Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. ir Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiais, ir A. B. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikius ir suėmus nuo 2004 m. sausio 5 d. iki 2004 m. kovo 30 d., bei bausmės dalis, atlikta pagal 2005 m. sausio 18 d. ir 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžius nuo 2004 m. balandžio 7 d. iki 2004 m. birželio 8 d. ir nuo 2006 m. kovo 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. gruodžio 10 d. iki 2003 m. gruodžio 27 d., Kauno m., veikdamas grupe su nenustatytais asmenimis, organizavo didelės - 153 110,57 Lt - vertės svetimo turto, priklausančio bendrovei (duomenys neskelbtini), pagrobimą, t. y. nusikaltimą padarė šiomis aplinkybėmis: 2003 m. gruodžio 10 d. prisidengdamas fiktyvios ekspedicinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu ir nebūdamas asmeniškai atsakingas už tranzito procedūros užbaigimą Lietuvos Respublikoje, perdavė vairuotojui J. Š. dokumentus - TIR Carnet knygelę, CMR, užsakymą - ir nurodė jam vilkiku „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykti, į Olandiją pasikrauti bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį 109 432 JAV dolerių (304 210 Lt) didelės vertės įvairios automobilių aparatūros „Clarion“ krovinį ir jį pagal pateiktus tranzito dokumentus - TIR Carnet Nr. YX40783059, CMR Nr. 123 ir sąskaitą faktūrą (invoice) Nr. 738 - per Lietuvos Respublikos teritoriją nuvežti į Maskvą gavėjui OOO „(duomenys neskelbtini)“. Nuo pat J. Š. išvykimo į Olandiją ir iki sugrįžimo į Lietuvą palaikydamas su juo ryšį telefonu 2003 m. gruodžio 22 d. J. Š. nurodė vilkiką „Mercedes Benz“, valst. Nr(duomenys neskelbtini), su kroviniu pastatyti į saugomą automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini)paėmė iš jo krovinio dokumentus bei automobilio raktelius, o 2003 m. gruodžio 27 d., apie 8 val., nenustatytam asmeniui perdavė vilkiko raktelius ir nurodė vilkiko su kroviniu buvimo vietą. Vilkikas su kroviniu buvo nuvarytas į nenustatytą vietą Kauno m., kur iš vilkiko puspriekabės, išardžius jos kairės pusės viršutinėje dalyje tentą laikantį trosą bei jį laikančias kniedes, nenustatyti asmenys pagrobė dalį gabento krovinio, t. y. bendrovei „(duomenys neskelbtini).“ priklausančias didelės vertės prekes: 288 vnt. garsiakalbių „Clarion SRK602“, bendros 2 365,49 Lt vertės; 64 vnt. garsiakalbių „Clarion SRR1334“, bendros 413,02 Lt vertės; 208 vnt. garsiakalbių „Clarion SRR6934“, bendros 2 135,52 Lt vertės; 8 vnt. kompaktinių diskų grotuvų „Clarion DCZ628“, bendros 2 234,08 Lt vertės; 28 vnt. automagnetolų su CD „Clarion ADZ628R“, bendros 2 299,79 Lt vertės; 60 vnt. automagnetolų su CD „Clarion DXZ938R“, bendros 5 016,11 Lt vertės; 120 vnt. automagnetolų su CD „Clarion DXZ738RMP“, bendros 9 680,22 Lt vertės; 144 vnt. automagnetolų su CD „Clarion DXZ638RMP“, bendros 11 616,26 Lt vertės; 378 vnt. automagnetolų su CD “Clarion DB358RMP“, bendros 29 938,28 Lt vertės; 144 vnt. automagnetolų su CD „Clarion DXZ538R“, bendros 11 658,50 Lt vertės; 120 vnt. automagnetolų su CD „Clarion DXZ438R“, bendros 9 715,42 Lt vertės; 60 vnt. automagnetolų su CD „Clarion DB338RB“, bendros 4 752,11 Lt vertės; 216 vnt. automagnetolų su CD”Clarion DB238R", bendros 17 107,59 Lt vertės; 120 vnt. automagnetolų su CD „Clarion BD239RG“, bendros 9 504,22 Lt vertės, 48 vnt. automagnetolų su CD „Clarion AX523R“, bendros 3 872,09 Lt vertės; 6 vnt. automagnetolų su CD „Clarion AX423R“, bendros 475,21 Lt vertės; 90 vnt. automagnetolų su CD „Clarion CD1500R“, bendros 6 705,75 Lt vertės; 192 vnt. automagnetolų su CD „Clarion CD1500RG“, bendros 14 305,61 Lt vertės; 4 vnt. automagnetolų su CD „Clarion XMDI“, bendros 316,81 Lt vertės; 4 vnt. monitorių „Clarion OHM833“, bendros 1 384,56 Lt vertės; 16 vnt. monitorių „Clarion VMA7192“, bendros 6 195,34 Lt vertės; 60 vnt. antenų „Clarion ZCP100“, bendros 281,61 Lt vertės; 20 vnt. antenų „Clarion ZCA407“, bendros 88 Lt vertės; 16 vnt. TV tiunerių „Clarion TTX7503Z“, bendros 990,32 Lt vertės; 10 vnt. dekoderių „Clarion DVN923“, bendros 58,67 Lt vertės, iš viso prekių už 153 110,57 Lt.

