- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-1528-450/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-03173-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- LUAB „Mokslo aidai“
- Trečiasis asmuo
- J. S.
- Ieškovas
- B. S.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Almos Urbanavičienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant atsakovo LUAB „Mokslo aidai“ likvidatoriui V. A., atstovui G. R., trečiajam asmeniui J. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo LUAB „Mokslo aidai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui LUAB „Mokslo aidai“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo LUAB „Mokslo aidai“ priešieškinį ieškovei B. S., tretysis asmuo J. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė B. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 12750 Lt lengvojo automobilio nuomos mokesčio skolą bei 4.590 Lt delspinigių. Nurodė, kad 2002 m. gruodžio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta lengvojo automobilio OPEL VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Nuomos sutartis buvo sudaryta 3 metų laikotarpiui [nuo 2002-12-05 iki 2005-12-05], mokant kas mėnesį iki 12-tos jo dienos 375 Lt dydžio nuomos mokestį. Sutartis nustatė, kad bendra nuompinigių suma yra 13500 Lt, o laiku nesumokėjus nuompinigių – nuomininko pareiga mokėti 2 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė nurodė, kad visą nuomos laikotarpį atsakovas naudojosi išsinuomotu automobiliu, tačiau per trejus metus jai sumokėjo tik 750 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę laiku mokėti nuomos mokestį, prašė likusią nuomos mokesčio skolą [12750 Lt] ir 4590 Lt delspinigių sumą priteisti iš atsakovo.
Atsakovas LUAB „Mokslo aidai“ priešieškiniu prašė pripažinti 2002 m. gruodžio 5 d. Nuomos sutartį negaliojančia. Nurodė, kad atsakovo UAB „Mokslo aidai“ vardu ginčijamą sandorį su ieškove sudarė ieškovės sutuoktinis ir bendrovės direktorius J. S. Tokiu būdu J. S., veikdamas kaip vienasmenis valdymo organas, ir atsakovo UAB „Mokslo aidai“ vardu išsinuomojęs automobilį, jis tapo šio turto bendrasavininku ir tokiu būdu pažeidė fiduciarines bendrovės vadovo pareigas. Dėl kilusio interesų konflikto J. S. turėjo pranešti bendrovės dalyviams, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė jam, kaip UAB „Mokslo aidai“ valdymo organui, suteiktas teises ir tuo pačiu LR CK 2.87 str. įtvirtintas fiduciarines juridinio asmens valdymo organo pareigas. Atsakovas pažymėjo, kad visa nuomos sutarties kaina, kuri sudaro 13500 Lt per trejus metus, netgi viršija nuomojamo automobilio vertę, kuri sutartyje nurodoma 10000 Lt. Tokia nuomos sutarties kaina suponuoja bendrovės vadovo pareigą, veikiant bendrovės interesais, elgtis sąžiningai ir protingai, ir prieš sudarant nuomos sutartį tokiomis sąlygomis vertinti lizingo ar išperkamosios nuomos sutarties sudarymo galimybes, tačiau to padaryta nebuvo. Atsakovo teigimu, UAB „Mokslo aidai“ vadovas elgėsi neprotingai ir nesąžiningai, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažintini, kad sudaryta automobilio nuomos sutartis yra priešinga UAB „Mokslo aidai“ interesams bei turėtų būti pripažinta negaliojančia ab initio. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nesiėmė jokių savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdų iki to laiko, kol sužinojo, kad nuspręsta atsakovą likviduoti, todėl šios aplinkybės bei aplinkybės, kad ji buvo atsakovo UAB „Mokslo aidai“ direktoriaus sutuoktinė, leidžia daryti išvadą, kad ji privalėjo žinoti apie kilusį interesų konfliktą, todėl taip pat preziumuojamas jos nesąžiningumas UAB „Mokslo aidai“ atžvilgiu [LR CK 6.67 str.].
