Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. (toliau – S. S.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. spalio 12 d. nutarties S. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė L. B. 2018 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-28-2018 nutarė S. S., gimusį 1972 m. gegužės 20 d., gyvenantį (duomenys neskelbtini), dirbantį UAB „S.“ direktoriumi, pripažinti kaltu už tai, kad 2018 m. sausio mėnesį (tikslesnis laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini), jis, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir nesudaręs su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutarties, neturėdamas žemės gelmių plano, nustatyta tvarka neištyręs, neaprobavęs žemės gelmių išteklių ir neįvertinęs jų gavybos poveikio aplinkai, įrengė karjerą, naudojo žemės gelmių išteklius ir gavo 24106 kubinių metrų grunto. Nutarime nurodyta, jog tokiais savo veiksmais S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 111 straipsnio 1 dalyje. S. S. paskirta 130 Eur bauda.

2. S. S. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi nutarta S. S. skundo netenkinti.

3. Apeliaciniu Skundu S. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, jog tarp apelianto atstovaujamos UAB „S.“ ir UAB „A.“, atstovaujamos direktoriaus A. Č. (toliau – A. Č.), 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta atlygintinių paslaugų sutartis dėl žemės kasimo darbų sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „S.“ įsipareigojo atlikti žemės darbus minėtame žemės sklype. Marijampolės regiono aplinko apsaugos departamento vedėjas Ž. M. 2018 m. birželio 6 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam S. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2018 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad UAB „S.“, A. Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, įrengė karjerą, neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir nesudarius su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutarties. Protokole taip pat buvo nurodyta, jog neturint žemės gelmių plano, nustatyta tvarka neištyrus, neaprobavus žemės gelmių išteklių ir neįvertinus jų gavybos poveikio aplinkai, UAB „S.“ naudojo žemės gelmių išteklius ir taip A. Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengtose iškasose išgavo 24106 kubinius metrus grunto. Protokole taip pat nurodyta, kad A. Č. sklype išgautas gruntas išgabentas į UAB „A.“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

3.2. Apeliantas nurodo, kad minėta protokolą surašiusi institucija jam pateikė 2018 m. birželio 11 d. raštą, kuriame buvo nurodyta, jog S. S. kviečiamas atvykti į Lietuvos Respublikos apsaugos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos (duomenys neskelbtini) agentūrą pateikti paaiškinimus, tačiau jam nuvykus į minėtą įstaigą, apelianto parodymai nebuvo fiksuojami ir priimti, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su kurio turiniu apeliantas nebuvo supažindintas. S. S. žodžiu pateikus prašymą susipažinti su visa bylos medžiaga, buvo atsisakyta tenkinti šį jo prašymą ir dėl minėtų priežasčių apeliantas atsisakė pasirašyti protokolą. Taip pat nebuvo tenkintas S. S. prašymas susipažinti su byla bei pasidaryti bylos medžiagos kopijas, atidėti bylos nagrinėjimą. Motyvų, kodėl buvo netenkinti S. S. prašymai, minėta institucija nepateikė. To pasekoje buvo priimtas 2018 m. birželio 12 d. nutarimas, kurį apeliantas apskundė Marijampolės apylinkės teismui ir kuris Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas.

3.3. Apeliaciniame skunde S. S. nurodo, jog tiek nutarimą priėmusi institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino administracinio nusižengimo, numatyto ANK 111 straipsnio 1 dalyje subjektu, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

3.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai patikrino institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl jo atžvilgiu buvo priimta neteisėta bei nepagrįsta nutartis.

