- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- A2.6.-644-1023/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00557-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016 m. rugpjūčio 29 d. A. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 39P-70157042-16, pagal APTK 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2016 m. rugpjūčio 29 d. 15.30 val., kelyje Kaunas-Prienai-Alytus vairavo transporto priemonę Fiat Ducato, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas vidutinis (1,81 promilių) girtumas, vairuodamas transporto priemonę lenkė priekyje važiuojantį automobilį kirsdamas horizontaliojo žymėjimo siaurąją ištisinę liniją.
Kadangi bylą nagrinėja teisėja vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, teismo posėdžio protokolas nerašomas (ATPK 285 straipsnis).
A. Š. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pažeidimą nurodė, kad pažeidimo išvakarėse išgėrė šešis butelius alaus, dėl pažeidimo gailisi (b. l. 4).
Šalies argumentai
A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra vedęs, augina vieną nepilnametį vaiką, daugiau išlaikytinių neturi, sutuoktinė dirbanti, taip pat vairuoja automobilį. Iš vakaro buvo gėręs šešias skardines alaus. Iki pažeidimo padarymo buvo praėję apie dvidešimt valandų. Pažeidimo dieną 15.20 val. išgėrė vieną skardinę alaus, o 15.30 val. pūtė ir įpūtė 1,81 promilių. Pareigūnų prašė pūsti pakartotinai, tačiau jie neleido. 15.50 val. pareigūnai baigė formint protokolą, o jis nuvyko į Prienų ligoninės priėmimo skyrių duoti kraujo, nes jam nebuvo nei sutikusi koordinacija, nei kalba, nesijautė girtas. Į ligoninę atvyko per 30 minučių nuo neblaivumo nustatymo. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus, dėl to nuoširdžiai gailisi, prašo taikyti lengvesnę nuobaudą arba taikyti lengvą girtumą.
Teisę nagrinėti ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirti administracinę nuobaudą turi rajonų, miestų policijos komisariatų tam įgalioti pareigūnai (ATPK 224 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad visi administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 39P-70157042-16 nurodyti teisės pažeidimai buvo padaryti vienu metu, be to, juos jungia pagrindinis objektyvusis požymis – tos pačios transporto priemonės vairavimas. Šiuo atveju yra teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje idealioji sutaptis, todėl teismas turi teisę skirti nuobaudas už visus A. Š. įvykdytus teisės pažeidimus, nors pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje nepatenka į ATPK 224 straipsnyje pateiktą administracinių teisės pažeidimų sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Be A. Š. kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas, kad jis 2016 m. rugpjūčio 29 d. 15.30 val., kelyje Kaunas-Prienai-Alytus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas vidutinis (1,81 promilių) girtumas, vairuodamas transporto priemonę Fiat Ducato, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiuojantį automobilį kirsdamas horizontaliojo žymėjimo siaurąją ištisinę liniją; policijos pareigūno A. R. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. apie 15.30 val. kelio Kaunas-Prienai-Alytus 15-ame kilometre važiuodamas paskui automobilį Fiat Ducato, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad minėto automobilio vairuotojas kirto horizontaliojo žymėjimo siaurąją ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojantį automobilį, o sustabdžius minėtą automobilį patikrinimui pastebėta, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, o patikrinus blaivumą vairuotojui nustatytas 1,81 promilių girtumas (b. l. 6); blaivumo testas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. 15.34 val., A. Š. nustatytas 1,81 promilių girtumas (b. l. 1); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kuriuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. 15.35 val. A. Š. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7); išrašas iš administracinių teisės pažeidimų registro apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus iš kurio matyti, kad A. Š. eilę kartų baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 8-10); kiti rašytiniai bylos dokumentai.