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti įmonės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo, nes vien ta aplinkybė, jog lengvąjį automobilį nuomojo vienasmenio valdymo organo sutuoktinė, dar savaime nereiškia interesų konflikto. Interesų konfliktas gali būti dėl nuostolių padarymo, kai perkamos per brangios prekės ar paslaugos, tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų, kad automobilio nuomos kaina buvo akivaizdžiai per didelė ar nepagrįsta ir neatitiko sutarties galiojamo metu rinkoje buvusios analogiškų paslaugų kainos. Byloje taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad, sudarius nuomos sutartį, kuria lengvasis automobilis buvo išsinuomotas atsakovui, nebuvo kitų valdymo organų pritarimo. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad lengvojo automobilio nuomos sutartis atstovaujamajam - LUAB „Mokslo aidai“ – buvo visiškai nereikalinga ir nenaudinga, o bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuomojamu automobiliu įmonė naudojosi. Teismas taip pat pažymėjo, kad pats atsakovas neginčijo aplinkybės, kad iki 2005 m. įmonėje veikė kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba, kuri pagal savo kompetenciją turėjo teisę kontroliuoti įmonės finansinę, ūkinę veiklą bei teikti apie tai informaciją įmonės dalyviams. Atsakovas taip pat neginčijo byloje dalyvaujančių asmenų nurodytos aplinkybės, kad stebėtojų taryba pateikė pasiūlymą sudaryti automobilio nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad nuomos sutartis buvo sudaryta su įmone, tuo metu turėjusia uždarosios akcinės bendrovės teisinį statusą, todėl tikėtina, kad įmonėje buvo atliekamas auditas, revizijos ir kiti įmonės finansinės veiklos patikrinimai. Konstatavus, kad nėra pagrindo 2002-12-05 nuomos sutartį pripažinti negaliojančia, teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę mokėti nuomos mokestį, todėl pagrįsti ieškovės reikalavimai priteisti nuomos mokestį bei delspinigius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas LUAB „Mokslo aidai“ prašė apeliacinės instancijos teismą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir visiškai patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Visos priešieškinyje nurodytos ir bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu nustatytos aplinkybės, nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad egzistuoja visos aplinkybės, esančios pagrindu pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu LR CK 2.135 str. pagrindu, tačiau teismas, netinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė tokį atsakovo reikalavimą.
2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą taisyklę, kad, nustačius LR CK 2.87 str. įtvirtintų bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimą, sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams CK 2.135 str. 1 d. prasme yra preziumuojamas. Byloje nustatytos aplinkybės, ištirti įrodymai ir pateikti teisiniai argumentai vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad buvęs bendrovės vadovas J. S., sudarydamas automobilio nuomos sutartį su savo sutuoktine ir nepranešdamas apie tai kitiems bendrovės valdymo organams [bendrovės dalyviui], pažeidė fiduciarines bendrovės vadovo pareigas, todėl egzistuoja neginčijamas pagrindas preziumuoti sandorio priešingumą atstovaujamojo interesams.
3. Nepagrįstas teismo motyvas, kad byloje nebuvo duomenų, kad dėl lengvojo automobilio nuomos nebuvo kitų bendrovės valdymo organo narių pritarimo ir tokiu būdu nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui LUAB „Mokslo aidai“.
4. Teismo padaryta išvada, kad įmonėje, tikėtina, buvo atliekamas auditas, revizijos ir kiti finansiniai patikrinimai, nėra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Dėl bendrovės vadovo ir buhalterės neveikimo iš ginčijamos sutarties kylantys nuostoliai nebuvo atspindėti finansiniuose dokumentuose, todėl, atsakovo teigimu, jei net tokio pobūdžio finansiniai patikrinimai bendrovėje būtų atliekami, nei kiti bendrovės valdymo organų nariai, nei vienintelis bendrovės akcininkas negalėtų žinoti apie ginčijamo sandorio sudarymą ar juo labiau jam pritarti.
5. Nepagrįstas teismo argumentas, kuriuo teigiama, kad byloje nepateikti įrodymai, kad nuomojamas automobilis yra ieškovės ir trečiojo asmens bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovės teismui pateiktame transporto priemonės registracijos liudijime yra nurodyta, kad automobilis registruotas 1997 m. liepos 30 d., todėl, vadovaujantis LTSR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str., akivaizdu, kad nuomojamas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
6. Teismas išvis nepasisakė dėl priešieškinyje išdėstytų argumentų, kuriuose nurodoma, kad juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas.
7. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad buvęs bendrovės vadovas, sudarydamas automobilio nuomos sutartį, ketino tapti šio turto bendrasavininku ir tokiu būdu pasipelnyti juridinio asmens sąskaita.
8. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovo priešieškinyje nurodytų argumentų, kuriuose teigiama, kad bendrovės vadovas juridinio asmens atžvilgiu nesielgė sąžiningai ir protingai, kadangi sudarė nuomos sutartį, neatsižvelgdamas į tai, kad nuomojamo automobilio vertė buvo mažesnė už nuomos sutarties vertę, ir bendrovės vadovas J. S. nevertino alternatyvių išperkamosios nuomos ar lizingo sutarčių galimybių.
9. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kurios sudaro pagrindą mažinti delspinigių dydį, o būtent: ieškovė visiškai nebendradarbiavo su atsakovu LUAB „Mokslo aidai“ dėl netinkamo prievolės įvykdymo ir kreipėsi į jį tik šiam pradėjus likvidavimo procedūrą ir iš darbo atleidus ieškovės sutuoktinį, kuris, būdamas vienasmeniu valdymo organu, buvo tiesiogiai atsakingas už tinkamą bendrovės pareigų vykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą ieškovė ir tretysis asmuo nesutiko su apeliaciniu skundu ir nurodė, kad juridinio asmens organo veiksmai sukuria civilines teises ir pareigas pačiam šiam asmeniui, t.y. šiuo atveju pačiam atsakovui, kaip automobilio nuomininkui [LR CK 2.81 str.]. Tokiu atveju ginčijama sutartis tarp šalių buvo sudaryta ne per atstovus, o jų pačių, todėl LR CK 2.135 str. nurodytų atstovavimo santykių tarp nagrinėjamos bylos šalių nebuvo. Nurodė, kad ieškovė negali būti atsakinga dėl LR CK 2.87 str. nustatytų pareigų nesilaikymo, nes nebuvo LUAB „Mokslo aidai“ valdymo organo narys ir tokių pareigų neturėjo, todėl neturi pareigos atsakyti pagal atsakovo priešieškinį, t.y. ieškovė yra netinkama šalis dėl priešieškinio reikalavimų, todėl šioje dalyje byla nutrauktina. Apeliacinio skundo motyvas, kad nuomotas automobilis buvo ieškovės ir trečiojo asmens bendroji jungtinė nuosavybė, yra nepagrįstas, nes šis automobilis ieškovei buvo padovanotas. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teisme atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl delspinigių dydžio, todėl apeliacinis skundas šia aplinkybe negali būti grindžiamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovas LUAB „Mokslo aidai“ apeliaciniame skunde nurodė, kad nepagrįstai pirmos instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti 2002-12-05 tarp UAB „Mokslo aidai“, kurios vadovu buvo J. S., ir jo sutuoktinės B. S. sudarytą automobilio Opel Vectra [v/n (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Minėta 2002-12-05 Nuomos sutartimi B. S. išnuomojo automobilį Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini) 1990 metų gamybos, UAB „Mokslo aidai“ trejiems metams nuo 2002-12-05 iki 2005-12-05 už 375 Lt per mėnesį, mokant iš šios pinigų sumos ir fizinių asmenų pajamų mokestį. Apelianto argumentai dėl CK 2.87 str. įtvirtintų bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo ir sudaryto sandorio priešingumo atstovaujamojo interesams CK 2.135 str. 1 d. prasme atmestini.
Pagal vieną iš pagrindinių civilinėje teisėje galiojančių principų – sutarties laisvės principą - civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti konkrečios sutarties sąlygas, tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos ar jos turinys neatitinka nustatytų imperatyviųjų įstatymo normų. Kai nėra imperatyviųjų teisės normų, kurios draustų ar nustatytų privalomai tam tikras sutarties sąlygas, sutartis reglamentuojama dispozityviosios teisės normos ir šalių susitarimu nustatytos jos sąlygos.
