad A. V. kieme „ereliuoja“, todėl jie nenori su A. bendrauti. Vaikus apklausė, dalyvaujant jų motinoms arba socialinėms pedagogėms. Ką vaikai sakė, tą ji užrašė. A. V. apklausė dalyvaujant motinai E. T. Apklausos metu E. T. nuolat kalbėjo, trukdė vykdyti apklausą. Mano, kad vaikai elgiasi taip, kaip šeimoje elgiasi tėvai. E. T. neigė, kad netinkamai auklėja sūnų. Konfliktai tarp vaikų įvyksta dažnai, bet protokolus tėvams rašo ne visada, o tik, kai vaikų tėvams nepavysta taikiai išsiaiškinti tarpusavyje. Šiuo atveju R. D. atsisakė taikiai spręsti tarp vaikų įvykusį konfliktą.
Nepilnametis liudytojas A. V. posėdžio metu paaiškino, kad mokosi Joniškio „Saulės“ mokyklos 4 klasėje. Klasėje yra 25 mokiniai, turi du draugus. Su kitais sutaria, bet jie prasivardžiuoja. Klasėje yra gal keturi vaikai, kuriuos „stipresni“ vaikai nuolat skriaudžia, erzina. Jis yra vienas iš tų skriaudžiamų. Su kiemo vaikais nesutaria, todėl į kiemą neina. Pamena, kad vasaros pabaigoje kieme susistumdė su A. D. Dėl ko, nebepamena, nes su A. D. yra ne kartą konfliktavęs. Iš mokyklos grįžta apie 13 val. 30 min. Po to, ruošia pamokas, žaidžia, eina miegoti apie 21 val. 30 min. Su mama sutaria gerai, kartu žaidžia, eina pasivaikščioti, į parduotuves. Kartais su mama susipyksta, nes ši neleidžia ilgiau žaisti kompiuteriu. Lanko papildomas anglų kalbos pamokas.
Šalies argumentai
R. D. 2013-08-29 pareiškime policijai nurodyta, kad 2013-08-24 Žemaičių kv., Joniškio m., jos nepilnametį sūnų A. D. primušė A. V., kuris nuolat kimba ir užgaulioja (7 b. l.).
Nepilnamečio A. D. 2013-08-29 paaiškinime policijai nurodyta, kad 2013-08-24 jam su draugais žaidžiant kieme, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo A. V. Žaisdamas su vyresniu vaiku, netyčia „kepštelėjo“ A. V. per veidą. Pastarasis nusikeikė, pasakė, kad jei bus „mėlynė“, pasakys mamai ir nuėjo. Po kurio laiko sugrįžęs pagrasino, kad „duos į snukį“ ir vėl nuėjo. Po to, sugrįžęs sudavė kumščiu jam į galvą ir nuėjo. A. V. dažnai jį užgaulioja, vadina įvairiais žodžiais (8 b. l.).
Nepilnamečio E. K. 2013-09-09 paaiškinime policijai nurodyta, kad 2012-08-24 su kitais vaikais buvo Žemaičių kv., Joniškio m., prie sūpynių. Atėjęs A. V. ėmė kabinėtis prie A. D. Tarp A. V. ir A. D. kilo žodinis konfliktas, jie susistumdė. E. P. juos išskyrė. A. V. dažnai kabinėjasi prie mažesnių kiemo vaikų, juos užgaulioja. Dėl A. V. netinkamo elgesio su pastaruoju niekas kieme nenori bendrauti (10 b. l.).
Nepilnamečio E. P. 2013-09-11 paaiškinime policijai nurodyta, kad 2013-08-24 būdamas prie sūpynių Žemaičių kv., Joniškio m., pamatė, jog A. V. kabinėjasi prie A. D., vadina pastarąjį necenzūriniais žodžiais. Pastariesiems susistumdžius, jis išskyrė. Tuo metu atėjusi A. D. mama pradėjo barti A. V., kad šis skriaudžia A. A. V. dažnai nori pasirodyti prieš kitus vaikus, skriaudžia mažesnius už save (11 b. l.).
Nepilnamečio M. V. 2013-09-09 paaiškinime policijai nurodyta, kad 2013-08-24 buvo su draugais kieme Žemaičių kv., Joniškio m. Atėjęs A. V. ėmė kibti prie A. A. su A. susiginčijo. A. V. pargriovė ant žemės A. Pastarasis ėmė verkti. Jiems nuėjus į namo (duomenys neskelbtini) kiemą, A. V. atsekė iš paskos ir ranka pliaukštelėjo A. per ausį. A. su A. susistumdė (12 b. l.).
Nepilnamečio A. V. 2013-09-18 paaiškinime policijai nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, jam būnant kieme, dėl kažko susipyko ir susistumdė su A., su kuriuo pykstasi jau apie metus laiko. Vaikai dažnai jį kaltina dalykais, kurių jis nepadarė (13 b. l.).
Iš pažymos apie baustumą matyti, kad E. T. administracine tvarka pagal ATPK 181 str. nebausta (15-18 b. l.).
Iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-11-19 rašto Nr. (17.24)-SV-1137 matyti, kad E. T. šeima nėra Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje (29 b. l.).
Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos 2014-01-14 A. V. charakteristikoje nurodyta, kad A. su klasės draugais bendrauja noriai, bet vaikai laikosi atokiai, šalinasi, kartais provokuoja, kas A. pratrūktų. A. autoritetą klasėje pernai bandė ginti ir jėga. Pastaruoju metu mažiau konfliktuoja, save kontroliuoja, susivaldo. A. elgesys šiuo metu vertinamas teigiamai, klasėje problemų nėra, per pamokas pastabų negauna. A. stengiasi mokytis, papildomai lanko anglų k. privačias pamokas, beveik visada atlieka namų darbus. Į klasę ateina tvarkingas, švarus, turi visas mokymosi priemones. A. mama visada dalyvauja tėvų susirinkimuose, domisi A. mokymusi, elgesiu. Klasės auklėtojos manymu A. gauna pakankamai dėmesio, globos, meilės (37 b. l.).
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009).
ATPK 256 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. T. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., padarymo.
ATPK 181 str. numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 3.155 str., apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 str. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką nagrinėjant bylas pagal ATPK 181 str., yra išaiškinęs, kad tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią (nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1379/2007, Nr. N438-1085/2010, Nr. N438-128/2011). Be to, nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 str., privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. turi būti renkama vaiką charakterizuojanti medžiaga ir pan. (nutartis administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, Nr. N438-1085/2010). Taigi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką E. T. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. 1 d. nepakanka vien tik fakto, kad jos sūnus atliko priešingą teisei veiką (susistumdė kieme su kitu vaiku). Šiuo atveju turi būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė motinos valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs priešingos teisei veikos padarymą.
Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 62P-2958684-13 tik nurodyta, kad E. T. nepanaudojo tėvų (motinos) valdžios vaiko interesams ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d. Tačiau kokiais veiksmais (veikimu ar neveikimu) pasireiškė šis E. T. padarytas administracinis teisės pažeidimas, kokius veiksmus ji turėjo atlikti ir kokių neatliko, protokole nenurodyta. Teismo nuomone, byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad E. T. būtų netinkamai prižiūrėjusi ir auklėjusi savo sūnų A. V. Priešingai, iš Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos pateiktos charakteristikos matyti, kad E. T. tinkamai atlieka savo pareigas, numatytas CK 3.155 str. – rūpinasi, kad vaikas ateitų į mokyklą tvarkingas, švarus, turėtų visas mokymosi priemones, visada dalyvauja klasės tėvų susirinkimuose, domisi sūnaus mokymusi, elgesiu, rūpinasi, kas sūnus lankytų papildomas anglų kalbos pamokas, lankėsi su vaiku pas psichologą po vaiko tėvo mirties, konstatuota, kad vaikas gauna pakankamai motinos dėmesio, globos ir meilės. E. T. šeima nėra įrašyta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, byloje nėra duomenų, kad E. T. anksčiau būtų bausta pagal ATPK 181 straipsnį.
Iš liudytojos D. B., kuri surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą šioje byloje, teisme duotų parodymų matyti, kad dėl kiekvieno vaikų konflikto, susistumdymo vaikų tėvai netraukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. Policijos pareigūnė nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas rašomas tais atvejais, kai konfliktavusių vaikų tėvai nesutinka taikiai spręsti iškilusių nesutarimų. Tokiu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės klausimas susiejamas ne vien su kalte, bet ir su subjektyvia pareiškėjo pozicija. Iš bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų matyti, kad A. V. elgesys pasikeitė po tėvo mirties, A. V. kiti vaikai dažnai provokuoja, kad šis „pratruktų“. E. T., atsižvelgdama į pedagogų pastabas, su sūnumi lankėsi Joniškio psichikos sveikatos centre, pas psichologą ir matyti, kad to rezultate A. elgesys mokykloje pasikeitė į gerąją pusę. Iš byloje esančių nepilnamečių vaikų apklausų matyti, kad visi vaikai apie A. V. ir A. D. konfliktą pasakoja skirtingai, teigia, kad A. V. skriaudžia už save mažesnius vaikus, nors iš paaiškinimų matyti, kad tiek A. D., tiek kiti apklausti vaikai yra vyresni už A. V. Kada, kokiomis aplinkybėmis ir kuriuos mažesnius vaikus galimai skriaudė A. V., byloje nenustatyta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, kad E. T. netinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į motinos valdžią ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad jos nepilnametis sūnus A. V. nedarytų teisės pažeidimų.
Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
ATPK 250 str. 1 p. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad E. T. 2013 m. rugpjūčio 24 apie 13 val. 45 min. nepanaudojo motinos valdžios vaiko interesais, laikytina, kad kaltinimai jos atžvilgiu pagal ATPK 181 str. 1 d. yra nepagrįsti ir administracinė byla E. T. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 224 str., 250 str. 1 p., 287 str. 2 p., teismas
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.