3.5. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas, kad neva apelianto veiksmai atitinka ANK 111 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusižengimo sudėtį, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Taip pat skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas nuostatas. Apeliantas nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo išvada, kurioje nurodoma, kad pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje nustatytą reglamentavimą nėra svarbu kas yra naudos gavėjas, o svarbu tai, kad būtent dėl UAB „S.“ direktoriaus veiksmų, turimos bei naudotos technikos buvo panaudoti žemės gelmių ištekliai ir išgauti 24106 kubiniai metrai grunto. S. S. teigia, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka Žemės gelmių įstatyme nustatyto reglamentavimo, nes nors ir sprendžiant žemės gelmių naudojimo klausimą nėra svarbu kas yra naudos gavėjas, tačiau svarbu nustatyti, kuris asmuo atliko aktyvius veiksmus, kurių tikslas išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, nes tik tokį asmenį pagal teisės aktuose nustatytą reglamentavimą galima laikyti žemės gelmių naudotoju. Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamu atveju užsakovo UAB „A.“ direktorius bei vienintelis savininkas A. Č. organizavo (vykdė) jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių gelmių naudojimą, t. y. būtent A. Č. ėmėsi aktyvių veiksmų, kurių tikslas buvo išgauti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias naudingąsias iškasenas. Tuo tarpu apelianto vadovaujama įmonė tik fiziškai atliko grunto kasimo darbus. S. S. pažymi, kad jis administracinėn atsakomybėn galėtų būti traukiamas tik tuo atveju, jei būtų be žemės sklypo savininko žinios (leidimo, nurodymo) savavališkai kasęs minėtame sklype esantį gruntą, tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės yra priešingos, kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kasimo darbai A. Č. žemės sklype buvo vykdomi jam pačiam nurodžius.

3.6. Apeliaciniame skunde S. S. nurodo, jog patraukus jį administracinėn atsakomybėn, tikėtina, kad Marijampolės regiono apsaugos departamentas (ar kitas subjektas) pareikš civilinį ieškinį teisme reikalaudamas, kad apeliantas atlygintų galimai gamtai padarytą žalą. Apeliantas pažymi, jog civilinė atsakomybė turėtų būti taikoma būtent žemės sklypo savininkui, o ne rangos darbus vykdžiusiam asmeniui, kuris atliko grunto kasimo bei pervežimo darbus.

3.7. Apelianto teigimu, jeigu žemės sklypo savininkas vykdo (organizuoja) savavališkai naudoja žemės gelmių išteklius ir jam turi būti taikoma administracinė atsakomybė, o ne rangovui, kuris tik faktiškai atliko kasimo darbus.

3.8. S. S. teigimu, administracinio nusižengimo teisena buvo atlikta nesilaikant objektyvumo, teisėtumo reikalavimų, nebuvo visapusiškai ir išsamiai ištirtos administracinio nusižengimo aplinkybės, buvo netinkamai pritaikyti įstatymai, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo laikytasi šioms procedūroms taikomų principų, todėl jis nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

3.9. Skunde nurodoma, jog nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp dviejų skirtingų pozicijų, kurias pateikė S. S. ir A. Č., esančių nagrinėjamoje byloje. Pareigūnai, faktiškai remdamiesi A. Č. parodymais priėmė nutarimą ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų pašalinti prieštaravimai dėl minėtų skirtingų pozicijų. Apelianto nuomone, tyrimą atlikę pareigūnai turėjo suinteresuotumą administracinėn atsakomybėn patraukti ne A. Č., o S. S. rodo ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje yra galimai pareigūnų suklastotas dokumentas.

3.10. S. S. nurodo, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus. Apelianto nuomone šioje byloje esantys duomenys rodo, kad minėti pareigūnai administracinio nusižengimo tyrimą atliko vadovaudamiesi objektyviais duomenimis ir nepagrįstomis prielaidomis, galimu pareigūnų išankstiniu įsitikinimu, spėjimais. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą institucijos darbuotojai nesilaikė ANK reikalavimų, jie nesurinko, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų, nesprendė dėl jų leistinumo kriterijaus, tokiu būdu minėtos institucijos procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl turi būti panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. S. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovaudamasis ANK 641 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, netinkamai įvertino institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodydamas, kad nutarime padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų yra pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