Tai, kad nuomos sutartį sudarė vienasmenis bendrovės valdymo organas, jos vadovas J. S., kuris laikotarpyje nuo 1994-01-07 iki 2009-10-06 vadovavo bendrovei, su savo sutuoktine B. S., ši aplinkybė pati savaime nereiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys, direktorius pažeidė pareigas, numatytas CK 2.87 str. Kaip matyti iš byloje pateikto VĮ Registrų centro išplėstinio išrašo apie UAB „Mokslo aidai“, minėta bendrovė užsiėmė leidyba bei su tuo susijusia veikla, todėl trečiojo asmens J. S. paaiškinimas, kad bendrovės veikloje automobilis, verčiantis nurodytu verslu, buvo būtinybė, tiesiogiai susijusi su kasdienos darbu, yra logiškas ir pagrįstas. Todėl teigti, kad pats automobilis iš viso buvo nereikalingas ar nenaudingas, kad ginčijama sutartis prieštaravo juridinio asmens tikslui - pelno siekimui ir gavimui, pagrindo nėra. Tuo pačiu atmestinas argumentas, kad juridinio asmens valdymo organo narys, išnuomodamas automobilį, elgėsi nesąžiningai. Buvęs vadovas paaiškino, kodėl buvo pasirinktas toks automobilio įsigijimo būdas, prieš pasirašant tokią sutartį apsvarstė tokio sandorio naudingumą, juo siekė tam tikros veiklos geresnių rezultatų. Automobilio nuoma iš sutuoktinės, tikintis tokiu būdu sutaupyti pinigų, visiškai logiškas ir iš dalies tokį paaiškinimą patvirtina tolimesni bendrovės veiksmai, t.y. už automobilio nuomą buvo sumokėta tik už du mėnesius, tuo tarpu, kaip paaiškino šalys, jis buvo naudojamas visą nuomos laiką ir ilgiau. Atsakovo argumentas, jog bendrovė nesikreipė dėl automobilio įsigijimo į lizingo įmones ar nepasinaudojo kitu būdu įsigyti automobilio, niekuo nepagrindžia aplinkybės, jog kitokiu būdu automobilį būtų galima įsigyti pigiau. Nors byloje nėra pateikta duomenų, kad apie sudaromą nuomos sutartį buvo raštu pranešta bendrovės vieninteliam akcininkui LR Švietimo ir mokslo ministerijai, ar buvo gautas bendrovės priežiūros organo, stebėtojų tarybos rašytinis pritarimas tokiai nuomos sutarčiai sudaryti, tačiau trečias asmuo, buvęs jo vadovas paaiškino, kad vienintelio akcininko LR Švietimo ir mokslo ministerijos atsakingas asmuo apie tai, kad bendrovės veikloje reikalingas automobilis, žinojo, tokiam automobilio įsigijimui neprieštaravo. Tai, kad automobilis pagal nuomos sutartį buvo naudojamas gana ilgą laiką bei už jį du mėnesius buvo mokamas nuomos mokestis, kartu sumokant pajamų mokestį, bei buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitomos automobilio eksploatacinės išlaidos, rodo, kad vienintelis akcininkas turėjo galimybę, vadovaujantis akcinių bendrovių įstatymu, gauti finansinius duomenis ir su jais susipažinti, tuo pačiu prieštarauti/nepritarti sudarytam sandoriui, tačiau tokių veiksmų jis nesiėmė ir duomenų, kad akcininkas prieštarautų tokiam sandoriui, teismui nepateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir stebėtojų taryba, kaip kolegialus priežiūros organas, privalėjo kontroliuoti bendrovės finansinę, ūkinę ir kitokią veiklą, tuo pačiu žinoti apie tokios sutarties sudarymą.
Atmestini argumentai, kad teismas iš viso nepasisakė dėl priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad lengvojo automobilio sutartis atstovaujamam buvo reikalinga ir naudinga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrovė šiuo automobiliu naudojosi. Tai, kad pagal nuomos sutartį toks automobilis buvo išnuomotas per brangiai, duomenų nepateikta. Sutartyje nurodyta 350 Lt per mėnesį kaina, mokant iš šios sumos ir fizinių asmenų pajamų mokestį [Sutarties 5 p.], visiškai nereiškia, kad automobilio nuomos kaina buvo aiškiai per didelė, neprotinga ar neatitiko sutarties sudarymo momentu rinkoje vyravusių analogiškų paslaugų kainos. Apeliantas nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, kad nuomos kaina aiškiai per didelė, tuo pačiu bendrovės vadovas iš to turėjo nepagrįstą asmeninę naudą. Ta aplinkybė, jog per tris metus nuomos kaina viršijo sutartyje šalių nurodytą automobilio vertę, pati savaime nieko neapsprendžia ir neįrodo. Kaip paaiškino šalys, sutartyje nurodyta automobilio vertė buvo šalių susitarimo dalykas, todėl, vertinant sutarties kainą, negalima imti domėn sutartyje nurodytos automobilio vertės, kadangi šalys buvo laisvos susitariant tiek dėl nuomos mokesčio, tiek ir nurodant automobilio vertę. Tokiu būdu atmestinas apelianto argumentas, kad buvęs bendrovės vadovas, sudarydamas automobilio nuomos sutartį, ketino tapti šio turto bendrasavininku ir tokiu būdu pasipelnyti juridinio asmens sąskaita.