Nuteistojo A. B. skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką - didelės vertės svetimo turto pagrobimo organizavimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės ir, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės ir veikos juridinio įvertinimo nepaneigia. Byloje iš tiesų nėra nustatyti nusikalstamos veikos vykdytojai ar vykdytojas. Tačiau ši aplinkybė rodo tik nepakankamą ikiteisminio tyrimo pareigūnų profesionalumą ar patirties stoką ir apeliantui nepašalina baudžiamosios atsakomybės, kadangi bendrininkavimas nėra būtinas vagystės, numatytos BK 178 straipsnyje, sudėties požymis. Todėl vien tai, kad tik A. B. pripažintas kaltu organizavęs šio nusikaltimo padarymą ir nuteistas, nereiškia, kad BK 178 straipsnio 3 dalis šioje byloje pritaikyta netinkamai. Be to, BPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo išspręsti tik A. B. kaltės, jo padarytos nusikalstamos veikos juridinio įvertinimo ir bausmės klausimus. Nors apygardos teismas kai kurias bylos aplinkybes ištyrė nevisiškai, tačiau šios klaidos nėra esminės, todėl ištaisomos apeliacinio proceso metu.

Nuteistasis savo kaltę neigia, o dalies nuosprendyje aptartų įrodymų visai nevertina, t. y. apie juos nutyli, o kitus byloje surinktus įrodymus nepagrįstai vertina tik sau palankia linkme. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų J. Š. , R. Ž. , A. D. , L. B. , J. V. , D. B. , P. M. , A. M. parodymus ir protokoluose apie techninių priemonių panaudojimą bei telefoninių pokalbių stenogramose užfiksuotus duomenis. Visus šiuos savarankiškus įrodymus apygardos teismas įvertino jų visumos kontekste, t. y. nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.4, 3.1.8 punktų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ypač kruopščiai išanalizavo ir įvertino telefoninių pokalbių stenogramas. Šiose stenogramose esančiais duomenimis yra grindžiama nuteistojo A. B. kaltė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartimi buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka motyvuojant tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nuodugniai neišnagrinėjo nuteistojo A. B. apeliacinio skundo, kadangi nepasisakė dėl pokalbių įrašų teisėtumo. Nagrinėjant skundą iš naujo apeliacine tvarka šis baudžiamojo proceso pažeidimas ištaisomas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija susipažino su išreikalauta iš Muitinės kriminalinės tarnybos įslaptinta medžiaga, susijusia su telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrole. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės buvo priimtos Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2003 m. gruodžio 15 dienos nutartimi Nr. 2266S buvo sankcionuotas telefono abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių klausymasis nuo 2003-12-15 iki 2004-03-15. 2003 m. lapkričio 24 d. to paties teismo nutartimi Nr. 2122S sankcionuota telefono abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė iki 2004-02-24. 2003 m. gruodžio 8 d. nutartimi Nr. 2215S apygardos teismas sankcionavo telefono abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę nuo 2003-12-08 iki 2004-03-08. Ši medžiaga patvirtina, kad telekomunikacijų tinklais perduodama informacija buvo kontroliuojama teisėtai ir pagrįstai, todėl jos metu gauti duomenys, esantys telefoninių pokalbių stenogramose, teisėtai ir pagrįstai pripažįstami įrodymais baudžiamojoje byloje. Šių telefoninių pokalbių stenogramų įrodomoji vertė iš tikrųjų yra aiški ir nedviprasmiška. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistasis su asmenimis, kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnai įvardijo kaip nenustatytus, telefonu kalbėjosi ne apie televizorių ar kitos buitinės technikos įsigijimą ar pardavimą. Šiuose pokalbiuose minimos tokios aplinkybės ir išskirtinės detalės, kurios galėjo būti žinomos vagystėje dalyvavusiam asmeniui. Tai pokalbiuose aptariamos aplinkybės apie prekių atsirinkimą ir išrūšiavimą; krovinio perdavimą kitiems vairuotojams, tokiu būdu problemą perduodant jiems; krovinio palikimo vietą; apgailestavimas dėl neapsižiūrėjimo parenkant daiktus; aiškinimas, kad kolonėlės, antenos yra niekam nereikalingos; nurodymai, kaip sukomplektuoti prekes imant nuo padėklų; siekimas apžiūrėti prekes iš naujo su prožektoriumi; pokalbiai apie dėžių pjaustymą bei jų krovimą, daiktų vertę, prekių klasifikavimą, automobilio tento pažeidimą; derybos dėl prekių kainų ir šių prekių dalybos; domėjimąsi, ar transporto priemonę paėmęs Ramanauskas yra egzistuojantis asmuo ir patikimas; aiškinimas, kad tai yra žmogus be pavardės, nes jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir kt. Šios minėtuose pokalbiuose aptariamos aplinkybės visiškai sutampa su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Nors Muitinės kriminalinė tarnyba atsisakė išslaptinti