Minėtieji bylos duomenys patvirtina, kad pažeidėjas buvo vartojęs alkoholio, kaip pats nurodė iš vakaro buvo išgėręs šešis butelius alaus, pažeidimo dieną išgėrė vieną butelį alaus ir pažeidimo metu neblaivumo laipsnis viršijo leistiną normą. Bylos duomenimis patvirtinta, kad alkotesterio galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs (b. l. 12). Pažeidėjas tam, kad įrodytų savo blaivumą, pasinaudojo jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 29 punkte suteikiama teise – kreipėsi į medicinos įstaigą išsitirti neblaivumą ir pateikė specialisto išvadą, kad jo kraujyje, paimtame 2016 m. rugpjūčio 29 d. 16.45 val., rasta 0,20 promilės etilo alkoholio. Tačiau, vien šis faktas nepatvirtina, jog A. Š. pažeidimo padarymo metu 2016 m. rugpjūčio 29 d. 15.34 val. alkoholio kiekis neviršijo leistinos normos. Ši išvada vertinama visų byloje esančių įrodymų kontekste ir minėta specialisto išvada nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis gautų duomenų, kurie šioje byloje patvirtinti ir kitais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kraujo tyrimai medicinos įstaigoje buvo atlikti praėjus daugiau nei valandai po pirmojo patikrinimo, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 29 punktas aiškiai reglamentuoja, kad asmuo dėl neblaivumo nustatymo į medicininę įstaigą turi kreiptis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pažeidėjo iniciatyva atlikto papildomo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teisme turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (LVAT administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (LVAT administracinės bylos Nr.: N62-3686/2008, N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Tikrinimo metu A. Š. pripažino pareigūnui, jog yra išgėręs, su alkotesterio parodymais sutiko, pasirašė. Šių parodymų neginčijo ir teisme, todėl abejoti alkotesterio parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo. Medicininės apžiūros metu, kraujas iš atsakomybėn traukiamo asmens buvo paimtas praėjus daugiau nei valandai, todėl pateikta specialisto išvada negalima remtis paneigiant ar patvirtinant A. Š. neblaivumą tuo metu, kai jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir tikrinamas alkotesteriu. Pažymėtina, kad atstumas nuo pažeidimo padarymo vietos iki Prienų ligoninės, kur buvo pateiktas kraujas tyrimams, yra nedidelis, jį galima nuvažiuoti greičiau nei per pažeidėjo nurodytą laiką, t. y. pagal www.google.maps.lt duomenis šį atstumą (20 km.) galima įveikti per 21 min. Atsižvelgiant į visas šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad A. Š. kaltas padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, todėl baustinas.
A. Š. teismo posėdžio metu prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas apelianto darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje išskirtinėmis ir pakankamomis ATPK 30¹ straipsnio taikymui nelaiko tokių aplinkybių, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinės bylos Nr. N16-536/2006, N16-597/2006, N16-949/2006); nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje (administracinė byla Nr. N16-536/2006); išklausė paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą (administracinės bylos Nr. N16-1757/2006, N16-1756/2006); sumokėjo anksčiau už pažeidimus paskirtas baudas (administracinė byla Nr. N16-594/2006); sumokėjo paskirtą baudą (administracinės bylos Nr. N16-1756/2006, N5-1647/2006), KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, N17-1874/2006); nuoširdžiai gailisi (administracinė byla Nr. N3-020/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (administracinė byla Nr. N16-595/2006).
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis pažeidimą pripažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 straipsnis). A. Š. padarytas pažeidimas tyčinis, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai, ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, dėl šių jo tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti labai sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, sugadintas turtas ir t. t., praeityje yra eilę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, kad prašydamas taikyti ATPK 30 ¹ straipsnį ir neatimti vairuotojo teisių arba skirti trumpesnį nei 1 metų teisės vairuoti atėmimo terminą, A. Š. nurodomos šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (šeimoje augantis vienas nepilnametis vaikas, darbas vairuotoju) teismų praktikoje nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ATPK 30¹ straipsnio taikymui. Konstatuotina, kad teismas nenustatė aplinkybių visumos, kurios leistų A. Š. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti lengvesnę bausmę, nei ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas bausmės minimumas. Bylos duomenimis spręstina, kad A. Š. yra darbingo amžiaus, neįgalumo ir sveikatos problemų neturi, todėl, teismo manymu, turi dirbti, gauti pastovias pajamas, kad galėtų padengti turimus skolinius įsipareigojimus ir sumokėti jam paskirtą baudą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. Š. skirtina nuobauda ATPK 126 straipsnio 4 dalies ir 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijų ribose – bauda ir specialiosios teisės atėmimas. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintinos, paskiriant galutinę subendrintą nuobaudą.
Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatomis, transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30², 33, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,
nutaria:
A. Š. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, paskirti 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą.
A. Š. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, paskirti 579,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir A. Š. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 579,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.