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, sprendžiant atsakovo, kaip juridinio asmens organo nario lojalumo, sąžiningumo, jo veiklos, sudarant nuomos sutartį, prieštaravimo jo asmeniniams interesams klausimą, bei aplinkybę, ar atsakovas, būdamas juridinio asmens organo vadovu, pranešė apie tokias aplinkybes stebėtojų tarybai ir vieninteliam akcininkui, svarbu pažymėti, kad nuomos sutartis buvo pilnai įvykdyta ir automobilis buvo naudojamas ir po termino pasibaigimo, o atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad automobilis buvo reikalingas ir naudingas bendrovės veikloje gaunant pelną. Tokiu būdu visi apeliaciniame skunde išvardinti argumentai dėl juridinio asmens vadovo pareigų neatlikimo CK 2.87 str. prasme bei pareigos vengti interesų konflikto [CK 2.135 str.] atmestini, kadangi sudaryta nuomos sutartis buvo reikalinga bendrovės ūkinėje veikloje, nebuvo nenaudinga, pagaliau tokia sutartis nesąlygojo jokių nuostolių atsiradimo, bet priešingai: automobilis buvo reikalingas verčiantis nurodyta veikla. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vardu sutartį pasirašė jos vadovas, stebėtojų taryba pritarė automobilio įsigijimui, tam neprieštaravo ir vienintelis bendrovės akcininkas, todėl atskiro rašytinio pranešimo ar įrašo juridinio asmens organų posėdžio protokole apie tai, kad vadovas pranešė kitiems valdymo organams apie jo vadovaujamos bendrovės UAB „Mokslo aidai“ nuomojamą automobilį, kuris reikalingas bendrovės kasdieninėje veikloje, iš jo sutuoktinės, nebuvimas nesąlygoja CK 2.87 str. ar CK 2.135 str. pažeidimo.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, kuris buvo įregistruotas juridinių asmenų registre, turėjo teisę sudaryti sandorį, sandorio sudarymo metu jį atstovavo bendrovės vadovas. Atsakovas, sudarydamas ginčijamą sutartį, nepažeidė nustatytos jo kompetencijos. Sutartis neprieštarauja bendrovės veiklos tikslams, nes įstatuose nurodyta daug veiklos sričių, neprieštaravo pelno siekimui, be to, ieškovas pagal priešieškinį nepateikė kitos sandorio šalies nesąžiningumo įrodymų bei neįrodė aplinkybės dėl per mažos sandorio kainos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienintelis akcininkas, neprieštaraudamas tokiam sandoriui, iš esmės davė pritarimą jo sudarymui ir pripažino tokio sandorio naudingumą įmonei, bei sprendė, kad šis sandoris atitinka akcininko interesus. Teisėjų kolegija nepasisakys dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kurie įtakos sprendžiant teismo sprendimo pagrįstumą šioje dalyje neturi.
LR CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. LR CK 6.487 str. 1 d. numato, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Kadangi šalys sutartimi aiškiai susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio, t.y. 375 Lt už vieną mėnesį [Sutarties 5 p.] ir atsakovas laikotarpiu nuo 2002-12-05 iki 2005-12-05 naudojosi automobiliu, tuo tarpu yra sumokėjęs tik 750 Lt, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį ir priteisė 12750 Lt nuomos mokesčio. Atmestinas atsakovo argumentas, kad teismo priteista 4590 Lt delspinigių suma yra aiškiai per didelė. Kaip matyti iš Sutarties 5.1 p., šalys susitarė dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė prašė priteisti delspinigius už pusę metų, todėl teigti, kad priteista delspinigių suma yra aiškiai per didelė ar neatitinkanti kasacinio teismo praktikos, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu tik pradėjus likvidavimo procedūrą, neturi reikšmės vertinant priteistų delspinigių dydį, kadangi, kaip jau paminėta, delspinigiai priteisti už pusę metų, įvertinus CK 1.125 str. 5 d. 2 p., kuris nustato delspinigiams 6 mėnesių ieškininės senaties terminą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo [LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.