telefoninių pokalbių pasiklausymo skyrimo pagrįstumą, t. y. minėtas teismo nutartis ir pagrindą, kuriuo teismas leido klausytis pokalbių, teisėjų kolegijos nuomone, tai nelaikoma esminiu teisės į gynybą arba rungtyniškumo principo pažeidimu dėl šių motyvų: pirma, teisėjų kolegija susipažinusi su teismui pateikta medžiaga ir minėtomis teismo nutartimis, iš kurių matyti, kad pasiklausymas buvo sankcionuotas pagrįstai ir esant pakankamam pagrindui, t. y. teisėtai; antra, teisėjų kolegijos nuomone, telefoniniai pokalbiai, kurių pasiklausymo teisėtumą išslaptinti atsisakyta, kaip įrodymai, vertinami kartu su kitais byloje surinktais, teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Be to, Muitinės kriminalinė tarnyba teismui, taip pat ir byloje dalyvaujantiems proceso dalyviams pateikė išsamią pažymą apie atliktų operatyvinių veiksmų eigą; trečia, išslaptinus teismui pateiktą medžiagą, būtų sudaryta galimybė visuomenei nepagrįstai susipažinti su operatyvinių tarnybų naudojamais operatyviniais metodais, taktikomis, atliekant operatyvinę veiklą konkrečiose bylose. Tai neabejotinai prieštarautų Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatoms ir tokiu būdu būtų neteisėtai paviešinta valstybės paslaptis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas neturėjo teisės perskaityti į teismo posėdį neatvykusio liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Tačiau šį pažeidimą, kuris neturėjo įtakos sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, apeliacinės instancijos teismas ištaisė apklausdamas paminėtą liudytoją. Jo parodymai nuteistojo kaltės nepaneigia ir nepatvirtina. Iš jų matyti, kad A. B. rūpinosi krovinio gabenimu ir nuolat palaikė ryšį su J. Š. ir kad raktų ir dokumentų prie valstybės sienos atvežti neprašė. Teisėjų kolegija netiki liudytojo J. Š. teisme duotais parodymais, kad automobilio raktus ir krovinio dokumentus jis paliko nepažįstamam vyrui vardu Arminas. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog raktelius ir krovinio dokumentus perdavė A. B. (t. 2, b. l. 48-49). Tai jis patvirtino ir akistatos su A. B. metu (t. 1, b. l. 53-56). Paminėto liudytojo parodymų keitimo priežastys yra visiškai nelogiškos ir neįtikinamos. Todėl teisėjų kolegija remiasi liudytojo J. Š. parodymais tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems teisėtais būdais gautiems įrodymams. Galiojantys įstatymai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam suteikia teisę laisvai rinktis gynybos taktiką, atsisakyti duoti ar keisti parodymus. Tačiau šioje byloje esantys akivaizdūs prieštaravimai A. B. parodymuose (pažinties su J. Š. neigimas, tvirtinimas, kad neužsiima tarptautiniais pervežimais) leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo parodymai, kaip savarankiškas įrodymų šaltinis, nėra patikimi, todėl jie pagrįstai įvertinti kritiškai. A. B. paaiškinimai apie dalies pagrobtų prekių atsiradimo pas nuteistąjį aplinkybes, juo labiau kad asmenį (M. T. ), tariamai jam davusį dalį automobilių aparatūros, nuteistasis prisiminė tik nagrinėjant bylą apygardos teisme, vertinami kritiškai. Pažymėtina, kad nuteistasis šio asmens (M. T. ) tiek apygardos, tiek apeliacinės instancijos teisme apklausti neprašė. Teisėjų kolegija savo iniciatyva kviesti šį liudytoją į teismą neturi pagrindo, nes iš jau paminėtų telefoninių pokalbių stenogramų aiškiai matyti, kad šios aparatūros pagrobimą organizavo būtent A. B. . Nuteistasis liudytojų parodymus ir garso įrašų turinį aiškina tik sau naudinga linkme, visiškai jų nesusiedamas su byloje surinktais įrodymais, atsietai nuo visos bylos medžiagos. A. B. paaiškinimai dėl liudytojų parodymų ir byloje esančių garso įrašų visiškai skiriasi nuo faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, kitaip paaiškinti šių pokalbių turinio neįmanoma, ir kolegija dėl šios dalies visiškai sutinka su apygardos teismo padarytomis išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismas apklausė skunde nurodytus liudytojus S. Z. ir B. V. , tačiau jie iš esmės negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad nuosprendyje aptarti telefoniniai pokalbiai buvo tarp jų ir A. B. . Kaip matyti iš A. B. parodymų, jis šių pokalbių turinio autentiškumo neneigia. Minėti liudytojai taip pat negalėjo įtikinamai paaiškinti šių pokalbių turinio. Paminėti pokalbiai šioje baudžiamojoje byloje yra reikšmingi tiek, kiek jie atskleidžia A. B. vaidmenį padarant šį nusikaltimą. Pagaliau šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra svarbiausia tai, ar A. B. apie aparatūros vagystę telefonu kalbėjo su S. Z. ir A. V. ar su kitais asmenimis, nes pastarieji dėl dalyvavimo pagrobiant minėtą turtą bet kokia forma baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti. Iš tiesų tarp liudytojų L. B. ir J. Š. parodymų yra prieštaravimų dėl vilkiko paėmimo iš saugojimo aikštelės aplinkybių. Liudytoja L. B. parodė, kad vilkiką pasiėmė asmuo, prisistatęs Ramanausku, kartu su J. Š. . Tuo tarpu J. Š. tai neigia. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių šiam prieštaravimui pašalinti (t. 4, b. l. 74-75), tačiau to padaryti nepavyko. Nežiūrint to, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti visiškai nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos J. B. parodymais. Tokia išvada darytina ir iš skundžiamame nuosprendyje išdėstyto liudytojo J. Š. parodymų vertinimo, ir teismo sprendimo pranešti Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui apie nusikaltimo, numatyto BK 231 str., požymių buvimą J. Š. veiksmuose (t. 5, b. l. 22-23).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. B. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, ir be pagrindo tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. BK 25 str. 2 d. nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti. Tai reiškia, kad bendrininkų grupėje bent du asmenys privalo būti vykdytojai. Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 str. 1 d.) bendrininkavimas – tai tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme numatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Byloje apskritai nėra duomenų apie A. B. bendrininką ar bendrininkus, taip pat duomenų apie bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, kuria būtų konstatuota ir tai, kad bendrininkų grupėje buvo ne mažiau kaip du vykdytojai, kurie atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius ar specialiuosius požymius. Atsižvelgiant į tai iš nuosprendžio šalintinos išvados, kad A. B. veikė bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes galima tik teigti, kad A. B. , kaip organizatorius, veikė su nenustatytais asmenimis ar asmeniu, tačiau tai nesiejama su bendrininkų grupe.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas nustatė, jog byloje nėra A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, dėl anksčiau nurodytų priežasčių teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje yra viena A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe). BK 61 str. 1, 2 d. prasme, apeliacinio proceso metu byloje nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir įvertinus BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, bausmė turėtų būti skiriama neperžengiant sankcijos vidurkio ribų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. jau atliko nemažą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Kita vertus, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d. pagrindu apėmimo būdu bendrinama su Jonavos rajono apylinkės teismo 2005-01-18 ir Kauno apygardos teismo 2005-11-03 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, o į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal minėtus ankstesnius nuosprendžius. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. B. į bausmės laiką turi būti įskaitomas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2004-01-05 iki 2004-03-30 ir bausmės dalis, atlikta pagal 2005-01-18 ir 2005-11-03 nuosprendžius nuo 2004-04-07 iki 2004-06-08 ir nuo 2006-03-17 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. A. B. iš laisvės atėmimo įstaigos buvo paleistas 2007-08-09, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-24 nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2007-02-19 nuosprendį. A. B. į bausmės laiką turi būti įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006-03-17 iki 2007-08-09. Įvertinus visas bylos aplinkybes, A. B. BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti laisvės atėmimo bausmės trukmę nustačius arčiau sankcijos minimumo. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę (dirba, anksčiau neteistas, nes bausmės pagal ankstesnius nuosprendžius subendrinamos BK 63 str. 9 d. pagrindu) ir tai, kad iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinamos išvados, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė mažintina iki vienų metų devynių mėnesių ir įskaičius suėmimo laiką laikytina, kad jis atliko paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies išvadas, kad A. B. veikė bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

A. B. pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 3 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų devynerių mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. ir Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiais ir A. B. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams. Į bausmės laiką A. B. įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2004-01-05 iki 2004-03-30, nuo 2004-04-07 iki 2004-06-08, nuo 2006-03-17 iki 2007-08-09 ir laikyti, kad jis atliko jam paskirtą bausmę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.