7. S. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 111 straipsnio 1 dalį, kurioje yra nurodyta, kad savavališkas žemės gelmių naudojimas neturint teisės aktuose nustatyto leidimo, žemės gelmių naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus dėl kasybos sklypo ribų, dėl žemės gelmių išteklių išgavimo kiekio, taip pat pažeidžiant žemės gelmių išteklių apskaitos, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiančių žemės gelmių valstybinės nuosavybės teisę, sudarymas užtraukia baudą asmenims nuo 60 Eur iki 110 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 Eur iki 170 Eur. Iš skundui nagrinėti pateiktos bylos medžiagos matyti, jog S. S. vadovaujama UAB „S.“ vykdė rangos darbus užsakovui UAB „A.“, kuriai vadovauja jos direktorius A. Č.. Remdamasis S. S. skundo argumentais bei bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo abejoti, jog A. Č. davė žodinį leidimą S. S. kasti gruntą iš A. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir vežti jį į šalia esantį UAB „A.“ nuosavybės teise priklausantį sklypą, kuriame UAB „S.“ vykdė rangos darbus užsakovui UAB „A.“.

7.1. ANK 111 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl konstatuojant ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, būtina atsižvelgti į tai ar S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo atitinkamuose straipsniuose įtvirtintas teisines nuostatas. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje išaiškinta sąvokos „žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas“ reikšmė ir nurodyta, kad tai yra veikla, kurios tikslas – išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių šiluminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes. Žemės gelmių naudojimo rūšys yra: 1) žemės gelmių išteklių naudojimas (gavyba); 2) žemės gelmių ertmių naudojimas. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, kas turėjo tikslą išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, nes tik asmuo, turintis tokį tikslą, gali būti laikomas žemės gelmių naudotoju. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog sklypas, kurio teritorijoje UAB „S.“ vykdė rangos darbus priklausė A. Č. vadovaujamai UAB „A.“. A. Č. nuosavybės teise priklausė ir sklypas, kurio teritorijoje S. S. atliko grunto kasimo darbus, dėl kurių vėliau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Paminėtos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nėra teisinio pagrindo abejoti tuo, jog A. Č., būdamas vieno iš sklypų savininku, davė žodinį leidimą S. S. grunto kasimo darbus atlikti minėtame sklype, A. Č. parodymai, kad grunto kasimo darbai jam nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo atlikti be jo leidimo, vertintini kaip gynybinė pozicija ir siekis išvengti galimų administracinės atsakomybės bei su ja susijusių padarinių kilimo. Grunto kasimo darbai A. Č. nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo atliekami tam, kad čia iškastas gruntas būtų nugabentas į UAB „A.“ nuosavybės teise priklausantį sklypą ir UAB „S.“ galėtų tinkamai vykdyti žemės kasimo darbus. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tokiais atvejais, būtent sklypų savininkas turi tikslą naudoti sklypuose esantį gruntą, o rangos darbus atliekančio asmens tikslas – tinkamai įgyvendinti jam pavestas užduotis. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, jog žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė, o kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje valstybei priklauso išimtinės teisės į žemės gelmes. Žemės gelmių geologinio tyrimo ir (arba) naudojimo pagrindas yra tyrimo ir (arba) naudojimosi teisė, kurią šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Iš šiame straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo išplaukia išvada, kad žemės naudotojas turi turėti įgaliotos institucijos leidimą atlikti darbus, susijusius su žemės grunto išgavimu. Aptarto teisinio reguliavimo bei byloje esančios medžiagos kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju būtent A. Č. yra naudotojas Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtintų nuostatų prasme ir administracinė atsakomybė dėl 111 straipsnio 1 dalyje padaryto administracinio nusižengimo kyla būtent šiam asmeniui.

8. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys analizuojamu atveju nebuvo įvertinti visapusiškai, todėl S. S. apeliacinis skundas tenkintinas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis naikintina ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį ir grąžinti bylą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai - Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos nagrinėti iš naujo.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.